Biologai ištyrė apie 350 pavyzdžių, kurie buvo surinkti 2020-ųjų birželio mėnesį nuo parduotuvių durų, šiukšlių dangčių, bankomatų mygtukų, degalinių kuro įpylimo rankenų ir pėsčiųjų perėjų mygtukų. 29 pavyzdžiuose (8 proc. atvejų) iš tiesų buvo aptikta genetinės koronaviruso medžiagos. Tačiau jos koncentracija buvo tokia žema, kad, mokslininkų vertinimu, užsikrėtimo per šiuos paviršius tikimybė yra itin maža: „Mažiau nei 5 atvejai iš 1 tūkst.“, – rašoma šveicarų leidinyje „Le Temps“.
Šiuos strategiškai svarbius taškus iki 30 kartų per valandą liečia patys įvairiausi žmonės, o aptikimo lygis rodo teisingą koreliaciją su naujų infekcijų skaičiumi populiacijoje, tai patvirtina testai žmonėms, tvirtina mokslininkai.
„Kaip ir nuotekų vandenų analizė, SARS-CoV-2 nustatymas ant dažnai paliečiamų paviršių gali būti labai naudinga priemonė, papildanti biologinius tyrimus“, – paaiškina Šveicarijos federalinio moksli ir technologijų instituto atstovas Timothy Julianas.
Antrojo tyrimo metu biologai į modeliavimą įtraukė ir galimos rizikos faktorių, kad išsiaiškintų, koks yra paviršių dezinfekavimo ir rankų plovimo efektyvumas. Tyrimas parodė, kad paviršių dezinfekavimo efektyvumas priklauso nuo labai daugelio faktorių ir nėra didelis. Tačiau rankų dezinfekcija suformuoja universalią gynyba ir gerokai sumažina užsikrėtimo riziką.
Tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, kaip virusas veikia ant tų paviršių, ant kurių jis išlieka ilgą laiką – pavyzdžiui, stalų ar stalo įrankių restoranuose.
Mokslininko T. Juliano teigimu, tikimybė, kad kažkas kostelės ar nusičiaudės ant stalo ir ant jo paviršiaus atsiras didelės koncentracijos viruso lašelių yra daug didesnė, negu perėjų mygtukai ar parduotuvių durų rankenos.
