„Gavus Nepriklausomų ekspertų tarybos 2021 m. vasario 22 d. pasiūlymus, taip pat atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas bei įvertinus kitų šalių praktiką, siūloma atsisakyti privalomo burną dengiančių apsaugos priemonių (kaukių) dėvėjimo atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus)“, – rašoma karantino keitimo dokumente.
Ministrų kabinetas neįvedė medicininių kaukių ir respiratorių prievolės, nors ekspertų taryba antradienį pateikė tokią rekomendaciją.
Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės išsakė siūlymus ne tik keisti kaukių dėvėjimo lauke politiką, bet ir drausti dėvėti nemedicinines kaukes.
Kaip pranešė LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, rekomenduota atsisakyti kitų apsauginių priemonių – skarelių, skydelių, medžiaginių kaukių, nes, jų teigimu, tokios priemonės yra nepakankamai efektyvios.
LSMU docentas, biomedicinos mokslų daktaras, Jonavos ligoninės direktorius Paulius Vasilavičius pabrėžė, kad medžiaginės kaukės yra tik butaforija ir nuo viruso apsisaugoti nepadeda.
Įvardijo kaip perteklinę priemonę
Portalas tv3.lt primena, kad jau kurį laiką buvo pasigirdę specialistų vertinimų, kad kaukės dėvėjimas lauke – perteklinė priemonė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) lektorius, biomedicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas yra pastebėjęs, kad net kaimyninėje Lenkijoje kaukių reikalavimai yra paprastesni.
Jis įsitikinęs, kad vos kelias sekundes lauke prasilenkus su kitu žmogumi tikimybės užsikrėsti nėra, problema atsiranda, kai yra nesilaikoma atstumo. Anot R. Jankūno rimti užsikrėtimai atsiranda tada, kai patalpoje yra daug žmonių, nesilaikoma atstumo, ventiliacija – prasta.
Taip pat Vyriausybės sprendimu karantinas Lietuvoje pratęstas iki kovo 31 d. Kartu iki kovo 15 d. pratęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, išskyrus judėjimą tarp žiedinių savivaldybių.
631 naujas atvejis
Per praėjusią parą šalyje nustatytas 631 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 247 atvejus.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 195 tūkst. 481 žmogus.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 181 tūkst. 230 žmonių, deklaruota – 133 tūkst. 125 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 7592 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 55 tūkst. 697.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3200 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6231 mirtis.
Praėjusią parą pirma vakcinos doze paskiepyti 7054, antra – 1105 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 132 tūkst. 888 žmonės, abiem dozėmis – 69 tūkst. 845 žmonės.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7802 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 59 tūkst. 580.
Be to, per parą atlikti 525 antigeno tyrimai. Iš viso jų atlikta 30 tūkst. 721.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7.7 procento.
