Koronavirusas COVID-19

Vyriausybė trečiadienį sprendžia, kokiomis sąlygomis ir kuriam laikui bus pratęstas karantinas. Vienas iš siūlymų – kaukių su kai kuriomis išimtis nebereikėtų dėvėti būnant lauke. Taip pat kol kas nesiimama įvesti medicininių kaukių ir respiratorių prievolės, nors ekspertų taryba antradienį siūlė kitaip. Kaip rašoma Sveikatos apsaugo ministerijos parengtame nutarime, būtų taikomi švelnesni apribojimai dėl kaukių dėvėjimo.

Aštuoni iš devynių COVID-19 susirgusių Lauksargių globos namų gyventojų buvo paskiepyti dviem vakcinos dozėmis nuo šios infekcinės ligos, informavo Tauragės rajone įsikūrusios įstaigos vadovė. „Vienas iš jų neskiepytas“, – BNS pirmadienį sakė globos namų direktorė Jovita Černeckienė. Anot jos, trys užsikrėtusieji jautė ligai būdingus simptomus, jie gydyti išvežti į ligoninę. „Kitiems jokių simptomų nėra“, – sakė moteris.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar karantiną Lietuvoje pratęsti iki kovo 31 dienos. Taip pat bus svarstomi karantino pakeitimai dėl apsauginių kaukių dėvėjimo ir gyventojų judėjimo ribojimo. Kaip rašoma Sveikatos apsaugo ministerijos parengtame nutarime, karantinas būtų tęsiamas iki kovo 31 dienos 24 val. dienos, taip pat būtų taikomi švelnesni apribojimai dėl kaukių dėvėjimo.

Vengrija trečiadienį tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, pradėjusia skiepyti gyventojus Kinijoje sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos „Sinopharm“, pranešė premjeras Viktoras Orbanas. „Šiandien pradėsime skiepyti kiniškomis vakcinomis“, – sakoma per „Facebook“ paskelbtame premjero vaizdo pranešime. Vengrija, turinti apie 10 mln. gyventojų, „Sinopharm“ užsakė 5 mln. dozių.

Ministrų kabinetas trečiadienį sprendžia, kuriam laikui pratęsti karantiną. Taip pat Vyriausybė svarstys Ekspertų tarybos siūlymus keisti kaukių dėvėjimo tvarką. Karantinas Lietuvoje šiuo metu galioja iki vasario 28 dienos. Antradienį Ekspertų taryba Vyriausybei rekomendavo pratęsti karantiną, tačiau konkretaus laikotarpio nenurodė.

Lietuvą pasiekė ketvirtoji farmacijos kompanijos „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, iš viso – 12 tūkst. dozių, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vakcinos pristatytos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį. Pasak SAM, tai iki šiol didžiausia į Lietuvą pristatyta šio gamintojo vakcinų partija.

Policija įspėja Lietuvos gyventojus apie sukčiavimo atvejus, kuomet yra prisidengiama Covid-19 situacija, dabar jie siūlo už pinigus greičiau gauti skiepą. Pastebima, kad neretai sukčiai bando išgauti asmeninę gyventojų informaciją, o pagrindiniai sukčiavimo būdai yra šie: siūlo susimokėti, kad atsidurtumėte skiepijamų asmenų sąrašo viršuje, siūlo naujas galimybes, kaip įsigyti vakcinos nuo Covid-19, taip pat informuoja, kad gali įtraukti į skiepijamų asmenų sąrašą.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu jis siekia net 16,4 proc. Situacijos tikrai negerina koronaviruso pandemija, dėl kurios šalyje teko įvesti karantiną ir uždrausti dirbti daliai verslininkų. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Žygimantu Mauricu ir prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.  Per praėjusią parą izoliuoti 1218 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 53 815 asmenų.

Neseniai Lietuvą apskriejo Statitikos departamento žinia, kad Lietuvoje esą prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga. Antradienį apie nerimą keliančius ženklus prezidentūroje prabilo ir Sveikatos tarybos ekspertai. Bet ar tikrai į Lietuvą ateina trečioji koronaviruso banga? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Profesorius Saulius Čaplinskas antradienį pasidalijo mintimis apie pasirodžiusį siūlymą nepripažinti medvilninių kaukių ir leisti gyventojams dėvėti tik medicinines. Pasak profesoriaus – medvilninių kaukių dėvėjimas nėra blogis ir jokiu būdu nereikia drausti jų dėvėti. „Dėl medvilninių kaukių – grubi komunikacinė klaida. Siūlymas drausti medvilninių kaukių dėvėjimą yra neadekvatus, ne laiku ir ne vietoje, kuris pirmiausia suklaidino visuomenę.

