Sveika gyvensena

Prasidėjus pandemijai, drastiškai pasikeitė žmonių gyvenimai ir skundžiamasi miego sutrikimais. Daugelis buvo įpratę ryte išvykti į darbą, o dabar jiems tenka dirbti iš namų. Tikriausiai tai reiškia, kad pasikeitė gulimosi laikas ir apskritai, darosi sunku užmigti. Galbūt jūs neatrandate tinkamo gulimosi laiko ir ryte nesijaučiate žvalūs. Jei nuolat jaučiatės pavargę, šis straipsnis kaip tik jums. Jei išmiegojote aštuonias valandas, nebūtinai ryte jausitės žvalūs ir pasiruošę darbui.

Maždaug trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami, tačiau jei naktimis knarkiate, o pabudę po miego jaučiatės pavargę, mieguisti, galite užmigti bet kuriuo paros metu ar vairuojant,  sumažėja darbingumas ir kasdieninė veikla, nereikėtų vertinti to, tik kaip prasto miego – galimai turite miego sutrikimą, kuris užkerta kelią geram poilsiui. Kiekvienais metais trečiąjį kovo penktadienį minima Tarptautinė miego diena.

Bene kiekvienas žino, kad vaikščiojimas gali padidinti suteikti energijos ir padėti būti produktyvesniems bei pakelti nuotaiką. Tačiau, žinoma, tą daryti reikia saikingai, todėl pateikiame, koks žingsnių skaičius yra naudingas sveikatai. Nesvarbu, ar laikotės sveikos gyvensenos, ar ne, tikriausiai girdėjote, kad turėtumėte nueiti 10 000 žingsnių per dieną, kad būtumėte sveiki.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) primena, kad kiekvienais metais, kovo 24 d. minėjome Pasaulinę Tuberkuliozės (toliau – TB) dieną. Prognozuojama, kad pasaulyje gali ženkliai išaugti susirgimų būtent tuberkulioze ir mirčių skaičius.

Pilvo pūtimas, dar kitaip vadinamas meteorizmu, yra dažnas reiškinys, pasitaikantis praktiškai kasdien daugeliui žmonių. Jaučiamas diskomfortas pilve, taip pat besikaupiančios dujos gali kilti dėl streso, suvalgius organizmo netoleruojamo maisto, pavyzdžiui, pieno produktų arba suvartojus per daug angliavandenių, druskos, gazuotų gėrimų, per greitai valgant ir persivalgius, užkietėjus viduriams ar menstruacijų metu.

Dar nuo vaikystės žinome, kad tokie maisto produktai kaip kopūstai, pupelės skatina pilvo pūtimą. Atsisakykime šių produktų ir problemos nebus? Turime suprasti, kad dujų susikaupimas organizme ir jų šalinimas yra natūralus procesas, vis tik kelia nemalonius pilnumo, pilvo apimties didėjimo, tempimo, raižymo jausmus.  Priežastys: maistas ir ligos  Pilvo pūtimas vargina 20-30 proc. visos žmonių populiacijos, o pagrindinis dujų virškinamajame trakte šaltinis – nurytas oras.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 15–21 d. sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 14,0 atvejų 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (15,1 atvejo 10 tūkst.

Antrojo vaikelio besilaukianti tinklaraštininkė, nuomonės formuotoja Inga Žuolytė tikina, kad jos mitybos įpročiai šio nėštumo metu nepasikeitė, priešingai nei laukiantis sūnaus Gabrieliaus. Nepaisant to, dabartinis ir neįprastas gyvenimo laikotarpis Ingos gyvenimą kiek pakoregavo, tad plačiau apie tai kalbamės interviu.

Internete žaibiškai pasklido garso įrašas, kurį gali girdėti tik jaunesni nei 25 metų žmonės. Įrašą į „TikTok" įkėlė vartotojas  @metzie72: „Tik jaunesni nei 25 sugebės išgirsti. Klausykite. Ar girdėjote?“, – klausė autorius. 17 500 hercų dažnio uodo zyzimą primenantį garsą, kurio vyresni žmonės negirdi, bandė išgirsti tūkstančiai „TikTok" vartotojų ir jų šeimos narių.

Ar žinojote, kad jūsų pėdų būklė gali nemažai pasakyti apie jūsų sveikatą? Pasak naujo tyrimo, yra septyni dažniausi pėdų tipai, kurie atitinka skirtingus organizmo požymius. Britų internetinės parduotuvės „OnBuy.com“ tyrėjai apklausė daugiau nei 5000 žmonių ir jų paprašė nustatyti savo pėdų formą. Yra septyni skirtingi pėdų tipai, kuriuos aptiko tyrėjų komanda – nuo romėniškosios iki egiptietiškosios pėdos.

Norint numesti svorį, būtina sekti suvartojamų kalorijų kiekį. Net jei ir lankotės sporto salėse, bet nemažinate kalorijų kiekio, svorio tikrai nenumesite. Rekomenduojama dienos kalorijų norma yra 2000 moterims ir  25000 vyrams. Jei jūsų tikslas yra numesti pusę kilogramo kas savaitę, leidinys Healthline pataria moterims neviršyti  1500, o vyrams – 2000 kalorijų. Tačiau, jei mėgstate užkandžiauti, galite net nesuvokdami stipriai viršyti dienos normą, rašo dailystar.co.

Liaudies medicinoje sula buvo prilyginama vaistui, manyta, kad ji padeda sustiprinti per žiemą nusilpusį imunitetą, pašalina iš organizmo susikaupusius toksinus ir kitas žalingas medžiagas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad toks mąstymas tikrai ne be priežasties – sulos sezono nereikėtų praleisti.

Kovo 21-ąją minima Tarptautinė miego diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į miego svarbą. Nuo seno žinoma, kad kokybiškam miegui įtakos turi ne tik patogus čiužinys ar pagalvė, bet ir maistas, kuriuo mėgaujamės vakare. Egzistuoja tokių produktų, kurie gali ne tik neapsunkinti skrandžio prieš miegą, bet ir padėti lengviau užmigti bei geriau išsimiegoti.

Primename, kad lygiai už savaitės, kovo 28-ąją, turėsime pasukti savo laikrodžius viena valanda į priekį.  Šią dieną Lietuvoje pereinama prie vasaros laiko – laikas persukamas vieną valandą į priekį. Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.

Graži ir išpuoselėta veido oda – greičiausiai kiekvieno svajonė ir siekiamybė. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad keičiantis sezonams, turėtų keistis produktai, kuriuos naudojame, lepindami ir prižiūrėdami veido odą. Po žiemos veido oda būna pavargusi bei papilkėjusi, todėl tinkama odos priežiūra – raktas į sėkmę. Gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė pataria, kaip tinkamai prižiūrėti odą, kad ji būtų skaisti, gyvybinga ir tinkamai apsaugota.

B grupės vitaminai yra nepaprastai svarbūs gyvybei, sveikatai ir įvairioms organizmo funkcijoms – ypač nervų, smegenų ir širdies bei kraujagyslių sistemoms. Gyvybiškai svarbu gauti B grupės vitaminus tinkamu kiekiu, nes jie daro tiesioginę įtaką širdžiai, nuotaikai, darbingumui, svoriui ir net virškinimui. „B grupės vitaminai yra būtini energijos gamybai, sveikų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui ir funkcionavimui.

Kitą sekmadienį, kovo 28 d. vėl suksime laikrodžius – nuo šiol teks keltis valandą anksčiau. Pasikeitęs ėjimo miegoti ir kėlimosi ritmas ne vienam iš mūsų pakoreguoja savijautą. Klaipėdos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Raminta Liebienė pasakoja, kam laiko pokyčiai turi didžiausią įtaką ir kaip jiems tinkamai pasiruošti, kad nepajustume didelių nepatogumų.

Kraujo krešėjimas – normalus ir svarbus fiziologinis procesas. Jei kraujas nekrešėtų, įsipjovus ar kitaip susižeidus žmogus nukraujuotų. Tačiau kartais gali atsirasti kraujo krešėjimo problemų, krešumas gali būti ir per didelis, ir nepakankamas. Dėl padidėjusio kraujo krešumo gali įvykti trombozės – kraujagyslėse susidaryti kraujo krešuliai, kurie gali kelti pavojų gyvybei. Ypač svarbu žinoti, kokia yra kraujo krešulių prevencija bei kaip atpažinti susidariusių krešulių sukeliamas ligas.

Viena iš labiausiai aptariamų maistinių medžiagų šiais laikais, turinti įtaką žmogaus organizmo gerai savijautai, yra vitaminas D. Šiandien ir jaunas, ir senas žino, kad vitaminas D itin svarbus žmogaus kaulams, raumenims, dantims bei bendrai imuninei sistemai, o jo trūkumas (nustatomas specialiu tyrimu) – gali būti įvairių negalavimų priežastis.  Sveikam žmogui vitamino D paros poreikis yra 600IU, vyresnio amžiaus – šis skaičius gali siekti 800IU.

Giliųjų venų trombozė (GVT) ištinka tuomet, kai vienoje iš organizmo giliųjų venų, paprastai – kojose, bet kartais ir rankose, susiformuoja kraujo krešulys, rašoma stoptheclot.org. GVT požymiai ir simptomai yra šie: Tinimas, paprastai – vienoje kojoje arba rankoje; Kojos skausmas arba jautrumas, dažnai apibūdinamas kaip mėšlungis; Odos paraudimas ar pamėlimas; Karštis kojoje ar rankoje.

Kylantis termometro stulpelis ir vis labiau pavasarėjantys orai masina žmones dar daugiau laiko praleisti gryname ore. Visgi, dažnas lankydamasis parke ar miške vis dar nesusimąsto, jog kartu su gamta, iš žiemos miego pabunda ir erkės. Gydytojai tikina, kad saugant save, būtina nepamiršti ir erkių platinamų ligų, kurios gali ne tik apkartinti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti nemenką pavojų gyvybei.

Ne paslaptis, jog atėjus pavasariui pabunda noras padailinti kūno linijas bei pradėti labiau rūpintis savimi. Vis dėlto, tikėtina, kad karantinas ir nuolatinis sėdėjimas namuose prisidėjo prie išsibalansavusios mitybos bei papildomų kilogramų priaugimo.  Kaip sugrįžti prie sveikesnės gyvensenos įpročių arba nuo ko pradėti, jei sveika mityba jums visiškai nauja, pasakoja sveikos gyvensenos treneris ir mitybos specialistas Artur Swan.

Nėra nieko siaubingesnio nei ramų nakties miegą sujaukiantys košmarai. Po atliktų tyrimų ekspertai tikina atradę keletą būdų, padėsiančių išvengti košmarų keliamo siaubo. Theresa Cheung, „Sapnų žodyno A–Z“ bei „Sapnų Žinyno“ autorė atskleidė, koks miego režimas suteiks jums tobulą nakties poilsį.

Rūpinantis savo sveikata, siekiant sustiprėti ir numesti svorio svarbi ne tik subalansuota mityba, bet ir fizinis aktyvumas. Vis dėlto organizmas atsigauna bei stiprėja ir tarp treniruočių. Todėl atsistatymui po treniruotės reikėtų skirti tiek pat dėmesio, kaip ir pačiai treniruotei. Fitneso ir Herbalife Nutrition mitybos ekspertė Linda Patkovska paaiškina, kodėl poilsis ir atsistatymas po treniruotės yra svarbus bei gali atnešti ilgalaikių rezultatų.

Pavasaris pamažu įsibėgėja, o vis drąsiau šviečianti saulė budina gamtą. Laukuose ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą.

Kiekvienas žmogus turi unikalią klausą, kuriai per visą žmogaus gyvenimą įtaką daro genetiniai, biologiniai, elgsenos ir aplinkos veiksniai. Klausos gebėjimas yra nulemtas neigiamos (priežastinės) ir teigiamos (apsauginės) įtakos. Priežastiniai veiksniai – tai ir gimimo metu sukelti nepageidaujami reiškiniai, ir ausų infekcijos, triukšmo poveikis, ir ototoksinių vaistų bei gyvenimo būdo nulemtos priežastys.

Kuomet virškinimo sistema dirba sklandžiai – visas kūnas taip pat gerai funkcionuoja, nes žarnynas daro įtaką viskam: nuo smegenų veiklos iki imuninės sistemos.  Sutrikus virškinimui, žarnyno veiklai imame jausti itin nemalonius pojūčius: kaupiasi dujos, pučia vidurius, užkietėja viduriai arba pradedama viduriuoti, o kartais net pasireiškia suprastėjęs gebėjimas susikoncentruoti, nuovargis, odos problemos.

Skiepai – kone daugiausiai diskusijų visuomenėje kelianti tema. Nemažai žmonių susidaro nuomonę apie vakcinas, interneto platybėse perskaitę įvairių mitų. Kadangi visuomenėje skiepai nuo koronaviruso kelia karštas diskusijas, svarbu atskirti, kokie išgalvoti faktai apie vakcinas yra klaidingi.

Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, bene kiekvienas žmogus ėmė daug kruopščiau rūpintis savo rankų higiena, o nepakeičiamas pagalbininkas daugeliui tapo dezinfekcinis rankų skystis. Tačiau pasak gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės, rankų dezinfekcija gali tapti ne tik apsauga nuo virusų, bet ir išbandymu odai, mat ji ima sausėti, raudonuoti, perštėti, o kai kuriais atvejais atsiranda ir nemalonios žaizdelės.

