Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„2000 eurų/svarų per mėnesį uždirbanti ir du vaikus auginanti šeima „į rankas“ Airijoje gauna 2550 eurų, Anglijoje – 2040 svarų, o Lietuvoje – „net“ 1220 eurų!!! Tad, jei kokia emigrantų šeima sugalvotų grįžti į Lietuvą ir išsiderėtų tokį patį darbo užmokestį kaip Airijoje ar Anglijoje, vis tiek „į rankas“ uždirbtų kone dvigubai mažiau nei Airijoje ar Anglijoje... Čia reikėtų padėkoti mūsų politikams, kurie žymiai geriau žino, kur panaudoti šeimų ir jų vaikų pinigus“, – dalinosi nuomone ir skaičiavimais „Facebooke“ ekonomistas.
Pinigų rankose mažiau, o prekės daug brangesnės
Ž. Mauricas komentuodamas savo pastebėjimus naujienų portalui tv3.lt teigia, kad aibė valstybių, ypatingai anglosaksų, stengiasi kuo mažiau paimti iš tų, kuriems reikia. Tuo tarpu Lietuvoje viską stengiamasi daryti perskirstant biudžetą.
„Tos šalys turi ganėtinai dosnias mokesčių lengvatas vaikus auginančioms šeimoms, dažniausiai per neapmokestinamąjį pajamų dydį ir per vaiko pinigus.
Kadangi pasirinktas dydis – 2 tūkst. eurų ar svarų prieš mokesčius – iš tiesų mažas atlyginimas Anglijoje bei Airijoje, šeimos gauna vaiko pinigus, plius jiems neapmokestinamųjų pajamų dydis didėja ženkliai ir išeina taip, kad „į rankas“ gauna daug daugiau negu net uždirba, valstybė jiems primoka. Jei daugiau uždirba, aišku mokesčiai yra, bet jie maži. Yra suvokimas, kad geriau šeimai palikti daugiau pinigėlių sau, kad galėtų skirti tam vaikui. O Lietuvoje už vaikus gaudavome tik juokingai mažą NPD, apie 15 Eur, vaiko pinigų neturime. Išeina taip, kad jei gimsta dvynukai, šeimos pajamos praktiškai neišauga, o išlaidos išauga ženkliai“, – komentuoja jis.
Jis prideda, kad Lietuvoje yra dosnios motinystės ir tėvystės išmokos, tačiau po dviejų metų, kai išmokų tėvai nebegauna, jiems finansiškai tampa labai sunku. Jo nuomone, net siūlymas kitais metais mokėti vaiko pinigus – 30 Eur, yra prastas, nes tai labai maža suma.
„Ta suma nėra pakankama. Jei pagal išlaidas skaičiuosime, formaliai vaikui išleidžiama 40 proc. suaugusiojo išlaidų. Tai jei skurdo rizikos riba yra šiek tiek daugiau nei 300 Eur, tai 150 Eur turėtų būti išmoka, kuri tik padengtų būtiniausias išlaidas vaikui. Tai 5 kartus didesnė“, – nurodo jis.
Be visa to, ekonomistas pabrėžia vaikams reikalingos prekės Lietuvoje – brangesnės. Tai jis aiškina tiek maža rinka, tiek konkurencijos trūkumu.
„Iš dalies rinka, iš dalies konkurencija maža. Dauguma padėvėtus rūbus perka, nes neįperka naujų. Vaiką norint aprengti didelės sumos susidaro. Jei du vaikus turi ir vidutiniškai uždirbi, tai reikia ir sauskelnes, ir maistą, ir naujus rūbus pirkti. Jiems neįmanoma, vienintelis dalykas eiti į padėvėtų drabužių parduotuves arba iš giminių skolintis“, – teigia Ž. Mauricas.
Siūlo mažinti „Sodros“ įmokas per pus
Ž. Mauricas tv3.lt sako, kad pagrindinė tokios situacijos priežastis – didelė mokesčių našta, o darbo užmokestis apmokestinamas lyg alkoholis ar tabakas akcizais. Jo išvada – Lietuvoje mokestine ir moraline prasme dirbti neapsimoka.
