Antradienį Seime surengta diskusija „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“.
„Norime mes to ar nenorime, bet efektyvi komunikacija apie vakcinavimą Lietuvoje prasidėjo gruodžio 27 d. 8 val. ryto, kai penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose vienu metu buvo vakcinuoti pirmieji Lietuvos gyventojai“, – teigė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministro teigimu, vakcinacijos duomenys yra atverti visuomenei ir kiekvienas žmogus gali susipažinti, kiek vakcinų pristatyta į Lietuvą, kaip jos paskirstomos, kokie žmonės paskiepyti. A. Dulkys teigė, kad daug informacijos apie vakcinavimo procesą yra puslapyje koronastop.lrv.lt.
„Esame tame etape, kada turi išsiugdyti įprotis, kad, jeigu man neaišku, turiu vadovautis pirminiais šaltiniais, o ne, sakykime, medijos antraštėmis arba neaiškiais socialiniais tinklais“, – sakė A. Dulkys.
Pasak jo, anksčiau žmonės nebuvo susidūrę su vakcina, o dabar paskiepyta kritinė masė šalies medikų.
„Dabar yra daugybė žmonių, kuriuos aš sutinku ir su kuriais aš jau galiu pasikalbėti apie tą vakcinavimą. Už rankos palaikyti negaliu, nes karantinas neleidžia, bet pabendrauti, išgirsti nuomonių iš to, kuris asmeniškai patyrė patį vakcinavimo faktą, mes jau turime“, – teigė ministras.
Jis pažymėjo, kad informaciją apie vakcinas žmonės nori girdėti ne iš politikų, o iš specialistų.
„Tyrimas parodė, kad politikams geriau į šitą procesą nesikišti. Tai reiškia, kad politikams kalbant apie vakcinos naudą tikrai mums rezultato nepadės pasiekti“, – sakė ministras.
Pasak jo, žmonėms apsispręsti, ar skiepytis, turi padėti specialistai, gydytojai, labai svarbų vaidmenį vaidina šeimos gydytojai.
„Šeimos gydytojo pozicija yra labai svarbi žinutė bandant apsispręsti“, – tikino A. Dulkys.
Karantino atlaisvinimai gali paveikti žmonių norą skiepytis
Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos ekspertė Austė Valinčiūtė pažymėjo, kad pozityviai galimybę skiepytis gyventojų skaičius augo, visgi karantino ribojimų atlaisvėjimas gali veikti žmonių norą skiepytis.
„Karantino apribojimų sumažėjimas gali potencialiai pakeisti gyventojų nuotaikas“, – pažymėjo VU atstovė.
Nerimą kelia ir aktyviai prieš skiepus pasisakanti bendruomenė. A. Valinčiūtė pastebėjo, kad „antivakseriai“ naudojasi globalia pandemija tam, kad padidintų savo gretas.
„Nerimą kelia tai, kad labai didelė dalis Lietuvos gyventojų turi konspiracinius arba klaidingus įsitikinimus apie skiepus“, – kalbėjo A. Valinčiūtė.
Pasak jos, nerimą dėl vakcinų žmonėms kelia ir nekoordinuota, dviprasmiška valdžios institucijų, jų atstovų ir žinomų ekspertų komunikacija vakcinacijos svarbos, efektyvumo ir saugumo klausimais.
„Komunikacija turi atspindėti gyventojų informacijos poreikius“, – tikino A. Valinčiūtė.
Jos teigimu, jei viešojoje erdvėje vakcinų klausimais nebus informacijos iš patikimų šaltinių, informacinę erdvę užpildys dezinformacijos skleidėjai.
„Kurių pagrindinis tikslas ir yra kelti nerimą dėl vakcinų saugumo ir efektyvumo“, – teigė A. Valinčiūtė.
Pasak VU atstovės, komunikacijai apie vakcinas reikėtų pasitelkti bendruomenėse įtakingas organizacijas ir nuomonių lyderius, tokius kaip merai, religinės bendruomenės atstovai, įžymybės.
Net ir ketinantys skiepytis turi abejonių
Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) atstovė Inga Gaižauskaitė teigė, kad praėjusių metų gruodžio mėnesį daryta apklausa rodo, kad nuo koronaviruso skiepytis ketina 40 proc. šalies gyventojų, neketina – 27 proc., nežino – 30 proc.
Pagrindiniai argumentai, skatinantys skiepytis, yra rūpestis savo sveikata ir gyvybe bei savęs ir kitų apsauga. Žmonės skiepytis skatina ir noras, kad būtų greičiau suvaldyta pandemija bei tikėjimas skiepų nauda. I. Gaižauskaitė pažymėjo, kad daliai žmonių motyvu skiepytis tampa gretutinės ligos, priklausymas rizikos grupei, kiti nori dėl galimybės dirbti ir keliauti.
„Ir ketinančiųjų skiepytis tarpe yra tam tikrų išlygų ir abejonių“, – pastebėjo mokslininkė.
Pasak jos, žmonės abejoja, ar skiepas yra patikimas, kiek jis apsaugo, svarsto, kokio ilgio imunitetas įgyjamas, kokie laukia šalutiniai poveikiai.
Neketinantys skiepytis, anot I. Gaižauskaitė, labiausiai abejoja dėl skiepo patikimumo. Žmonėms abejonių kelia tai, kad dėl vakcinų yra per mažai aiškumo, jos yra per greitai sukurtos, nėra pakankamai išbandytos ir galimai yra kenksmingos. Apie penktadalis apklaustųjų, pasak jos, yra niekada nesiskiepijantys asmenys.
Apklausa parodė, kad labiau skiepytis linkę vyrai (49 proc. apklaustųjų) nei moterys (33 proc.). Taip pat labiau linkę skiepytis yra vyresnio amžiaus gyventojai – tarp 55 m. ir vyresnių beveik pusė ketina skiepytis.
Vakcinų klausimais žmonės labiausiai pasitiki medikais ir mokslininkais. 78 proc. pasitiki mokslininkais, 81 proc. – medikais, tik 29 proc. apklaustųjų vakcinų klausimais pasitiki politikų žodžiais.
Antradienio duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 125 tūkst. 518 žmonių, abiem dozėmis – 68 tūkst. 651 žmogus.
Diskusijos „Dėl sklandaus vakcinacijos nuo COVID-19 proceso ir tam skirtos komunikacijos užtikrinimo“ įrašas:
