• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kraujo krešėjimas – normalus ir svarbus fiziologinis procesas. Jei kraujas nekrešėtų, įsipjovus ar kitaip susižeidus žmogus nukraujuotų. Tačiau kartais gali atsirasti kraujo krešėjimo problemų, krešumas gali būti ir per didelis, ir nepakankamas.

Kraujo krešėjimas – normalus ir svarbus fiziologinis procesas. Jei kraujas nekrešėtų, įsipjovus ar kitaip susižeidus žmogus nukraujuotų. Tačiau kartais gali atsirasti kraujo krešėjimo problemų, krešumas gali būti ir per didelis, ir nepakankamas.

REKLAMA

Dėl padidėjusio kraujo krešumo gali įvykti trombozės – kraujagyslėse susidaryti kraujo krešuliai, kurie gali kelti pavojų gyvybei. Ypač svarbu žinoti, kokia yra kraujo krešulių prevencija bei kaip atpažinti susidariusių krešulių sukeliamas ligas.

Apie padidėjusį kraujo krešumą, veiksnius, didinančius padidėjimo riziką, kraujo krešulius bei dėl jų pasireiškiančių ligų simptomus portalui tv3.lt pasakojo kraujagyslių chirurgė Urtė Builytė.

Padidėjęs krešumas plika akimi nepastebimas

Padidėjusį kraujo krešumą atpažinti ypač sunku, o ne medikams to padaryti neįmanoma. Tai nustatyti gali tik specialistai, atlikdami įvairius laboratorinius tyrimus.

REKLAMA
REKLAMA

„Plika akimi, ne mediko, padidėjusio krešumo iš esmės nepastebėsime, jei neįvyko trombozė. Tam atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, kai jau įvyko kažkokia neaiškios kilmės trombozė ar kiti retesni reiškiniai, pavyzdžiui, dauginiai persileidimai antifosfolipidinio sindromo atveju“, – aiškino U. Builytė.

REKLAMA

Nors padidėjusį kraujo krešėjimą paprastam žmogui atpažinti itin sunku, svarbu žinoti veiksnius, galinčius jį didinti. Vienas jų – kontraceptikų arba pakaitinės hormonų terapijos vartojimas, tačiau yra daugiau veiksnių, kurie gali prisidėti prie padidėjusio kraujo krešumo.

„Visada reikia atkreipti dėmesį į faktorius, kurie gali padidinti krešumą. Krešumą didinantys faktoriai – dehidratacija, didelio kiekio skysčių netekimas, kurią gali sukelti karščiavimas, didelis prakaitavimas, alkoholio vartojimas ar tiesiog nepakankamas skysčių vartojimas. Taip pat judėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, galūnių imobilizacija įtvarais, patalo ligoniai. Riziką padidinti gali ir didelės apimties operacijos, sunkios infekcijos, onkologiniai susirgimai, kraujo ligos“, – pasakojo specialistė.

REKLAMA
REKLAMA

Simptomus lemia krešulio susidarymo vieta

Didžiausia padidėjusio krešumo problema – kai krešuliai patologiškai susidaro kraujagyslių spindyje, jį užkimšdami. Padidėjus kraujo krešumui, gali susidaryti kraujo krešuliai, kurie kai kuriais atvejais netgi gali būti mirtini.

„Šioje vietoje svarbu pastebėti, kad negalavimai kyla ne dėl padidėjusio krešumo per se, bet jo pasekoje įvykusių trombozių“, – pasakojo chirurgė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kraujagyslių chirurgė taip pat pabrėžia, jog pasireiškiantys simptomai skiriasi, priklausomai nuo to, kurioje kraujagyslių sistemoje krešuliai susiformuoja.

„Žmogaus organizme labai apibendrintai kraujagysles galime skirstyti į arterinę ir veninę sistemas. Atitinkamai pasireiškia ir skirtingi simptomai“, – aiškino U. Builytė.

Krešuliui susidarius veninėje sistemoje, dvi dažniausiai pasireiškiančios ligos – plaučių embolija ir giliųjų venų trombozė.