Per praėjusią parą šalyje nustatytas 631 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 247 atvejus. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 195 tūkst. 481 žmogus. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 181 tūkst. 230 žmonių, deklaruota – 133 tūkst. 125 pasveikusieji.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl karantino pratęsimo, taip pat svarstys Ekspertų tarybos siūlymus dėl kaukių dėvėjimo tvarkos pakeitimo. Kaip BNS informavo premjerės Ingridos Šimonytės atstovė Rasa Jakilaitienė, Ministrų kabinetas „apsispręs dėl karantino tęsimo trukmės ir sąlygų, o taip pat apsvarstys pasiūlymus dėl kaukių dėvėjimo“. Šiuo metu karantinas Lietuvoje galioja iki vasario 28 dienos.

Prastėjant epidemiologinei situacijai, ekspertų taryba vienbalsiai siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną. Pasak ekspertų, nerimą kelia nemažėjantys naujų koronaviruso atvejų skaičiai ir vis didėjantis gyventojų judėjimas. Žmonės nepaisydami apribojimų važiuoja pas artimuosius, lanko gimines ir draugus.  Ką tik atsidarę grožio salonai, kirpyklos ir barberinės vieną po kito priima klientus, vos spėja juos rašyti į eilę.

Didelės rizikos kontaktą su sergančiuoju turėjusiam sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui COVID-19 nenustatyta – jo testas neigiamas. Apie tai BNS antradienio vakarą informavo ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. Jos teigimu, testas atliktas aštuntą dieną po turėto kontakto, kadangi atsakymas neigiamas, saviizoliaciją galima susitrumpinti iki 10 dienų – tokiu atveju, ministro saviizoliacija baigsis trečiadienį.

Po ilgai trukusių diskusijų dėl kaukių reikalingumo lauke ekspertai kaip ir rado sutarimą – siūlo jas dėvėti tik tam tikrais atvejais. Visgi daugiau gyventojų pasipiktinimo ir klausimų sukėlė kartu siūloma prievolė dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius. Vieni stebėjosi, kodėl medžiaginės kaukės užkliuvo būtent dabar, kiti svarstė, ar valstybė ruošiasi šiomis priemonėmis bent sunkiau gyvenančiuosius aprūpinti.

Gali būti, kad jau netrukus galėsime kvėpuoti lengviau – tikrąją žodžio prasme, bent jau lauke. Mokslininkai siūlo Vyriausybei atšaukti nurodymą dėvėti apsaugines veido kaukes lauke – su sąlyga, jei pora metrų aplink nėra svetimų žmonių. Tiesa, laukia ir sugriežtinimas. Ekspertai ragina nebeleisti žmonėms burnas ir nosis dengti medžiaginėmis kaukėmis ir skydeliais, nes jie gerai neapsaugo nuo koronaviruso.

Lietuva yra pasiryžusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų šalyje bus pakankamai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Suprantu ministro ir Ukrainos Vyriausybės susirūpinimą, jog šalį pasiekia nepakankamas vakcinų kiekis, todėl pasiūliau suteikti pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Landsbergis.

Lietuvoje tęsiasi vakcinavimo nuo koronaviruso procesas, tačiau mitų ir abejonių kyla nemažai. Mokslininkai pažymi, kad gyventojų norą skiepytis gali paveikti ir laisvėjantys karantino ribojimai, o abejonių dėl vakcinų efektyvumo kyla ir tų gyventojų tarpe, kurie sutiktų priimti skiepą. Antradienį susitikusi Sveikatos ekspertų taryba nusprendė teikti siūlymą Vyriausybei dėl karantino pratęsimo.

Praėjusią savaitę šalyje prasidėjus 80 metų ir vyresnio amžiaus žmonių grupės vakcinacijai nuo COVID-19, vienas pirmųjų pasiskiepijusių buvo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, vakcinacija liečia ne tik pavienius žmones, tai yra visos visuomenės atsakas į iškilusią grėsmę, todėl turėtų būti visos visuomenės interesas.

Jau trečiadienį privačios sveikatos priežiūros įstaigos savo pacientams suleis pirmąsias vakcinos nuo koronaviruso dozes. Tiesa, už vakcinas kol kas pacientai nemokės, taip turėtų būti tiesiog paspartinamas vakcinacijos procesas Vilniuje, tačiau jau kalbama ir apie datą, kada vakciną gauti galėtume už pinigus. Spėjama, kad vakcina, perkant ją privačiai, turėtų kainuoti gerokai daugiau nei valstybės parūpinta.

Nepageidaujamos reakcijos į „AstraZeneca“ vakciną beveik nesiskiria nuo kitų vakcinų sukeliamų reakcijų, BNS sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė. „Kaip ir kitos vakcinos, „AstraZeneca“ sukelia labai panašius nepageidaujamus poveikius. Tai, pavyzdžiui, skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas“, – aiškino Vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aiškinasi situaciją dėl naujo COVID-19 židinio Trakuose esančiuose slaugos namuose „Addere“, kur pastaruoju metu nustatyta 19 naujų koronaviruso atvejų. NVSC atstovė spaudai Justina Petravičienė informavo BNS, kad specialistai ketina nuvykti į pačius slaugos namus. „Specialistai vyks į šį židinį. Kai turime didesnį protrūkį, tai – įprasta praktika, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui“, – teigė J. Petravičienė.

Kol Vyriausybė vis dar neskuba laisvinti judėjimo ribojimų, daugelis piliečių piktinasi, kad vis dar negalima išvažiuoti iš savo savivaldybės. Tokiam piliečių nepasitenkinimui tv3.lt naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ metu taip pat pritarė Alytaus ir Vilniaus merai. Alytaus meras Nerijus Cesiulis teigė, kad šiame mieste judėjimo ribojimas sudaro daug nepatogumų, nes Alytus yra pramonės miestas, o nemaža dalis šio sektoriaus darbuotojų gyvena rajone.

Lietuvoje naujų atvejų skaičiaus mažėjimas sustojo, mobilumo šalyje lygis grįžo į buvusį lapkričio ir gruodžio lygį, pradėjo daugėti savivaldybių, kuriose atvejų skaičius ir teigiamų testų procentas auga. Tokias įžvalgas apibendrindamas naujausias epidemiologines analizes pateikia Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis. Pandemijos pagreitis pirmą kartą nuo 2021 m. sausio 1 d. tapo teigiamas ir siekia +10 proc.

Lietuvoje tęsiasi vakcinavimo nuo koronaviruso procesas, tačiau mitų ir abejonių kyla nemažai. Mokslininkai pažymi, kad gyventojų norą skiepytis gali paveikti ir laisvėjantys karantino ribojimai, o abejonių dėl vakcinų efektyvumo kyla ir tų gyventojų tarpe, kurie sutiktų priimti skiepą.

Jungtinėje Karalystėje pirmadienį paskelbti dviejų atskirų tyrimų, atliktų Anglijoje ir Škotijoje, duomenys rodo, kad jau pirmoji skiepų nuo pandeminio koronaviruso dozė veiksmingai mažina užkrato plitimą ir hospitalizacijos riziką.  Anglijos visuomenės sveikatos departamento analizė rodo, kad „Pfizer/BioNTech“ vakcina po pirmosios skiepų dozės sumažina riziką užsikrėsti virusu daugiau kaip 70 procentų. Po antrosios skiepų dozės rizika sumažėja 85 procentais.

Prie Vyriausybės veikianti ekspertų taryba siūlo tęsti karantiną. Kol kas sutariama, kad viena savaite apsiriboti neišeis. „Vakar ekspertų taryboje diskutavome dėl karantino sąlygų pratęsimo ir visa ekspertų taryba vienbalsiai pritarė, kad karantinas kaip tokia priemonė turėtų būti pratęsta“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė viešosios įstaigos Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

Pirmadienį Lietuvą apskriejo Statitikos departamento žinia, kad Lietuvoje esą prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga. Ši informacija sukėlė ažiotažą visuomenėje ir sulaukė kritikos ir iš Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen. Vėliau pasirodė informacija, kad įstaiga norėjo atkreipti epidemiologų dėmesį į nerimą keliančią tendenciją dėl augančios teigiamų testų dalies.

Valstybės sienos apsaugos pareigūnai (VSAT) vasario 17 dienos, atlieka atvykstančiųjų kontrolę prie sienos su Lenkija. Nuo praėjusios savaitės patikrintų asmenų skaičius siekia 2839, atvyko be QR kodų – 1939 asmenys. Pasieniečiai jiems padėjo tai padaryti patikros vietose, rašoma pranešime spaudai. VSAT pareigūnai nurodo, kad pasitaikė atvejų, kai informacija neatitinka faktinių duomenų, todėl tuos duomenis reikia tikrinti.

