Sveika gyvensena

Nuo šlapimo nelaikymo kenčia dvigubai daugiau moterų nei vyrų. Kokios priežastys lemia šią problemą, kokie simptomai įspėja, kad pagalbos reikia kreiptis nedelsiant ir kokie gydymo būdai padėtų išvengti kasdienio diskomforto? Laikiną šlapimo nelaikymą paskatinti gali alkoholio, kofeino, gazuotų gėrimų vartojimas, maisto produktai, kuriuose gausu prieskonių, cukraus ar rūgšties, citrusiniai vaisiai, vaistai – diuretikai, antidepresantai.

Visi tėvai savo vaikams nori visko, kas geriausia, tačiau lepindami mažuosius turėtumėte būti atidūs – kai kurie, iš pažiūros nekalti žaislai, gali pridaryti rimtų problemų. Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų vaikų intensyvios terapijos gydytoja Jurgita Biliuvienė papasakojo, kokių žaislų vengti ir kaip juos prižiūrėti, kad išvengtumėte rimtų problemų.

Nauja braziliškoji koronaviruso atmaina yra tris kartus mirtingesnė žmonėms iki 45 metų amžiaus, atskleidė naujas tyrimas. Brazilijos viešosios sveikatos institutas „Fiocruz“ praneša, kad nuo metų pradžios amžiaus grupėse nuo 30 iki 40, nuo 40 iki 50 bei nuo 50 iki 60 metų užsikrėtimo atvejų padaugėjo atitinkamai 565%, 626% ir 525%, rašoma dailystar.co.uk. Bendrai šalyje užsikrėtimų skaičius sumažėjo 316%, o tai reiškia, kad virusas pereina prie jaunesnio amžiaus grupių.

Potraukis maistui yra intensyvus, neįveikiamas ir daugeliu atveju nesukontroliuojamas, tačiau tai atskleidžia svarbią informaciją apie tai, kas vyksta jūsų organizme. Australijos dietologės Alisa ir Danni, tinklaraščio „123 Nourish Me“ kūrėjos teigia, jog dažnas noras valgyti tam tikrą maistą sukeliamas būtinų mineralų trūkumo, kuris, bėgant laikui, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, rašo „The Daily Mail“. „Potraukis valgyti yra puikus ženklas, parodantis, ko trūksta jūsų kūnui.

Spėjama, kad pirmą kartą istorijoje gimė kūdikis su trimis varpomis, teigia Irako gydytojai iš netoli Mosulo esančio miestelio. Jie paskelbė šio atvejo, dar žinomo kaip žmogaus trifalija, analizę. Iš trijų varpų tik viena buvo funkcionali, antroji buvo prisitvirtinusi prie pagrindinės, o trečioji – prie kapšelio. Abi varpos buvo pašalintos. Gandas apie berniuką pasklido, kai jam tebuvo trys mėnesiai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) prieššventinę savaitę šiek tiek padidėjo. Bendras sergamumo rodiklis kovo 29 – balandžio 4 d. siekė 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę –18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (25,1 atvejo 10  tūkst.

Praėjusios Velykos traumatologų nepaliko be darbo. Kaip jau įprasta, šventiniu laikotarpiu padaugėja traumų. Apie tai portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės greitosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Ilgasis šventinis savaitgalis buvo itin darbingas – per dieną pacientų sulaukta daugiau nei įprastai, P. Ukso teigimu, pasiektas ikikarantininis lygis, mat šiuo laikotarpiu žmonės rečiau kreipiasi į specialistus.

Kai kurie žmonės mano, kad kaspinuočiai – plokšti kirminai, galintys gyventi žarnyne –veikia tik gyvūnus, tačiau jie taip pat gali užkrėsti žmones ir sukelti parazitines infekcijas.  Žmonės gali užsikrėsti šiomis kirmėlėmis suvalgę netinkamai paruoštos ir neiškeptos mėsos. Tai apima užkrėstą kiaulieną, jautieną ar žuvį.  Šunys ir katės taip pat gali turėti kaspinuočių, tačiau jų infekcijos retai patenka į žmones.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija. Minimaliai invazinė procedūra atliekama mažų darinių plaučiuose diagnostikai ir jų žymėjimui prieš biopsiją. Kauno klinikose naujoji procedūra sėkmingai atlikta jau keturiems pacientams. Per metus čia planuojama atlikti daugiau nei 100 elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos procedūrų.

Daugelis esame girdėję įvairių siaubo istorijų ir turbūt visi žinome, kad yra daugybė dalykų, kurių į makštį jokiu būdu neturėtų pakliūti – pavyzdžiui, vaisiniai ledai, česnakas ir dulkių siurblio žarna. Ekspertai ne kartą yra įspėję apie „svetimkūnių“ makščiai keliamus pavojus ir nuolat primena, kad ši kūno vieta valosi savaime. Tačiau panašu, kad dar vis yra žmonių, kurių šių dalykų nėra girdėję. Dabar moterys raginamos nesiprausti makščiai skirtais šepetėliais mėnesinių metu. Dr.

Nors daugeliui pavasaris – tai metas, kai ilgėja dienos ir saulė vis dažniau lepina savo spinduliais, kai kuriems šis metų laikas asocijuojasi su paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis ir suprastėjusia savijauta. Vilniaus Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Brigita Baliuckienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios ligos ypač paūmėja pavasarį ir ką reikia daryti, norint išvengti negalavimų.

Atšilus orams parkuose, stadionuose ar miškuose galima pastebėti begales lietuvių, tačiau kai kurių ryžtas išblėsta nei neatėjus vasarai. Kaip pradėti bėgioti ir ką daryti, kad bėgimas taptų malonumu, o ne kančia, patarė bėgimo treneris ir Vilniaus bėgimo klubo įkūrėjas Karolis Urbelionis. K. Urbelionis sakė, kad pradėti reikėtų ne nuo atstumo, o nuo laiko matavimo.

Inkstai – gyvybiškai svarbus organas, atliekantis daug funkcijų. Pagrindinė jų užduotis –iš kraujo šalinti medžiagų apykaitos produktus ir reguliuoti druskos bei skysčių pusiausvyrą organizme. Gerai, jei esame sveiki, jaučiamės komfortiškai.

Naujas tyrimas parodė, kad žmonės, besimaudantys duše su kontaktiniais lęšiais, labiau rizikuoja apakti. Tvirtinama, kad į akis patekusi infekcija tikimybę apakti padidina septynis kartus, o reikšmingiausias rizikos faktorius yra su kontaktinių lęšių nešiojimu siejamas mikrobinis keratitas (CLMK). Southamptono universiteto mokslininkai ištyrė, kad miegoti su kontaktiniais lęšiais yra taip pat pavojinga. Tyrimo autoriai teigia, kad labiausiai pažeidžiama yra 25−54 metų amžiaus grupė.

Specialistai teigia, kad savaitgaliniai vaikų palepinimai saldumynais, traškučiais ir gazuotais gaiviaisiais gėrimais ateityje gali turėti liūdnų pasekmių ir tapti tokių ligų kaip vėžio ar nervinės sistemos sutrikimų priežastimi. O dar blogiau, jeigu tokį maistą vaikas yra įpratęs gauti kada panorėjęs.  Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų gastroenterologė, vaikų ligų gydytoja doc.

Jau netrukus švęsime šv. Velykas, tačiau dažnas švenčių palydovas – apsinuodijimas. Kaip švęsti, kad netektų kovoti su apsinuodijimu, tv3.lt portalui pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė. Apsinuodijimas įvyksta ne dėl to, kad pasirinkote netinkamus produktus. Dažniausiai tai nutinka, kai vartojamas nebetinkamas valgyti maistas.

Drabužių spintos apatinių stalčiaus gilumoje daugelis slepia geresnių dienų mačiusius apatinius. Tuos mėgstamus, patogius, kurie seniai išbluko nuo skalbimo ir net yra kur nors praplyšę, bet vis tiek niekaip nesiryžtame su jais atsisveikinti. Anot higienos ekspertų, jei tokius apatinius turime ilgiau nei šešis mėnesius, juos reikėtų išmesti. Intymios sveikatos specialistė dr. Shirin Lakhani paaiškino, kaip bakterijos ant apatinių gali užsilikti net ir išskalbus juos skalbimo mašinoje.

Žiemą po sniegu besiilsėjusios erkės vėl bunda, o tai reiškia, kad reikia pasisaugoti ir jų pernešamų ligų, iš kurių pavojingiausia – erkinis encefalitas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sakė, kad  esant žemesnei nei 4–5 laipsnių temperatūrai erkės vis dar būna ramybės būsenoje, o aktyvios tampa temperatūrai pakilus iki 8–11 laipsnių. „Trūkstant drėgmės, erkių aktyvumo laikotarpis sutrumpėja keliomis savaitėmis.

Šlapimo nelaikymas – opi problema, su kuria Lietuvoje susiduria beveik 300 tūkst. gyventojų. Dėl nevalingo šlapimo tekėjimo kenčia kas ketvirta mūsų šalies moteris, rečiau šis negalavimas pasitaiko tarp vyrų. Pasaulio sveikatos organizacija šlapimo nelaikymą priskiria socialinėms ligoms ir sieja jį ne tik su sveikatos, bet ir psichologinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis problemomis.

Mitybos specialistė papasakojo apie įspėjamuosius ženklus ant jūsų nagų – nuo baltų dėmelių iki rumbų ar keterų. Jie rodo, kad turite sveikatos problemų. Fiona Tuck iš Sidnėjaus tvirtina, kad nagai mums duoda užuominą, kad kūnas susiduria su problemomis, nors jos dar nėra akivaizdžios, o išryškės gal tik po kelių savaičių ar mėnesių. Neseniai viena moteris papasakojo, kad manikiūrininkė, pastebėjusi nagų pokyčius, „išgelbėjo jai gyvybę“, kai primygtinai patarė pasitikrinti sveikatą.

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje, kuri mus privertė sunerimti ir kardinaliai pakeisti savo kasdienybę, visgi ligos, kurios nusineša milijonus gyvybių kiekvienais metais – dažnai lieka nepastebėtos.

Virškinimo sutrikimai, arba dispepsija, yra dažni šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo palydovai, kurie apkartina kasdienio gyvenimo kokybę, sukelia diskomfortą ir gali signalizuoti apie rimtesnes viršinamojo trakto ligas. Kaip atpažinti dispepsijos priežastis ir palengvinti simptomus, pataria vaistininkė Ieva Sauserytė ir Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas.

2021 metai, baigiasi kovas, o Didžioji Britanija tebekovoja su koronavirusu. Šimtai tūkstančių atsigauna po ligos, deja daug žmonių dėl jos prarado gyvybes. Neseniai vyriausybė paskelbė dar vieną karantiną ir prašo gyventojų likti namuose bei neleisti virusui plisti. Pats baisiausias  faktas apie COVID-19 yra tas, kad žmonės užsikrečia, bet to nežino, nes nejaučia jokių simptomų, o atsekti tokius atvejus yra be galo sunku.

Nuo seno kalbama, kad pavasarį su gamta atgyja ir peršalimo ligos. Šios kalbos nėra iš piršto laužtos – jau dabar galime pastebėti, kad atšilus draugus ar šeimos narius dažniau puola sloga ar kiti susirgimai. Tai patvirtina ir Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė. Pavasarį šviečiant saulei norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau kartais pasivaikščiojimus tenka atidėti dėl perštinčios gerklės, slogos ar kiti virusinių susirgimų požymių.

Kas gali būti geriau už šiltąjį sezoną, kuomet vis daugiau laiko praleidžiame lauke? Visgi, atėjus pavasariui, virusai niekur nesitraukia, todėl norint išlikti sveikiems ir galėti džiaugtis bundančia gamta, reikėtų stiprinti imunitetą. Pirmiausia, dalykai, kuriuos galite padaryti, kad nenusilptų imunitetas ir neužsikrėstumėte ligomis – pakankamai miegoti, reguliariai mankštintis, plauti rankas ir, žinoma, pasirūpinti tinkama mityba. Būdai, kaip stiprinti imunitetą: 1. Sveikai maitinkitės.

Šienlige sergantys žmonės netrukus gali pastebėti, kad šiais metais alerginiai simptomai stipresni, nes dėl karantino sumažėjo imunitetas žiedadulkėms, o kai kurie tokias reakcijas patirs pirmą kartą. Nuo koronaviruso pandemijos pradžios praėjo daugiau nei metai, ir daugelis žmonių beveik visą laiką leidžia namuose. Todėl ir išėjimas pasivaikščioti į parką tapo didele pramoga – žinoma, nebent sergate šienlige.

Atėjus šiltajam sezonui, dažnai girdime, jog organizmui po žiemos ypač trūksta vitaminų. Kone patys svarbiausi – vitaminas C, kuris reikalingas kovojant su ligomis, ir vitaminas D, kurio po žiemos trūksta dėl retai pasirodančios saulės. Apie šių vitaminų svarbą organizmui, natūralius gavimo būdus bei kada griebtis papildų tv3.lt portalui pasakojo Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas.

Pandemijos akivaizdoje Lietuvos gyventojai yra labiau linkę užsiimti savigyda – tiek bijodami gydymo įstaigoje užsikrėsti koronavirusu, tiek galvodami, kad šiuo metu pas gydytoją patekti nėra galimybių. Vaistininkas Saulius Gečys pastebi, kad vis dažniau įvairiomis tabletėmis savijautą pagerinti bandantys žmonės daro aibę klaidų, kurios būseną gali pabloginti.

Turbūt visi esame girdėję, kad valgyti kietai virtus kiaušinius – labai sveika. Ypač juos mėgsta reguliariai sportuojantys ir raumenys auginantys žmonės, nes kiaušiniai padeda organizmui būti tvirtam ir sveikam. Kiaušiniai ne tik stiprina kūną, bet ir suteikia jam gyvybingumo, tačiau jei valgysite juos kasdien, tuomet reikėtų žinoti keletą dalykų. Kai kurie tam tikrų maisto produktų aspektai neretai yra pamirštami.

Ekspertai spėja, kad dar iki 2045 metų pastoti bus galima tik medicinos pagalba, nes chemikalai bus labai pakenkę sveikatai. Shanna Swan, visuomenės sveikatos ir aplinkos medicinos profesorė iš Mount Sinai mokyklos Niujorke, ilgus metus tyrinėja cheminių medžiagų poveikio žmogaus kūnui modelius.

Ar iš tiesų egzistuoja „seno žmogaus kvapas“? Daugelis naudoja šį nemalonų terminą, kalbėdami apie pagyvenusius žmones, bet šį kvapą galima paaiškinti moksliškai. „Tiriamosios Dermatologijos Žurnale“ paskelbtas tyrimas teigia, kad kvapo priežastis yra cheminė medžiaga, vadinama 2-nonenal. Ji atsiranda, kai dėl oksidacijos ant odos suskyla omega-7 riebiosios rūgštys, kurių senstantis kūnas gamina daugiau.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 14,0 iki 18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Kovo 22–28 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (21,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Utenos (11,0 atvejo 10 tūkst.

Pavasaris – nemalonus metas sergantiems šienlige, tačiau vilnietei Sofijai nepasisekė kiek labiau. Savaitgalį mergina negavo įprastai naudojamų vaistų, mat visi buvo iššluoti iš vaistinės lentynų. Mergina su šienlige kovoja jau daugelį metų ir kiekvieną pavasarį turi vartoti vaistus: „Turiu šitą džiaugsmą ir kiekvieną pavasarį neapsieinu be nosies purškalo ir akių lašiukų.

Visi žino, kad tankioje žolėje pavojinga vaikščioti basomis. Ir ne tik dėl erkių, bet ir todėl, kad jose gali augti dilgėlės. Žmonės ne veltui sako, kad naudingiausi ir efektyviausi vaistai bei vitaminai dažnai nėra skanūs. Dilgėlės gali sukelti skausmą jas renkant, tačiau jų nauda yra kur kas didesnė.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra vieni dažniausių susirgimų, kamuojančių Lietuvos gyventojus. Gydytojų teigimu, neretai apie aterosklerozę ar infarktą galvojama, kad šios ligos atsiranda savaime, tačiau dažniausiai tai yra aukšto kraujospūdžio, nekoreguoto padidėjusio cholesterolio kiekio ir kitų veiksnių pasekmė.

Vanduo niekada nekelia rūpesčių, kai jį geriame, bet to negalima pasakyti apie kitus mėgstamus maisto derinius, pavyzdžiui, sūrį su makaronais, riešutų sviestą ir žele. Venkite šių maisto derinimo klaidų ir iš karto pasijusite geriau. Makaronų padažas ir sūris „Rūgštis ir krakmolas yra dvi absoliučiai nesuderinamos cheminės medžiagos, kurias jūs pateikiate savo kūnui suvirškinti“, − teigia Dr. Gioffre.

Primename, kad šį sekmadienį, kovo 28-ąją, turėsime pasukti savo laikrodžius viena valanda į priekį.  Šią dieną Lietuvoje pereinama prie vasaros laiko – laikas persukamas vieną valandą į priekį. Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.

Energijos trūkumas, bloga nuotaika, išsiblaškymas – tai požymiai, į kuriuos dažniausiai numojate ranka manydami, kad jie praeis savaime? Taip daryti tikrai nereikėtų, mat tokia savijauta gali signalizuoti apie anemiją (mažakraujystę), kurią svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti, nes įsisenėjusi liga gali ne tik varginti, bet ir sukelti dar didesnių sveikatos problemų.

Jau šį sekmadienį suksime laikrodžius viena valanda į priekį. Nors laiką sukame jau daugelį metų, nemažai žmonių vis dar prireikia laiko prisitaikyti prie pakitusio laiko, jie jaučiasi išsibalansavę ir pavargę. Apie laikrodžių sukimo įtaką organizmui kalbėjo Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.  Mokslininkai ir medikai sutaria, kad laiko sukimas organizmui naudos neduoda, veikiau – priešingai. Visų pirma, nukenčia miego kokybė.

Pilvo skausmu besiskundusiam vyrui iš išangės ištrauktas 18 metrų ilgio kirminas – tokio Tailande nebuvo užfiksuota jau 50 metų. 67 metų amžiaus pacientas iš Nongchajaus provincijos nuo kovo pradžios skundėsi dujų kaupimusi žarnyne, todėl kreipėsi į ligoninę, kur medikai paėmė jo išmatų mėginį. Tyrimo rezultatai parodė, kad jo organizme yra 28 infekcinės lervos – medikai mano, kad jos į vyro kūną pateko per infekuotą ir gerai neiškepusią mėsą.

Galvos skausmas ir svaigimas pacientus vis dažniau atveda į vaistinę. Čia paaiškėja – dėl negalavimų kaltas padidėjęs kraujo spaudimas. Vaistininkė Vita Baužienė pastebi, kad dėl širdies ir kraujagyslių problemų žmonės vengia kreiptis į gydytojus – koją kiša įsitikinimas, kad karantino metu sunku greitai patekti pas reikiamą specialistą. Vaistininkės V. Baužienės teigimu, pandemijos metu vaistinėse apsilanko vis daugiau pacientų, kuriems nustatomas padidėjęs kraujospūdis.

Artėjant Velykoms, iškyla klausimas ne tik, kokią techniką pasirinkti margučių dažymui, bet ir kiek kiaušinių suvartoti. Taip pat netyla diskusijos apie cholesterolio kiekį kiaušiniuose, dėl ko kiaušiniai kartais net išbraukiami iš mitybos raciono. Dažniausiai žinome savo organizmo ribas, tačiau per Velykas rekomenduojama neprarasti saiko ir neeksperimentuoti su savo skrandžio galimybėmis.

Vargina nemalonios vakarykščio vakaro su per daug alkoholio pasekmės? Jei pagirios jus veikia stipriai, atkreipkite dėmesį į šiuos ekspertų patarimus, kaip išvengti rytinio pykinimo ir galvos skausmo. Jei vakare išgėrus alkoholio ryte kankina pagirios – sukluskite. Vyno ekspertai dalinasi geriausiais savo patarimais, kaip išvengti pagirių. Žinoma, „stebuklingų vaistų“ nėra, o vanduo, paracetamolis ir poilsis padeda tik iš dalies, bet galvos skausmui kelią užkirsti galima dar iš vakaro.

Pandemija atnešė daug anksčiau nepatirtų pokyčių ir miego sutrikimas – vienas jų, nors tikrai buvo žmonių, kuriems ši problema nebuvo nauja. Papildomas stresas dėl karantino, darbas iš namų ar jo netekimas tikrai nepagerino gebėjimo užmigti. Laimei, gerovės ekspertė ir BeSophro klinikos sofrologė Dominique Antiglio, pasidalino gudrybėmis, padėsiančiomis užmigti greičiau, rašo dailystar.co.

Dažnai pavasaris asocijuojasi ne tik su šiltesniais orais, bet ir su užklupusiu nuovargiu, energijos stoka bei prasta nuotaika, kuri atsiranda dėl po žiemos prarastų vitaminų ir mineralų. Naujienų portalui tv3.lt dietologė Živilė Dumbraitė papasakojo, koks maistas pavasarį padeda greičiau atgauti prarastas jėgas bei kokių klaidų reikėtų vengti norint ištirpdyti ir po žiemos susikaupusius kilogramus.

Ar esate iš tų žmonių, kurie bežiūrėdami filmą dažnai užmiega ant sofos? Kad ir koks saldus būtų toks miegas, jūsų sveikata už tai nepadėkos.  Ne paslaptis, kad mes naudojame sofą kiekvieną dieną, numetame ant jos trupinius ir paprasčiausiai atnešame ant jos dulkes iš kitų vietų. Mes taip pat nesikeičiame savo pižamos kiekvieną kartą, kai sėdime ant savo mielos sofos, ar ne? Be to, ant jo sėdi ir mūsų svečiai.

Sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas, laikrodžiai valanda į priekį bus persukami 3 valandą nakties. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos. Lietuvos valdžios atstovai jau pernai tikėjosi, kad tai vieni paskutinių laiko keitimo kartų, tačiau įtikinti partnerių Europoje atsisakyti laiko sukiojimo kol kas nepavyksta. Idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus remia ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas.

Kai kraujo krešulys nesuyra, jis tampa pavojingas ir gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Jų gali pasitaikyti kraujagyslėse bet kurioje kūno dalyje. Jei per daug sėdite, tikėtina, kad krešulys paveiks jūsų koją. Krešulys gali patekti į arterijas, kuriomis deguonis pernešamas iš širdies į visas kūno ląsteles ir pasekmės gali būti labai rimtos. Krešulys trukdys deguoniui patekti į širdį, plaučius ar smegenis ir jus gali ištikti infarktas arba insultas.

Ypatinga operacija Kauno klinikose – pacientei atlikta inksto transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Iki šiol Kauno klinikose atliktos penkios inkstų transplantacijos, sustojus donoro širdžiai. Pacientė Veronika, kuriai atiteko šio donoro inkstas, ilgą laiką kentė nuo inkstų akmenligės. „Prieš 15 metų man atliko operaciją ir inkstų akmenis pašalino, – pasakoja moteris. – Gaila, bet tai situacijos nepakeitė – mano savijauta vis tiek prastėjo.