REKLAMA

„Plaučių embolija gali pasireikšti dusuliu su sausu kosuliu, staigiu sąmonės netekimu ir net staigia mirtimi, – pasakojo kraujagyslių chirurgė. – Giliųjų venų trombozė galūnės pasireiškia staiga atsiradusiu difuzišku, ne lokaliu vienos galūnės tinimu, veržiančio, tempiančio pobūdžio skausmu, melsvu atspalviu. Tinimas prasideda distaliai ir gali „kilti“. Proksimalinė giliųjų venų trombozė gali sukelti ir plaučių emboliją. Čia svarbu paminėti, kad krešulių susidarymas paviršinėse venose nėra gyvybei grėsminga būklė“, – simptomus vardijo kraujagyslių chirurgė.

REKLAMA

Kai krešuliai susidaro arterinėje sistemoje, simptomai pasireiškia organo, kuris aprūpinamas krauju konkrečia arterija, išemija – kraujotakos nepakankamumu. Trombozės dažniausiai įvyksta aterosklerozės jau pažeistose arterijose. Pasireiškiančios patologijos – insultas, miokardo infarktas, ūmi galūnių arba žarnyno išemija.

„Insultas – staigus kalbos, galūnių ir veido motorikos sutrikimas, veido persikreipimas, akipločio sutrikimai – „juodos skurzdėlytės“ akiplotyje. Miokardo infarktas – staigus krūtinės, kairės rankos, kairės mentės ar net kairio žandikaulio skausmas. Ūmi galūnių išemija – staiga atsiradęs rankos ar kojos skausmas, galūnės atšalimas, pabalimas, jutimo ir motorikos sutrikimas. Ūmi žarnyno išemija – stiprus pilvo skausmas be pilvaplėvės dirginimo ligos pradžioje, viduriavimas su kraujo priemaiša, pykinimas“, – ligų simptomus aiškino specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Krešulių susidarymo riziką mažina ir skysčiai, ir judėjimas

Kraujo krešulių susidarymo išvengti gali ir nepavykti, tačiau žinoti prevencijos priemones ir jas taikyti kasdienybėje itin svarbu. U. Builytė išskiria tris būdus, kurie gali sumažinti krešulių susidarymo riziką.

„Svarbus judėjimas, pakankamas skysčių vartojimas, bent 1,5 litro per dieną. Jei daug sportuojant, geriama daug kavos, energetinių gėrimų, alkoholio – gerokai daugiau. Taip pat aterosklerozės rizikos veiksnių korekcija – kraujospūdžio kontrolė, glikemijos kontrolė, mityba ir cholesterolio kraujyje kontrolė, aktyvus gyvenimo būdas“, – aiškino chirurgė.

REKLAMA

Padidėjusio kraujo krešėjimo prevencijai gydytojai skiria antikoaguliantus – kraują skystinančius vaistus, tačiau kai kurioms ligoms gali būti skiriamas ir kitoks, specifinis gydymas.

„Krešėjimo sutrikimai kaip atskira liga gydoma hematologų. Kai kurioms ligoms būna specifinis gydymas, bet dažnai dažnai kaip trombozių prevencija skiriami antikoaguliantai“, – paaiškino U. Builytė.

REKLAMA

Taip pat, įvykus trombozei, krešuliai gali būti šalinami arba apeinami šuntais, o į procesą įsijungia visa gydytojų komanda.

„Trombai gali būti šalinami arba apeinami šuntais atviros ar endovaskulinės chirurgijos metu. Rečiau ir išskirtiniais atvejais trombai šalinami iš giliųjų venų endovaskulinės chirurgijos pagalba. Širdimi užsiima kardiologai ir širdies chirurgai, galūnėmis, žarnyno, kaklo arterijomis užsiima kraujagyslių chirurgai – ir atvirai, ir endovaskuliniais metodais. Intervenciniai radiologai užsiima endovaskuliniais metodais. Dažniausiai tai – komandinio darbo objektas”, – pasakojo kraujagyslių chirurgė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų