Kiekvienais metais trečiąjį kovo penktadienį minima Tarptautinė miego diena. Šia proga Kauno klinikų gydytoja pulmonologė Renata Ambultienė tv3.lt portalui papasakojo apie dažną miego sutrikimą – obstrukcinę miego apnėją.
Miegant nustojama kvėpuoti
Obstrukcinė miego apnėja yra dažniausia kvėpavimo sutrikimų priežastis miegant, kuri neretai lieka nediagnozuota, o sergantieji kenčia nuo šios ligos sukeliamų sveikatos sutrikimų. Yra pakankamai įrodymų, kad negydoma liga didina sergamumą arterine hipertenzija, miokardo infarktu, širdies ritmo sutrikimais, širdies nepakankamumu, insultu ar cukriniu diabetu.
Obstrukcinė miego apnėja nepriklauso nuo amžiaus, ji gali būti diagnozuojama įvairaus amžiaus grupių žmonėms, tačiau dažnesnė vyresniame amžiuje ir dažniau pasireiškia vyrams nei moterims.
Remiantis įvairiais epidemiologiniais tyrimais, nurodoma, kad šią problemą atskirose populiacijose galit turėti nuo 2 iki 5 procentų moterų ir nuo 5 iki 12 procentų vyrų. Šis sutrikimas pasireiškia daliniu ar visišku viršutinių kvėpavimo takų subliuškimu miegant.
Vaikams šis sutrikimas dažniausiai pasireiškia skirtingai nei suaugusiems dėl tonzilių ar adenoidų padidėjimo, o vyresnio amžiaus žmonėms miego apnėja gali pasireikšti sunkesne forma dėl kvėpavimo takų senatvinių pokyčių, dėl ko lengviau miegant subliūkšta viršutiniai kvėpavimo takai.
„Miego apnėją galima apibendrinti kaip kvėpavimo pauzes miego metu, kurios trunka ne trumpiau nei 10 sekundžių. Neretai kvėpavimo pauzės gali tęstis ir ilgiau nei minutę bei kartotis keliasdešimt kartų per valandą. Kvėpavimo atsistatymas dažniausiai yra lydimas knarkimo bei nubudimų.
Besikartojantys kvėpavimo sustojimai miego metu sukelia deguonies kiekio kraujyje bei audiniuose sumažėjimą, kas vėliau skatina gretutines sveikatos problemas. Kaip apsauginė organizmo reakcija nuo „uždusimo“ yra organizmo žadinimas, kas sukelia prabudimus, miegas tampa fragmentuotas ir nekokybiškas“ – kalbėjo gydytoja.
Jei artimieji jums sako, jog naktimis garsiai knarkiate, nustojate kvėpuoti, o rytais jaučiatės nepailsėję ir mieguisti dieną, jei papildomai dar turite viršsvorį ar sunkiai koreguojamą arterinį kraujo spaudimą rytais – metas susirūpinti. Tai požymiai, rodantys, jog galite turėti miego apnėją ir pats laikas kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įtaręs šią ligą, nusiųs jus pas gydytoją specialistą.
„Neramus miegas ar nemiga, prakaitavimas, dažnas noras šlapintis, impotencija, širdies ritmo sutrikimai ar aukštas kraujo spaudimas, sutrikusi atmintis, koncentracija, dirglumas, nuotaikų kaita ar net depresijos simptomai, tai taip pat gali signalizuoti apie miego apnėją“, – aiškino gydytoja pulmonologė.
Obstrukcinė miego apnėja ir viršsvoris
Sergamumas šia liga didėja ir viena iš pagrindinių to priežasčių yra nutukimo plitimas išsivysčiusiose šalyse. Svorio didėjimas keičia viršutinių kvėpavimo takų anatomiją, dėl ko jie subliūkšta miego metu.
„Nutukimas taip pat blogina plaučių ventiliaciją, kas skatina medžiagų apykaitos sutrikimus ir svorio didėjimą. JAV epidemiologiniais tyrimais yra nustatyta, kad net 70 procentų miego apnėją turinčių asmenų turi antsvorio. Net jei turite lengvą miego apnėjos formą, priaugant svorio ji gali intensyvėti ir sunkėti.
Todėl yra sakoma, kad tai yra lėtinė liga, kuri negydoma gali progresuoti, sunkėti ir dažnais atvejais yra susijusi su pavojingų gyvybei sveikatos sutrikimų išsivystymu bei mirtingumo padidėjimu. Išauga tikimybė patekti į autoįvykį vairuojant ar į nelaimingus atsitikimus darbe“, – aiškino R. Ambultienė.
Tačiau neigiamą įtaką ligai turi ne tik antsvoris. Turintiems obstrukcinę miego apnėją, įtaką daro ir migdomieji vaistai, alkoholio vartojimas, rūkymas, viršutinių kvėpavimo takų anatomijos ypatumai, žandikaulių sandara, įgimti genetiniai defektai ir dar daugelis kitų veiksnių.
„Be to nereikėtų pamiršti, kad obstrukcine miego apnėja serga ir liekni žmonės, kurių kvėpavimo takų susiaurėjimą lemia kitos priežastys“, – kalbėjo gydytoja.
Nustatymas – stebėjimas
Jei kreipėtės į šeimos gydytoją ir jis nukreipė jus pas gydytoją pulmonologą, pirmiausia konsultacijos metu bus išsiaiškinti jūsų nusiskundimai, miego įpročiai, bus įvertinti jūsų kūno pokyčiai, kvėpavimo takų – nosies, ryklės sandara, gretutinės ligos, taip pat vartojami vaistai.
Jums teks užpildyti klausimyną mieguistumui bei gyvenimo kokybei ir miego įpročiams įvertinti. Esant miego apnėjos įtarimui, gydytojas gali jums paskirti miego tyrimą – polisomnografiją. Šio tyrimo metu bus galima nustatyti, ar jūsų miegą tikrai trikdo miego apnėja, o gal kiti sveikatos surikimai, galintys sukelti panašius simptomus.
„Polisomnografija – tai pagrindinis tyrimas, siekiant nustatyti obstrukcinę miego apnėją. Tyrimas atliekamas nakties metu, specialiai įrengtoje vienvietėje palatoje, žmogui miegant. Registruojamos tokios gyvybinės funkcijos kaip – kvėpavimas, galvos smegenų veiklos kreivės, atspindinčios jūsų miego struktūrą, taip pat registruojamas raumenų tonusas, stebima širdies veikla, krūtinės ir pilvo judesiai, matuojamas deguonies kiekis kraujyje. Miego metu yra prijungiamas mikrofonas, kurio pagalba fiksuojamas knarkimas ar kiti miego metu skleidžiami garsai. Žmogus būna filmuojamas tam, kad galėtume nustatyti ir kitus miego sutrikimus”, – pasakojo R. Ambultienė.
Diagnozuojant obstrukcinę miego apnėją pagrindinis rodiklis vadinamas apnėjų ir hipopnėjų indeksu (AHI). Jis parodo AHI skaičių per valandą, o pagal tai nustatomas ligos sunkumas. Priklausomai nuo AHI, obstrukcinė miego apnėja gali būti lengva, vidutinė ir sunki.
„Žmonės, kurie neserga miego apnėja, taip pat gali turėti kvėpavimo pauzes iki kelių kartų per valandą. Todėl, jei kvėpavimo įvykių yra mažiau nei 5 per valandą, pacientui miego apnėja nenustatoma ir skundų priežasčiai išsiaiškinti reikia ieškoti kitos ligos, pavyzdžiui, nukreipti gydytojui neurologui, kardiologui ar endokrinologui“, – kalbėjo specialistė.
Gydymo būdai priklauso ir nuo ligos formos
Ligos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir yra parenkamas kiekvienam pacientui individualiai. Šio sutrikimo gydymo „auksiniu standartu“ laikomas gydymas nuolatinio teigiamo slėgio ventiliacija (CPAP aparatais). Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia obstrukcine miego apnėja tai – pirmo pasirinkimo gydymo būdas. Jis yra veiksmingas ir esant lengvai ligos formai, tačiau lengvos ligos atveju reikėtų nepamiršti apsvarstyti ir kitus galimus gydymo metodus.
„Gydymas CPAP aparatu skiriamas tik miego metu. Kambario oras tam tikru slėgiu per kaukę pučiamas į kvėpavimo takus ir taip oro srovė neleidžia kvėpavimo takams subliukšti. Dėl to išnyksta deguonies kiekio svyravimai kraujyje, prabudimai, miegas tampa struktūrinis, kas sąlygoja geresnį poilsį, išnyksta ar palengvėja mieguistumas ir kiti ligos simptomai.
Tinkamas gydomojo slėgio parinkimas be galo svarbus gydymo efektyvumui. Kai kuriais atvejais, esant gretutinėms ligos ar nepavykus panaikinti kvėpavimo pauzių ir normalizuoti deguonies kiekio kraujyje, tenka parinkti ventiliaciją ir kitais režimais ar rekomenduoti kitą gydymo būdą“, – aiškino gydytoja.
Jei kvėpavimo pauzės pasireiškia tik miegant ant nugaros, gali būti diagnozuojama pozicinė miego apnėja. Tuomet pats pigiausias ir veiksmingiausias gydymo būdas yra pozicinė terapija. Užtenka pižamos ar marškinių nugaroje tarp menčių įsiūti kietą daiktą, kad miegotumėte ant šono.
Lengvą ir vidutinę miego apnėją galima gydyti ir atliekant chirurginę operaciją.
„Chirurginio gydymo tikslas – praplėsti ir stabilizuoti miego metu susiaurėjančią viršutinių kvėpavimo takų sritį. Tokiu atveju pacientai nukreipiami ausų nosies gerklės gydytojui ar burnos, veido ir žandikaulių gydytojui chirurgui. Operacijos gali būti atliekamos ir sunkia forma sergantiems pacientams, kurie netoleruoja gydymo CPAP aparatais, tačiau sergant sunkia obstrukcine miego apnėja operacijų veiksmingumas žymiai mažesnis, o esant didelio laipsnio nutukimui netgi kontraindikuotinas“, – komentavo gydytoja pulmonologė.
Iki šiol nėra atrasta vaistų, kurie išgydytų ir būtų veiksmingi gydant obstrukcinę apnėją, tačiau reikėtų nepamiršti, kad nutukimo gydymas ir svorio korekcija, miego režimo laikymasis, žalingų įpročių atsisakymas, migdomųjų vaistinių preparatų vengimas yra be galo svarbūs veiksniai siekiant palengvinti ligos simptomus ir gydymą.
Liga gali turėti įtakos vairuotojams
Ši ne tik blogina gyvenimo kokybę, sukelia socialines problemas, bet ir dėl mieguistumo dieną, žmonės dažniau patenka į situacijas, kuriu metu susižaloja, todėl laiku nustatyta diagnozė ir kiekvienam individualiai parinktas gydymas yra itin svarbus.
Su obstrukcine miego apnėja yra susijusi didesnė autoįvykių bei nelaimingų atsitikimų darbe rizika. Įvairiais duomenimis, ši rizika, sergant vidutinio sunkumo ar sunkia obstrukcine miego apnėja, padidėja nuo 2 iki 6 kartų. Tai nulemia miego apnėjos sąlygotas nuovargis, sumažėjusi koncentracija, dėmesio sutrikimai.
„Tai gali turėti įtakos vairuotojo pažymėjimo pratęsimui ar gavimui. 2014 metais Europos Komisija priėmė direktyvą, kad tikrinant vairuotojų pažymėjimus, būtina atsižvelgti ir į tai, ar žmogus turi obstrukcinę miego apnėją“, – kalbėjo gydytoja.
Direktyvoje teigiama, kad obstrukcinė miego apnėja yra viena iš didžiausių su motorinėmis transporto priemonėmis susijusių eismo įvykių rizikos veiksnių, todėl su vairuotojų pažymėjimo išdavimu susijusiuose teisės aktuose nebegalima nepaisyti šio sutrikimo.
„Remiantis šia direktyva, obstrukcinė miego apnėja yra įtraukta ir į Lietuvos teisiniais aktais reglamentuotą profilaktinį vairuotojų sveikatos tikrinimo ligų sąrašą. Tačiau nereikėtų išsigąsti – išsityrus, tinkamai laikantis parinkto gydymo būdo ir režimo, įrodžius, kad mieguistumas sumažėjo ir esate pakankamai budrūs, vairuoti tikrai galėsite“, – ramino gydytoja.
