Sodas ir daržas

Pavasaris pamažu įsibėgėja, o vis drąsiau šviečianti saulė budina gamtą. Laukuose ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą. „Lipikas – dar viena pavasarinė žolelė į salotas, sviestą ar šiaip pakeliui užkąsti Lipikas, todėl kad lipa. Tie, kas nors kiek vaikščioja po vasaros pievas tikrai žino šį augalą. Ypač po nešienautas pievas, kur žolės siekia kelius. Prilimpa tas lipikas prie drabužių.

Norint sulaukti gero ir gausaus česnakų derliaus, be papildomo tręšimo neapsieisime. Tačiau svarbu žinoti, kokių trąšų jiems reikia ir kada trešti česnakus. Vegetacijos laikotarpiu česnakai tręšiami ne vieną kartą, todėl reikėtų nepraleisti tinkamo tręšimui laiko. Toliau dalinamės konkrečiais ir aiškiais patarimais, kada tręšti česnakus.

Vilniečiai Birutė ir Vytautas Milimavičiai jau džiaugiasi savo pirmuoju agurkų derliumi.   „Pirmas derlius tėvų balkone!“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Daržininkų užrašai“ dalinasi vilniečių dukra Jurgita.   Agurkus užaugino balkone Birutė ir Vytautas pasakoja, kad tokio derliaus pavyko sulaukti anksti sudaiginus sėklas ir daigus pasodinus į kokybišką augalinį gruntą.    „Daigai sodinami į permatomą vazoną, kad šaknys gautų šviesos.

Žiurkės sode – tikra nelaimė, tačiau yra natūralių būdų jas atbaidyti nenaudojant spąstų ar nuodų. Štai du metodai, kuriuos rekomenduoja ekspertai. Žiurkės ne tik kenkia sodui, bet ir gali platinti kenksmingas ligas. Dar didesnė problema kyla, jei jos įsibrauna į namus. Nors dažniausiai šiems kenkėjams naikinti naudojami spąstai arba nuodai, ekspertai siūlo pirmiausia išbandyti natūralias priemones. Žiurkių nuodai yra toksiški ir gali kelti pavojų laukiniams ir naminiams gyvūnams bei žmonėms.

Negalite džiaugtis vešlia ir žaliuojančia pieva sode dėl to, nes atsirado kurmių, kurie visą jūsų darbą sunaikino per keletą minučių? Yra keletas būdų, kaip apsaugoti savo sodą nuo šių gyvūnų. Agronomė Laima Žilienė su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino efektyviais būdais, kaip neleisti šiam neprašytam svečiui niokoti jūsų vejos ir augalų.

Sinavadas (lot. Aquilegia) – kiekvieno sodininko džiaugsmas: priežiūros reikalauja nedaug, o atrodo labai puošniai sode. Amerikos Kolorado kalnuose sinavadas auga prie upių kaip laukinė gėlė, o pas mus yra sodinamas sodybose ir labai mylimas dėl savo ypatingų, dvispalvių žiedų. Pasidalinsiu, kaip aš auginu ir prižiūriu sinavadus savo sode.    Kas yra sinavadas Sinavadas (lot. Aquilegia), dar vadinama močiutės bonkute, yra daugiametė gėlė, žydinti pavasarį.

Agurkai – viena mėgstamiausių vasaros daržovių. Jie gaivūs, sultingi ir visiškai neturi kalorijų. Iš tiesų net 95 proc. agurko sudaro vanduo. Tai nėra įnoringa daržovė ir tikrai ne tokia lepi kaip, pvz., pomidorai. Vis dėlto, norint gero ir skanaus derliaus, priežiūros agurkams reikia. Visų pirma agurkams labai svarbus laistymas, o po to ir tręšimas. Agurkai vegetacijos laikotarpiu tręšiami net kelis kartus.

Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) – kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys, dar vadinamas parpliu, turkliu. Tai yra požeminių erdvių vabalas, kuris gyvena po žeme ir gali sukelti žalą augalams. Kūno ilgis iki 5 cm. Galva nedidelė, burnos organai nukreipti į priekį, antenos neilgos. Turi trumpus odiškus antsparnius, ilgus vėduokliškus ir plačius sparnus. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Patelė deda iki 500 kiaušinių, vystosi ilgai (2–2,5 metų) ir gyvena žemėje.

Snaputis (lot. geranium) yra žydintis snaputinių augalų genties augalas, paplitęs beveik visame pasaulyje. Snapučių rūšių žinoma apie 380. Pavadinimas galimai kilęs iš graikų kalbos, kadangi graikų kalboje žodis „geranos“ reiškia gervę, o snapučio subrandinti vaisiai yra panašūs į gervės snapą.  Augalas ypatingas tuo, kad yra nelepus, atsparus ligoms, gali augti beveik visur, iš vieno kero išaugindamas ilgus, išsišakojusius, nemažą plotelį žemės galinčius padengti stiebus.

Agurkai – viena labiausiai lietuvių pamėgtų daržovių, kasmet auganti ne vieno darže ar šiltnamyje. Kad auginti agurkus būtų paprasčiau, o derlius džiugintų gausa, ekspertė pasidalijo naudingais agurkų auginimo ir priežiūros patarimais.

Hortenzijos – vienos populiariausių sodo gėlių, kurios džiugina įvairiaspalviais, dideliais žiedais. Hortenzijų rūšių yra net gi kelios, tačiau kaip išsirinkti geriausią ir tinkamiausią savo sodui? Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais 11:00 val. per TV3 televiziją. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Eglė Petkevičienė kalbės apie tai, kaip išsirinkti geriausią hortenzijų rūšį.

Ar kada nors žvelgėte į savo veją ir pastebėjote storus samanų lopinėlius? Nors teoriškai samanos nėra piktžolės, jos gali gadinti bendrą sodo vaizdą.  Samanos yra paprastas ir senovinis augalas su negilia šaknų sistema. Tai augalas, kuris įsitvirtina visur, kur tik gali. Tai reiškia, kad samanos augs visur, kur žolė nėra pakankamai tanki, kad jas išstumtų. Laimei, atsikratyti samanų vejoje nėra labai sunku.

Ar jau spėjote išsiauginti svogūnų daigų? O gal jums patogiau svogūnus auginti iš įsigytų sodinukų? Abu šie auginimo metodai yra geri ir dažnai taikomi, todėl aptarsime, kada sodinti svogūnus jau į lauko dirvą abiem atvejais.  O neturintiems galimybių sodinti lauke, pasidalinsime patarimais, kaip svogūnų laiškų užsiauginti ant palangės. Be to, šį kartą kalbėsime apie vasarą auginamas daržoves, o žieminius svogūnus palikime ramybėje iki rudens.

Arbūzai – šilumamėgiai augalai, todėl ilgą laiką apie jų auginimą Lietuvos klimato sąlygomis galėjome tik svajoti. Tačiau šiuo metu yra, bene, 18 skirtingų veislių, kurias galime užsiauginti patys. Tereikia šiek tiek žinių ir būtinai kantrybės.

Grigiškių seniūnija pasidalino įspėjimu – pamatę šį grėsmę keliantį augalą praneškite seniūnijai. „Sosnovskio barščiai – piktžolė, kelianti grėsmę tiek augalams, tiek žmogui! Prašome gyventojų pagalbos identifikuojant jų augimo vietas Grigiškių seniūnijos teritorijoje“, – rašo savo socialinio tinklo paskyroje.

Dažnas daržininkas pomidorų pasisėja pats. Šiuo metu daigai jau išpikiuoti, laukia dar šiltesnių, pastovesnių orų ir keliaus į šiltnamius ar lauko daržą. Kaip juos pasodinti, kad derlius būtų kuo gausesnis? Žinome, kad net ir sodinant šiltnamyje geriausia būtų sėjomaina, tačiau dažniausiai dėl mažo ploto to negalime daryti. Tad išeitis – gerinti dirvą. Ją reikėtų lengvai perkasti ir papildyti kompostu.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai primena, kad norint kirsti, perkelti ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (medį ar krūmą), augančius privačiuose sklypuose, reikalingas leidimas. Socialiniuose tinkluose AAD pasidalino priminimu, kada želdiniai laikomi saugotinais. Paaiškino, kada genėjimui reikalingas leidimas Taip pat primenama, kas išduoda leidimus saugotinų želdinių intensyviam genėjimui (šalinant daugiau kaip 30 proc.

Dėliodama sėklų pakelius ir planuodama sėją, žinoma, į tuos planus įtraukiu ir rudens gėrybių karalių – moliūgą. Kaip gi be jo? Juk rudenį bus labai smagu visokio gėrio žiemai iš jo išsivirti. Jūs irgi, nepagailėkite darže kokio kampelio ir užsiauginkite šių daržovių patys. Nežinote kada ir kaip juos sėti? Ne bėda – viską papasakosiu, kaip ir kada sėti moliūgus, ir patys įsitikinsite, kad tai labai paprasta.

Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės – vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Tai, kad šiemet daug namų balkonų, terasų ir sodų pražys įvairiais žiedais, rodo ir gėlių, sėklų pardavimo skaičiai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Visgi, planuojant jomis dekoruoti balkonus, reikėtų vadovautis ne tik gėlių išvaizda, bet ir įvertinti bene svarbiausią aspektą – ar jos augs saulėje, ar didžiąją dienos dalį leis pavėsyje. Tam pravers keletas naudingų patarimų.

Agrastų sodinimas – tai tarsi nostalgiška kelionė į vaikystę, kai šios gardžios ir įvairiaspalvės uogos džiugindavo beveik visą vasarą. Tik viena bėda – subadyti pirštai, nes daugelis agrastų, kaip ir gėlyno karalienės rožės, yra su spygliais. Agrastai Lietuvoje auginami labai seniai, dar nuo 19 a. vidurio, tad daugelis paslapčių, kaip gauti didelį uogų derlių ir išsaugoti augalus sveikus, buvo perduodamos iš lūpų į lūpas.

Jeigu ne obuoliai, tuomet kriaušės, taip? Lietuviai (ir ne tik) mėgsta šiuos vaisius, todėl greičiausiai bent jau kas antrame sode puikuojasi kriaušė. Jos auginimas, sodinimas ir priežiūra nesudėtinga bei nereikalaujanti didelių pastangų, o rezultatas – ne vienerius metus džiuginantis saldžių, naudingų vaisių derlius. Netgi kvapą gniaužiantis žydėjimas ir blizgūs medžio lapeliai pagražins kiemo aplinką.

Gėlyne šalia pavasarį atbundančių krokų, narcizų, tulpių ir kitų pirmų pavasarinių gėlių, su mumis nuo balandžio sveikinasi ir raktažolė. Rūšių įvairove besididžiuojanti gėlė puošia gėlynus, alpinariumus ir kapavietes įvairiausio stiliaus, formos bei spalvų žiedais. Šias gėles pamėgs ir kambarinių gėlių mėgėjai, nes kai kurios rūšys pritaikytos auginti patalpose.

Jeigu grybavimo krepšeliai jau nuo rudens pabaigos pakabinti ir laukia kito rudeninio sezoną, tai leiskite jiems „ilsėtis” nebent tik iki pavasario. Nuo balandžio mėnesio prasideda briedžiukų augimas, tad grybavimo sezoną galite atidaryti žymiai anksčiau. Pirmiausiai išmokite juos atskirti nuo bobausių ir kitų panašių grybų, o vėliau prisirinkite šių ypatingai naudingų briedžiukų. Mes tik pasiūlysime receptą, kaip juos skaniai suvalgyti.

Daugelis sodininkų turi problemų su kenkėjais, įskaitant skruzdes. Jei norite sužinoti, kaip atsikratyti skruzdėlių sode nenaikinant augalų, čia rasite keletą naudingų patarimų. Pateikiame keletą puikių natūralių būdų, kaip naikinti skruzdes arba jas atbaidyti, nesunaikinant augalų ekosistemos. Skruzdėlės yra ir vienodai svarbios vienam sodui, ir kenksmingos.

Žydėjimo metu rožės yra vienos pastebimiausių ir gražiausių gėlių sode. Tačiau tam, kad jos gausiai žydėtų, sodininkystės profesionalas pasidalijo, kaip pasigaminti namines trąšas. Rožės neabejotinai yra itin populiarios sodų gėlės ir nesunku suprasti, kodėl. Jos yra universalios, įvairių spalvų ir veislių, be to, nuostabiai kvepia. Kiekvienam sodininkui, norinčiam, kad jo rožės būtų kuo gražesnės ir gausiau žydėtų, tinkamų trąšų naudojimas turi didelę reikšmę.

Vėlyvą pavasarį kurkliai mėgsta taip pat kaip ir mes. Šiltesnė temperatūra skatina juos tūnoti po veja ir maitintis žolės šaknimis. Sužinokite, kaip jų atsikratyti ir neleisti jiems siaubti jūsų sodo. Kurkliai yra maži vabzdžiai, priklausantys Gryllotalpidae šeimai, kartu su kiaulytėmis, skėriais ir tradiciniais vikšrais. Jie panašūs į kirmėles, tačiau jų kūnas panašus į vikšrų, pilkšvai rudas, o akys didelės. Suaugę moliniai vikšrai užauga nuo vieno iki dviejų colių ilgio.

Širvintų rajone gyvenanti 41-erių Lina Vorvarovskaja – augalų mylėtoja. Sodyboje tarp augalų ir žiedų pasiklysti galinti Lina neslepia, kad ją su gamta sieja itin stiprus ryšys.   Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojaus ji pasidalino auksiniais kambarinių augalų priežiūros patarimais ir atskleidė, kaip augalai gali tapti ne tik puošmena namams, bet ir gyvenimo dalimi.

Pomidorai yra vienas populiariausių augalų darže ir šiltnamyje. Tinkamai juos prižiūrint, pomidorai užaugina gardžius vaisius. Sodininkė Irena pasidalino geriausiais pomidorų auginimo patarimais – sako, kad juos pasitelkus, pomidorai auga kaip pašėlę. Irena sako, kad vienas svarbiausių žingsnių – pasirinkti tinkamas veisles ir užsiauginti stiprius daigus.

Sodininkystės entuziastė atskleidė, kaip neįtikėtinai apsaugo savo mylimus augalus nuo šliužų – tai ir pigus, ir efektyvus būdas, kad šliužų sode neliktų nė kvapo. Amy, sodininkystės ekspertė, internete dar žinoma kaip „The Lockdown Gardener“, socialiniuose tinkluose atskleidė būdą, kaip atbaidyti šliužus iš savo sodo. Sodininkystės guru savo „TikTok“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą su prierašu: „Mano penkių žingsnių gynybinė sistema, skirta apsaugoti augalus nuo šliužų.

Hortenzijos pastaraisiais keleriais metais labai išpopuliarėjo, kadangi tai nelepus, gausiai ir ilgai žydintis augalas. Jų yra daugybė rūšių kiekvieno augalų mylėtojo skoniui ir galimybėms. Hortenzijos sode gali būti sodinamos kaip pavieniai, akcentiniai augalai, grupėmis arba formuojant gyvatvorę. Skaitykite toliau ir sužinokite kaip ir kada sodinti hortenzijas, kad būtų nuostabios lyg puokštės.

Geriausios bulvių veislės priklauso nuo to, ko ieškote: skonio, tekstūros, paskirties (virti, kepti, bulvių košei), augimo sąlygų ir atsparumo ligoms. Čia pateikiame keletą veislių, kurios yra gerai vertinamos dėl įvairių savybių. Ankstyvos veislės Red Duke of York – ankstyva veislė su raudonomis odelėmis ir puikiu skoniu, tinkama virti. Swift – labai ankstyva veislė, geriausiai tinka virti. Subręsta per maždaug 10 savaičių nuo sodinimo.

Sakura arba japoninė vyšnia užburia savo žiedų grožiu. Jos žydėjimas žymi tikro pavasario pradžią. Žmonės traukia į sakurų parkus, darosi asmenukes, fotografuojasi su šeimomis ir tiesiog gėrisi šiuo trumpu, bet įstabiu žydėjimu. Pirmasis sakurų parkas Lietuvoje įkurtas dar 2001 metais, tad akivaizdu, kad šios vyšnios puikiai gali prigyti ir augti mūsų krašte. Na, o jeigu norite japoninę vyšnią užsiauginti savo sode, turime jums gerų žinių.

Tvirtai prigijusias hortenzijas lengva prižiūrėti, tačiau neretai pasitaiko, kad jauni augalai pradeda vysti. Pasak sodininkystės entuziastų, yra būdų, kaip tai ištaisyti. Hortenzijos yra gražūs sodo augalai dideliais subtiliais žiedais, todėl itin liūdna, jei jie pradeda vysti. Augalas vysta dėl daugelio priežasčių, tačiau retai kada dėl ligos – dažniausiai taip būna dėl netinkamų auginimo sąlygų.

Jau pats metas pakalbėti apie pomidorus. Vieni daržininkai pomidorus sėja jau vasario mėnesį, kiti – tik kovo viduryje ar pabaigoje. Ir štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Šioje publikacijoje rasite informacijos, kada geriausia sėti pomidorus, kada juos daiginti ir kitų naudingų pomidorų auginimo patarimų.

Našlaitės yra vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pasirinkimas turint vaikų, mat jų žiedlapiai yra netgi valgomi. Kad jos gražiai žydėtų, tereikia atsiminti kelias taisykles, sako „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo ir atskleidžia efektyviausią metodą jas apsaugoti nuo ligų.

Atšilus orams intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojama maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapai. Aplinkosaugininkai prašo atsakingai juos rinkti, nes intensyvus lapų ir žiedynstiebių pjovimas labai silpnina augalą, jis nebegali sukaupti pakankamai reikalingų medžiagų sėkloms brandinti ar kitais metais sužydėti. Ypač tai kenkia negausioms meškinio česnako populiacijoms.

Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) – tai šilų augalas, kurio sėklas išnešioja vėjas. Auga sausuose pušynuose, miško aikštelėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose, tai labiau pietryčių Lietuvos augalas, bet ir rytų Aukštaitijoje galime juo pasigrožėti. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais.  Vėjalandės šilagėlės įdomūs augalai.

Ar kada nors pagalvojote, kad galite auginti daržoves savo buto balkone? Taip – tikrai galite! Jei turite balkoną, vadinasi turite pakankamai erdvės auginti gėles, vaistažoles ir daržoves. Balkonai yra puiki vieta šiltnamiui ir jūsų svajonių mini darželiui. Šiltnamis balkone gali padėti užsiauginti savas salotas, pomidorus, krapus, špinatus, čiobrelius, mėtas bei begales kitų daržovių ir prieskoninių augalų.

Levandos – tikra mūsų gėlynų puošmena, užburianti ne tik savo ypatinga spalva, bet dar ypatingesniu kvapu. Norint tvarkingai, gražiai augančių levandų krūmelių, būtina pasirūpinti jų genėjimu. O kada ir kaip atliekamas levandų genėjimas, jus supažindinsime šiame straipsnyje. Kodėl reikia genėti levandas? Levandų genėjimas padeda prailginti jų gyvavimo laiką. Negenimos, nekarpomos jos greitai medėja ir ilgainiui visiškai nebekrauna žiedynų.

Daugelis kurmius sode laiko kenkėjais ir stengiasi vienokiais ar kitokiais būdais kurmius išvaryti. Nors jų žala dažniausiai tik estetinė, tačiau rausdami gali pakenkti ir augalams – išrausti, pažeisti ar kitaip padaryti nepataisomos žalos sodo augmenijai. Tačiau gyvenant gamtos prieglobstyje reikia nepamiršti, kad veržiamės į ekosistemą kurioje yra ir kurmiai, ir kiti, ne visada malonūs bei laukiami, organizmai sode.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Kas gi nenori vasarą praleisti su sultingomis, saldžiomis braškių uogomis? O kad tokias gautumėte, itin svarbu žinoti, kaip ir kada tręšti braškes. Jeigu parinksite ne tik tinkamas trąšas braškėms, bet ir teisingai jas naudosite, tai išvengsite braškių lapų suvešėjimo ir turėsite kalną raudonų, sveikų uogų. O braškių tręšimas nėra kažkoks didelis mokslas – šį „maistą” braškėms naudokite kelis kartus per sezoną. O toliau aptarsime visus braškių tręšimo ypatumus.

