Pavasarį šviečiant saulei norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau kartais pasivaikščiojimus tenka atidėti dėl perštinčios gerklės, slogos ar kiti virusinių susirgimų požymių. Pasak šeimos gydytojos Editos Svikščiūtės, atšilus orams atsiskleidžia žiemos metu nepastebėtos problemos:
„Žiemos padaryta žala matosi pavasarį: žmonės skundžiasi nusilpusiu imunitetu, padažnėjusiomis peršalimo ligomis, mieguistumu, prasta nuotaika, sausa oda“, – vardija ji.
Dažna žmonių klaida
Tam įtakos gali turėti ne viena priežastis. Pirmiausia, žiemą vartojame mažai šviežių vaisių ir daržovių. Taip pat trūksta saulės, o su tuo atsiranda ir vitamino D trūkumas. Dar nereikia pamiršti ir tų ligų, kuriomis sirgote žiemą, nes jos ir joms gydyti paskirtų antibiotikų vartojimas taipogi prisideda prie susirgimų pavasarį.
„Žiemą vartojame daugiau riebaus maisto ir angliavandenių, mažiau judame, dėl to pavasarį paūmėja ir virškinamojo trakto sutrikimai, skrandžio skausmai. Veikia atmosferos slėgio svyravimas, temperatūrų kaita, staigus oro sąlygų pokytis“, – priduria gydytoja.
Taip pat dažna žmonių daroma klaida – netinkamai pasirinkta apranga. Pasak gydytojos, dažniausiai netinkamą aprangą pasirenkama dėl to, kad atsižvelgiama tik į dieną numatomą oro temperatūrą, tačiau daugiausiai laiko lauke praleidžiama ryte ar vakare, kai temperatūra būna šaltesnė. Dėl to persišaldoma ir pagausėja sergančių cistitu (šlapimo pūslės uždegimu) ir pielonefritu (inkstų geldelių uždegimu), nes atšilus orams pasirenkama netinkama apranga ir avalynė.
Galima sumaišyti su alergija
Kartais prasidėjusi sloga dar nereiškia, kad susirgote vienu iš pavasarinių susirgimų. Pavasarį prasidėjus augalų žydėjimui paūmėja alergijos požymiai – čiaudulys, nosies gleivinės paburkimas, ašarojančios akys, kartais dusulys ir švokštimas krūtinėje.
Tačiau šeimos gydytoja E. Svikščiūtė įspėja, kad ir pavasarinė alergija nėra tokia nekalta:
„Alergijos metu pažeidžiamas kvėpavimo takų gleivinių vientisumas, dėl to gali vystytis infekcinės ligos, sinusitas, bronchitas, plaučių uždegimas, paūmėja bronchų astma“, – įspėja ji.
Kaip apsisaugoti?
Jeigu norite, kad žiemos organizmui padarytos žalos neliktų kuo greičiau, turite padaryti keletą dalykų. Pats maloniausias iš jų – skirkite daugiau laiko atsipalaidavimui ir kokybiškam miegui. Taip pat atsižvelkite į tai, ką valgote:
„Pilnavertė mityba suteiks ne tik stabilią emocinę, fizinę būklę, bet ir žavią išvaizdą. Pirmenybė teikiama šviežiems vaisiams ir daržovėms, reikėtų suvalgyti 5 porcijas per dieną, apie 500 g“, – sako gydytoja.
Taip pat E. Svikščiūtė pataria įvertinti oro temperatūrą ir pasirinkti tinkamą aprangą. Svarbiausia, nepamirškite ir apie įprastus higienos įgūdžius – nuolat plaukite rankas ir reguliariai vėdinkite patalpas.