Po jau kurį laiką vykusių diskusijų Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės pagaliau rado sutarimą dėl kaukių dėvėjimo lauke. Nuspręsta, kad jos reikėtų tik tada, jei neišeina išlaikyti 2 metrų atstumo. Taip pat siūloma dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Kaip pranešė LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, peržvelgus naujausią literatūrą, rekomendacijas ir įvertinus epidemiologinę šalies situaciją rasti bendri sprendimai.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šalies vadovas sutiktų skiepytis ir „AstraZeneca“ vakcina. „Prezidentas jau daugelį kartų minėjo, kad yra pasirengęs pasiskiepyti, vos tik bus tam galimybė. Prezidentas taip pat pasirengęs pasiskiepyti bet kuria vakcina, kuri yra naudojama Lietuvoje, įskaitant ir „AstraZeneca“ vakciną“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė patarėjas.

Kai kurioms šalims jau nusprendus koronavirusu persirgusiems asmenims suleisti tik vieną skiepo dozę, apie tai greičiausiai teks diskutuoti ir Lietuvoje. Pasak imunologės Aurelijos Žvirblienės, vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad tai padeda įgyti tokį patį imunitetą kaip ir gavus dvi vakcinos dozes.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1099 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 53 257 asmenys.

Lietuvoje daugėjant paskiepytų ir persirgusių koronavirusu žmonių, Prezidentūra prakalbo apie galimybę Lietuvoje diegti imuniteto pasą. Sveikatos ekspertai pritaria tokiam siūlymui, tačiau pažymi, kad pirmiausia reikia apie tai kaip apie medicininį klausimą, o ne socialinį. Profesoriaus Kęstučio Petrikonio teigimu, imuniteto pasas ir vakcinavimo sertifikatas yra skirtingos sąvokos. Pasak jo, paskiepijimas nesuteikia išimtinės teisės vakciną gavusiam piliečiui.

Net kalėdiniu laikotarpiu buvęs žemesnis efektyvaus viruso reprodukcijos dydžio rodiklis šalyje peržengė vienetą. Kaip pabrėžė prof. Mindaugas Stankūnas, toks vasario 21 d. fiksuotas rodiklis specialistams itin kelia nerimą. Taip pat daugėja savivaldybių, kur viruso plitimas atsinaujina. Kaip aiškino LSMU profesorius M. Stankūnas, epidemiologinės teigiamos tendencijos, kurios džiugino ilgą laiką, šiandien tiesio yra sustojusios.

Sveikatos ekspertų taryba antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė naujausius duomenis apie koronaviruso pandemijos eigą. Prezidentūros teigimu, nors užsikrėtimų kritimas sulėtėjo, nereikėtų daryti skubotų išvadų. Prezidentas taip pat mano, kad prasminga diskutuoti apie imuniteto paso diegimą Lietuvoje. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, susitikimo metu aptartos trys temos. Pirmiausia, apžvelgta pandemijos situacija ir naujausios tendencijos.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 482 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 242,8 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 194 tūkst. 833 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 180 tūkst. 640 žmonių, deklaruota – 132 tūkst. 430 pasveikusiųjų.

Europos Komisija (EK) žada, kad kovo mėnesį turėtų įvykti lūžis vakcinų nuo COVID-19 tiekime ir Lietuvą per vieną mėnesį pasieks apie trečdalis milijono skiepų dozių, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Europos Komisija teigia, kad per sausį, vasarį ES pasieks dar nepakankamas kiekis vakcinų, tačiau kovą jau įvyks lūžis. Tai norisi tuo tikėti. Kovą turėtume gauti 300 tūkstančių dozių, jei viskas vyksta pagal planą.

Sveikatos ekspertų taryba antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai pateiks naujausius duomenis apie koronaviruso pandemijos eigą. Valstybės vadovas su tarybos nariais taip pat diskutuos apie Europos Sąjungos sveikatos sąjungą, imuniteto pasus, aptars naujausius tyrimus dėl imuniteto prieš COVID-19, BNS informavo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Vakcinų nuo koronaviruso sudėtis gali būti nežymiai keičiama, kad sukurtų imunitetą ir nuo naujų Covid-19 atmainų. Kaip teigia mokslininkai, tai galima padaryti per tris savaites. Profesorius Robinas Shattockas, dirbantis su pakartotinėmis dozėmis, atskleidė, kokia sparti yra vakcinų gamyba – skiepai pacientus gali pasiekti per maždaug tris mėnesius.