Rododendras – dar vienas nuostabus visžalis krūmas, kuris populiarus želdiniuose. O ar žinote, kada tręšti rododendrus pavasarį, kai augalas bunda iš žiemos miegų? O kaip tai tinkamai padaryti ir kokias trąšas naudoti, kad pradedantys geltonuoti lapai nesukeltų daugiau problemų? Visgi rododendrų tręšimas turėtų būti atsargus ir gerai apgalvotas, nes augalas rūgščiamėgis – tai ženklas, kad jis prižiūrimas kiek kitaip.

Šliužai – vieni nelaukiamiausių svečių sode ir darže, todėl prasidėjus daržininkystės ir sodininkystės sezonui pasipila klausimai ir pasiūlymai, kaip juos naikinti. Sodininkas Virgis sako atradęs efektyviausią būdą, kurį naudoja jau kelerius metus – juo jis pasidalino ir su kitais. Šliužai, o taip pat ir sraigės, dažniausiai nusitaiko į dar jaunus augalus ir juos apgraužia.

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms dovanoja krūmų sodinukus apželdinti daugiabučių kiemus. Šiemet bus išdalinta 2800 įvairių rūšių krūmų sodinukų. Savo ruožtu bendruomenės įsipareigoja augalus prižiūrėti ir puoselėti.   „Susidomėjimas šia akcija – kasmet auga. Vilniečiams per keletą metų jau išdalinome apie 15 tūkst. krūmelių pasisodinti daugiabučių kiemuose, – pasakojo sodinukų dalinimo akcija koordinavusi „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė.

Pateikiame veiksmingą gudrybę, kaip įšaknyti ir dauginti rožes. Jums nereikės jokios specialios įrangos, tik dviejų paprastų svogūnų. Gausi šaknų sistema susiformuos vos per savaitę. Vadovaukitės šia pamoka ir galėsite džiaugtis gražiais naujais rožių krūmais. Svogūnų metodas Jums reikės: Vieno rožės stiebelio; 2 raudonųjų svogūnų galvučių; Šiek tiek medaus; Smėlio; Purios žemės.

Nors kai kurie augalai, pasėti vasario ir kovo mėnesiais, balandį spėję ir ūgtelėti, tačiau kitus dar tik planuosime sėti ar persodinti į atvirą dirvą. O kad būtų lengviau susigaudyti, ką ir kada sėti, pažvelkime, ką mums pataria balandžio mėnesio sėjos kalendorius. Balandžio mėnesį dauguma augalų jau gali būti sėjami tiesiai į dirvą.

Dažnas sako, kad kanų sodinimas reikalauja daug iššūkių. Tačiau „Kanų sodų“ želdyno dizainerė Asta Milkintaitė atkerta, kad tai gali būti ir visai nesudėtinga. Apie tai, kaip paruošti kanas sodinimui ji papasakojo TV3 laidoje „Svajonių sodai“. Moteris atskleidė, kaip paruošti kanų gumbus ir kanų sėklas sodinimui. Kanų gumbų paruošimas Pirmas darbas, kurį reikia padaryti norint pasisodinti kanas, – augalų gumbų paruošimas. Tai, anot želdynų dizainerės, reikalauja atidumo.

Valgomasis sausmedis (Lonicera edulis) – išsivadavęs iš egzotikos gniaužtų ir vis dažniau ir drąsiau randantis savo vietą mūsų sodybose ir kiemuose. Tai – nelepus, derlingas ir dekoratyviai žydintis krūmas, išsiskiriantis tamsiai mėlynos spalvos, pailgomis uogomis, kuriose gausu antioksidantų, vitamino C bei kalio.