Vengdami kalbėti šia nemalonia tema ir atidėliodami vizitą pas gydytoją, sergantieji daro sau „meškos paslaugą“ – įsisenėjusią ligą ne tik sunkiau išgydyti, bet ir didėja komplikacijų tikimybė. Be to, šlapimo nelaikymas dažnai įspėja ir apie kitus sveikatos sutrikimus.
Rizikos veiksniai
Nors su šlapimo nelaikymu dažniausiai susiduria vyresnio amžiaus asmenys, būtina suvokti, kad tai yra sutrikimas, o ne normalaus senėjimo dalis. Nors senėjimas gali būti vienas iš rizikos veiksnių, tačiau jų yra kur kas daugiau.
Šlapimo nelaikymas dažnai būna susijęs su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, menopauzė, prostatitas, prostatos adenoma, nugaros smegenų traumos, išsėtinė sklerozė, psichikos sutrikimai ir neurozės, neurodegeneracinės ligos (demencija, Parkinsono liga), insultas, lėtinis vidurių užkietėjimas, uždegiminės šlapimo pūslės ligos ir akmenligė, urogenitalinės sistemos navikais ir kt.
Šlapimo nelaikymą taip pat gali lemti įgimti kūno defektai ir įgyti anatominiai kūno pakitimai, pavyzdžiui, dėl antsvorio, daugybinių nėštumų ir gimdymų išsitempę dubens dugno raumenys, dėl navikų pasikeitusi gimdos padėtis ir kiti po operacijų likę kūno pokyčiai. Šlapinimasis gali sutrikti ir dėl kitoms ligoms gydyti vartojamų vaistų. Dažniausiai tokį nepageidaujamą poveikį turi diuretikai, vaistai kraujospūdžiui mažinti, migdomieji, raminamieji, raumenų relaksantai, narkotiniai analgetikai.
Šlapimo nelaikymo tipai ir laipsniai
Prieš pradedant gydymą ir parenkant higienos priemones būtina nustatyti šlapimo nelaikymo tipą ir sunkumo laipsnį. Skiriami penki šio negalavimo tipai. Vienas jų – stresinis, kitaip dar vadinamas įtampos, šlapimo nelaikymas, kai šlapimas nevalingai išteka fizinio krūvio metu, tarkime, sportuojant, bėgant, keliant sunkesnius daiktus, taip pat kosint ar čiaudint. Turintiems dirgliosios arba skubos šlapimo pūslės sindromą būdingas šlapimo tekėjimas dėl refleksinio dirginimo, pavyzdžiui, šalto vandens, skysčio tėkmės garso ir kt. Trečiasis tipas – šlapimo pūslės persipildymas, kai slėgis pūslėje viršija uždaromojo aparato funkcines galimybes ir šlapimas išteka iš pūslės.
Dažniausiai šlapimo pūslė persipildo dėl užblokuotų šlapimo takų, navikų ir kt. Nuolatinis nekontroliuojamas šlapimo nelaikymas dažniausiai pasireiškia asmenims, sergantiems šlapimo sistemos ligomis, o mišriam šlapimo tekėjimui būdingi kelių šlapimo nelaikymo tipų požymiai.
Šlapimo nelaikymo laipsnis nustatomas pagal per 4 valandas nevalingai išsiskyrusio šlapimo kiekį. Jei per minėtą laikotarpį šlapimo išteka iki 100 ml, diagnozuojamas lengvas, jei 100-300 ml – vidutinis, o jei daugiau kaip 300 ml – sunkus šlapimo nelaikymas.
Gydymo ir kontrolės būdai
Šlapimo nelaikymo gydymas priklauso nuo jo tipo, sunkumo ir jį sukėlusios priežasties. Prieš parenkant gydymą svarbu individualiai įvertinti paciento būklę, kuo tiksliau išsiaiškinti šlapinimosi laiką, išsiskiriančio šlapimo kiekį, nesulaikymo epizodus ir kitą susijusią informaciją. Taip pat gali būti atliekami papildomi testai ir tyrimai.
Norintiems įveikti šlapinimosi problemas ar užkirsti joms kelią gydytojai pataria mankštinti šlapimo pūslę, treniruoti dubens raumenis, lankyti kineziterapijos užsiėmimus. Taip pat gali būti siūlomas gydymas lazeriu, elektrostimuliacija, botulino toksino ar kolageno injekcijos. Šiai problemai spręsti gali būti skiriami ir vaistai, o kai nepadeda nei viena iš minėtų priemonių, tenka ryžtis operacijai.
Siekiant kontroliuoti šlapimo nelaikymą patariama sveikiau ir aktyviau gyventi: rinktis subalansuotą mitybą, gerti pakankamai skysčių, daugiau judėti, vengti antsvorio, mesti rūkyti. Taip pat svarbu šlapintis, kai jaučiate poreikį, vengti vidurių užkietėjimo.
Susidūrus su šlapimo nelaikymu, reikia ne bėgti nuo problemos, bet ją spręsti. Tam yra įvairių slaugos ir higienos priemonių, kurios padės valdyti šio negalavimo simptomus, jaustis saugiai ir gyventi įprastą gyvenimą.