Dėl kontakto su sergančiuoju COVID-19 nuo pirmadienio izoliuojasi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, ji darbą tęs nuotoliniu būdu. Ministerijos atstovė spaudai Edita Banienė informavo BNS, kad M. Navickienė jaučiasi gerai, jokių simptomų nejaučia, jai taip pat pirmadienį atliktas testas, kuris buvo neigiamas. Atstovės teigimu, užsikrėtęs ministerijos darbuotojas informavo ir mažos rizikos sąlytį turėjusius kolegas, kurie taip pat nuo pirmadienio dirba nuotoliniu būdu.

Nors pandemija šalyje slūgsta ir nustatoma vis mažiau naujų COVID-19 atvejų, ekspertams kai kurios tendencijos kelia nerimą. Jie pastebi, kad nors pacientų ligoninėse sumažėjo, kasdien paguldomų asmenų nemažėja taip greitai kaip naujų atvejų. Negana to, kai kuriose savivaldybėse net pastebimas užsikrėtimo atvejų augimas.  Patariamosios ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, LSMU prof.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Statistikos departamentas turėtų nuosaikiau vertinti COVID-19 situaciją ir neskubėti jos apibendrinti. Reaguodama į Statistikos departamento pirmadienio rytą išplatintą įspėjimą, kad šalyje šiuo metu galbūt prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga, ji pabrėžė, jog vertinti situaciją turėtų kitų profesijų atstovai. „Ko mums dabar mažiausiai reikia, tai skubotų sprendimų ir etikečių kabinimo. Visuomenės gąsdinimo.

Įsibėgėjant visuomenės vakcinacijai ir sulaukiant vis daugiau skiepų dozių didėja ir žmonių susidomėjimas nepageidaujamomis COVID-19 skiepų reakcijomis. Į tai reaguodamas virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas pasidalino JAV atliktų stebėjimų duomenimis apie nepageidaujamų reakcijų statistiką. Kaip dalinosi jis, JAV ligų kontrolės centras (CDC) parengė apžvalgą apie nepageidaujamas reakcijas po skiepo COVID-19 vakcinomis.

Apie trečiąją koronaviruso bangą kalbėti dar anksti, tačiau stebimi tam tikri nerimą keliantys signalai, žurnalistams pirmadienį sakė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. „Situacija yra susijusi su tuo, kad mes matome, jog naujų atvejų skaičiaus kritimas yra sustojęs, naujų atvejų skaičius nebekrenta taip greitai, kaip buvome įpratę. (...) Labiausiai nerimą kelia teigiamų tyrimų procentas, kuris išaugo. Prieš savaitę turėjome 7,1 proc., o dabar turime 7,8 procento“, – teigė ji.

Sulėtėjus pandemijos kritimo pagreičiui pirmadienį Lietuvos statistikos departamentas (LSD) paskelbė apie trečiosios koronaviruso bangos pradžią. Visgi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pareiškė su tokiu teiginiu nesutinkantis. Savo ruožtu duomenų mokslininkas siūlo nesikabinėti prie sąvokų, bet suremti pečius sprendžiant esminę problemą. Išplatinęs naujausius su COVID-19 susijusius duomenis LSD įspėjo, kad šalyje šiuo metu prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, naujų užsikrėtimų skaičius pasaulyje mažėja šeštą savaitę paeiliui visuose žemynuose ir, palyginti su 2021 m. sausio pradžia, šiuo metu naujų užsikrėtimų fiksuojama perpus mažiau – skaičiai pasiekė 2020 m. spalio vidurio lygį, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.  Tarp aukščiausią sergamumą pasaulyje fiksuojančių šalių liko vienintelė Juodkalnija, kurioje sergamumas buvo didesnis nei 1 tūkst. naujų atvejų 100 tūkst.

Premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė tikina, kad jau šiandien, pirmadienį, bus pateiktas siūlymas švelninti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Ji tikina, kad po kiekvieno atlaisvinimo savaitę yra stebimos pasekmės, ar situacija leidžia toliau švelninti karantiną, ar vis dėlto reikėtų susilaikyti. Tuo tarpu psichologai skambina pavojaus varpais – ribojimai itin neigiamai paveikia psichinę gyventojų būklę ir specialistai įžvelgia tik žalą.