Milžinišką skaičių sekėjų „TikTok“ turintis britas chirurgas paaiškino, kodėl atsiranda keistas dežavu jausmas. Dr. Karanas Rajas vaizdo įraše papasakojo apie dežavu – jausmą, kad tai, kas šiuo metu vyksta, kažkada jau buvo nutikę. Medikas sako, kad tai – iliuzija, o ne mistiška patirtis. Kalbėdamas apie šį keistą fenomeną jis sakė: „Kas yra dežavu? Iš tiesų tai – smegenyse įvykstanti klaida. Taip nutinka, kai naujas trumpalaikis prisiminimas per klaidą patenka į ilgalaikius atsiminimus.

Ar nosies purškalai sukelia priklausomybę? Ar jie gali ne palengvinti, bet apsunkinti ligos eigą? Šeimos gydytojas Edvinas Čeberka įsitikinęs, kad tinkamai vartojami vaistai žalos nepadarys, tačiau neretai pacientai nepaiso vartojimo instrukcijų ir nesikreipia į specialistus iškilus klausimams apie medikamentų vartojimą. Pasak gydytojo, šaltuoju metų laikotarpiu padaugėja kvėpavimo takų susirgimų. Dažniausias šiuos susirgimus lydintis simptomas – sloga.

Kokios baimės dažniausiai kamuoja svarstančius skiepytis vakcina nuo koronaviruso ir iš kur jos kyla? „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pastebi, kad įvairiausius nuogąstavimus augina žinių stoka ir skeptikų platinami nepagrįsti gandai. Visgi sveikata besirūpinantiems asmenims derėtų kritiškai atsirinkti tikrą informaciją ir pasistengti įvertinti skiepų teikiamą naudą.

Vieną kitą taurę pakelti kartais mėgsta visi – atsipalaidavimo ar smagumo dėlei. Tačiau organizmą veikia net ir nedidelis alkoholio kiekis. Po ilgos darbo savaitės nuostabu atsipalaiduoti su taure vyno ar su draugais išlenkti keletą bokalų alaus, bet šis paprastas dalykas gali ir pakenkti. Net ir vienas vakaras, kurio metu buvo padauginta, organizmui daro žalą daugeliu neįtikėtinų būdų. Dr. Donaldas A. Sansomas, priklausomybių ligų specialistas, neseniai apie tai davė interviu „bustle.

Ar ir jums dažnai šąlą pėdos? Taip nutikti gali tiesiog dėl vėsių orų, bet taip pat ir dėl sveikatos problemų. „Harvard Health“ aiškina, kad šaltos pėdos gali būti normali organizmo reakcija. Jų tinklapyje rašoma: „Kai kurie tyrėjai mano, kad šaltos pėdos gali būti genetiškai paveldimas bruožas.“ Nepaisant to, kai kuriais atvejais tai taip pat gali reikšti sveikatos sutrikimus.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

Vitaminas D iš tiesų yra riebaluose tirpių medžiagų grupė, kurią sudaro penki vitaminai nuo D1 iki D5. Žmogui svarbiausi ir dažniausiai tiriami – D2 ir D3, būtent jie sintetinami žmogaus organizme odą veikiant UV saulės spinduliams bei gaunami su maistu ar papildais.

Įsibėgėjant vakcinacijai Jungtinėje Karalystėje, gydytojai tvirtina, kad yra normalu po skiepo jaustis prastai. COVID-19 vakcinų nepageidaujami poveikiai yra labai įprasti, teigiama oficialiose gairėse. Jūs galite jausti nuovargį, skausmą ar gripą primenančius simptomus, tačiau medikai tvirtina, jog dėl to nerimauti nereikia.

Dažnam pasitaiko, kad valantis dantis išspjaunama ne tik dantų pastos, bet ir kraujo. Nors daugelis numoja ranka ir dėl tokios „smulkmės“ nesikreipia į specialistus, odontologai perspėja, kad tai gali virsti labai klastinga liga. Dantenų ligos – vienos labiausiai paplitusių burnos ligų. Skaičiuojama, kad 8 iš 10 vyresnių nei 35 m. amžiaus žmonių turi vienokių ar kitokių dantenų problemų. Dar daugiau vyresnio amžiaus žmonių kamuoja sunki dantenų ligų forma – periodontitas.

Vanduo jau nuo seniausių laikų vadinamas gyvybės šaltiniu, tačiau su šiuo teiginiu sutinka ne visi. Internete vis pasirodo nuomonių, kad piktnaudžiauti vandeniu nereikėtų, nes per didelis jo kiekis, neva, „išplauna“ inkstus. Ar tai tiesa, naujienų portalas tv3.lt klausė Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad viena dažniausių plaučių uždegimo bei vidurinės ausies uždegimo priežasčių – pneumokokinė infekcija.  Nuo šios infekcijos sukeliamų ligų saugo skiepai, tačiau ne visi gyventojai žino apie galimybę pasiskiepyti nemokamai.

Prasidėjus skausmui, karščiavimui ar uždegimui, rankinėje ar namų vaistinėlėje ieškome to paties gerai pažįstamo vaisto. Tačiau ar tikrai viską apie jį žinome, mokame tiksliai dozuoti ir gebame nuspręsti apie šio medikamento vartojimą konkrečioje situacijoje? „Camelia“ vaistininkė Vida Banionienė pataria, į ką derėtų atsižvelgti renkantis priemonę nuo skausmo.

Pandemijos metu išaugus visuomenės domėjimuisi skiepais, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) specialistai deda visas pastangas, kad užtikrintų patikimą ir sklandų informacijos teikimą apie skiepus. Paskambinę telefonu (8 5) 2300123, Jūs galite užduoti visus Jums rūpimus klausimus apie privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamus – į LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktus skiepus, suaugusiems bei keliautojams skirtus skiepus.

Naujo tyrimo duomenimis, kai kurie populiarūs losjonai nuo saulės gali sukelti vėžį, jei naudojami per ilgai. Novatoriški JAV ir Prancūzijos mokslininkų tyrimai atskleidė, kad kai kurie populiarūs losjonai nuo saulės turi pavojingo chemikalo, vadinamo oktokrilenu. Tyrėjų teigimu, laikui bėgant šis chemikalas gali pasidaryti pavojingas ir virsti kancerogenine medžiaga, nes gamina kitą junginį, vadinamą benzofenonu.

Kartais, kai norisi gardaus, bet tuo pačiu ir sveiko užkandžio – į pagalbą atskuba lengvai paruošiami receptai su džiovintais vaisiais, riešutais ar sėklomis. Džiovinti vaisiai gali aprūpinti organizmą skaidulomis ir dideliu kiekiu antioksidantų.

Kartu su pavasarį bundančia gamta, pabunda ir erkės. Temperatūrai pasiekus 4-5 laipsnius šilumos, jos pradeda aktyvėti ir ieškoti aukų, kurių krauju galėtų maitintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, jau pastebimas erkių suaktyvėjimas. Pirmieji jį pastebi šunis turintys asmenys, nes pirminis erkių taikinys yra gyvūnai. Tačiau didžiausias aktyvumas dar priešakyje.

Pasaulyje išrasta tiek daug dietų, kad, vargu, ar jas pavyktų sutalpinti į vieną knygą. Kas keletą sezonų keičiasi dietos, kuriuos būna „ant bangos“, tad ne išimtis ir šis laikotarpis. Milijonai moterų visame pasaulyje ir netgi Holivudo garsenybės atrado, skelbiama, itin veiksmingą „Penketo“ (Five factor – angl.) dietą. Ši dieta išrasta fitneso trenerio ir mitybos specialisto Harley Pasternako.

Prakalbus apie skausmą, viena iš pirmųjų asociacijų – dantų skausmas. Tai vienas įkyriausių ir nekenčiamiausių žmonių patiriamų pojūčių. Jo priderinti prie iš anksto paskirto vizito pas odontologą neįmanoma. Turbūt daugelis gyventojų yra patyrę, ką reiškia vidury nakties prabusti dėl danties skausmo ir nežinoti, ko griebtis. Vaistininkė pataria, kaip sau suteikti pirmąją pagalbą prieš apsilankant pas padėti galintį specialistą.

Nors daugelis gyventojų žino apie vitamino C ar D svarbą žmogaus organizmui, dar ne visuomet pakankamai dėmesio skiria kitiems ne ką mažiau reikalingiems mikroelementams. Vienas tokių yra jodas, kuris padeda palaikyti normalią daugelio organizmo gyvybinių funkcijų veiklą ir, kaip teigia Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, padeda stiprinti imunitetą, o tai itin aktualu per pandemiją.

„Mano mama dirba pradinių klasių mokytoja ir visai neseniai gavo antrąjį skiepą nuo COVID-19 viruso. Skaudu matyti, kad visus metus taip laukus skiepų, jiems pasiekus Lietuvą, dabar skiepytis bijo vis dar daug žmonių“, – laiške rašo skaitytoja Alma. Todėl nutariau pasidalinti savo mamos patirtimi ir taip galbūt paraginti kitus nebijoti. Šiandien dienai galiu padaryti bent tai, kol asmeniškai pati laukiu savo eilės pasiskiepyti.