Vyras pasakoja, kad šiemet ypač daug invazinių šliužų – jei nesiimtų jokių priemonių, šie karaliautų visame sode.
Kenkėjai apgraužia viską savo kelyje: nusitaiko į sode augančias daržoves ir gėles, kai kurių augalų lapų nelieka kone žaibiškai.
„Anksčiau, kai jų buvo mažiau, dar būdavo įmanoma gyventi, nors ir tada bandydavom su žmona juos išgaudyti – užtekdavo rankomis surinkti, dar apeidavom, bet reikėjo eiti kiekvieną dieną, kitaip jokio rezultato.
Dabar jų jau tiek daug, kad nors apsiverk – tiesiog nebeįmanoma. Kur tik pasisuki, ten šliužai, ant namelio sienos ir tos užšliaužia. Aišku, sienoms jie tikriausiai nieko nepadaro, bet pasiekia jie visur“, – pastebi jis.
Šliužų naikinimo būdas
Ko tik jis sako neišbandęs: rinko rankomis, barstė druska, barstė druską ir smulkintus kiaušinių lukštus aplink augalus ir daržo perimetrą, tačiau tai šliužų nesusitabdydavo – augalai vis tiek nukentėdavo.
Iš išbandytų naminių priemonių labiausiai visgi pasiteisino gaudyklės, pripildytos alumi – jas lengva pasigaminti, o ir darbo nedaug.
„Kaip tik nežaidėm su jais – ir barstėm, ir purškėm, ir pylėm viską, ką įmanoma, bet niekas taip veiksmingai nesuveikė, kaip gaudyklės.
Į sodą vežamės penkių litrų butelius geriamo vandens, tai tuščius pjaunu per pusę, apatinę dalį įkasu kiek toliau nuo daržo taip, kad viršus būtų beveik lygus su žeme ir tada pripilu alaus maždaug pusę indo – viskas.
Faktas, visų šliužų taip pagauti nepavyksta, lieka vienas kitas šliaužiojantis kažkur, bet jau realiai per naktį labai daug jų sukrenta į alų. Matyt, skaniai kvepia, tai ir traukia link jo“, – apie šliužų naikinimo būdą pasakojo sodininkas.
Tai padarius, lieka tik keli darbai – atsikratyti į gaudyklę sukritusiais šliužais ir vėl pripilti alaus.
„Kol kas geresnio būdo, kad nereikėtų naudoti chemijos, aš neradau, jeigu kas rado – labai lauksiu patarimų, nes kitaip šliužai nurys absoliučiai viską“, – pridūrė.