„Geriau spekuliuoti, kažką maklevoti su NT, įmonę kurti ir dividendus mokėti. Dirbantysis neša didžiausią mokesčių naštą ir, jei dar su vaikais, tai ta našta nelabai sumažėja. Siūlau bent per pusę mažinti „Sodros“ įmokas bendrai visiems, o šeimoms „Sodros“ tarifas dar mažesnis galėtų būti arba mokesčių mažesnis tarifas, kaip daugumoje Europos valstybių. Reikia suvokti, kad vaikai bus ateities mokesčių mokėtojai, tai būtų sąžininga, kad tie kurie dabar augina vaikus, sumoka kažkiek mažiau“, – mano Ž. Mauricas.
Jis siūlo sujungti darbdavio ir darbuotojo įmokas ir tuo pačiu mažinti tarifą. Tuomet ir valstybė mažiau išleistų „trinkelių“ klojimui ir daugiau žmonių išeitų iš šešėlio.
„Idealiu atveju „Sodra“ turi būti kaip draudimo įmoka pensijai kaupti ir kadangi bazinė būtų išimta, dabar 25 proc., tai liktų tarifas 15 proc. – 10 proc. perkelti į bendrą biudžetą, tegu ten spaudžiasi, mažiau į auksinius šaukštus ir trinkeles investuoja. Dr sveikatos draudimas maksimum 10 proc. Ir vietoje dabartinių 40 proc. būtų 25 proc.
Finansų krizės pamokos – pakėlė PVM, surinko mažiau mokesčių nei prieš pakėlimą. Žmonės nuėjo į šešėlį. Ir tai ne tik iš žmonių mentaliteto pusės, lygiai taip pat akmuo ir į valdininkų daržą metamas, nes yra iššvaistomi pinigai“, – tikina Ž. Mauricas. Jis prideda, kad šiuo metu viešiesiems pirkimams išleidžiame daugiau nei pensijoms, o tai vyksta dėl to, kad nuo pensijų į šoną nusukti pinigus taip lengva nėra.
S. Jakeliūnas: reikia įvertinti biudžeto galimybes
Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas primena, kad darbuotojo ir darbdavio įmokų į „Sodrą“ apjungimas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinė nuostata. Tad jis tikisi, kad jei ne kitais, tai dar kitais metais Vyriausybė pasiūlys ją įgyvendinti. Visgi tai toli gražu nereiškia, kad visi mokesčiai sumažės.
S. Jakeliūno teigimu, jog kažką sumažintume, kažką reikia ir padidinti.
„Kokios galimybės būtų mažinti mokesčius tiesiogiai? Galimybių neatsiranda, nes tada sumažėtų mokestinės pajamos į biudžetą, bet jei apjungus ir perkėlus tam tikrus komponentus iš tų „Sodros“ mokesčių į valstybės biudžetą – ar tai bazinė pensija, galbūt sveikatos draudimą prijungus prie gyventojo pajamų mokesčio sistemos, tas tarifas koreguotųsi. Jis kažkiek didėtų ir, jei tuo didesniu tarifu apmokestintume kitas pajamas – būsto nuomos, dividendų pajamas, dar kažkokias kitas, tai tuo mastu, kuriuo daugiau pajamų surinktume, galėtume mažinti mokesčius dirbantiesiems. Tokiu būdu finansiškai pagrįstas mažinimas atsirastų“, – tv3.lt komentuoja jis.
S. Jakeliūno sako, kad viešuosiuose finansuose visuomet tvyro įtampa, kaip turėtų subalansuotą ar perteklinį biudžetą. Mat yra poreikiai, kurie būtini – švietimas ar pensijos.
„Pensijoms išleidžiama dvigubai mažiau lyginant ir su biudžeto dydžiu santykinai, ir su pačiu BVP, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Turime nepamiršti, kad visiems orus gyvenimas turi būti užtikrintas. Tai pensijų didėjimas reikalauja vėlgi išteklių.
Nuo kitų metų siūloma įvesti vaiko pinigus pakeičiant NPD papildomą susijusį su vaikais. Žmogus uždirbantis 600–700 Eur kas mūsų sąlygomis, ypatingai regione, nėra labai maži pinigai, tiesą sakant net viršija tos vietos vidutinį atlyginimą, jis neturi galimybės pasinaudoti tuo papildomu NPD. Siekiant, kad visos šeimos gautų vaiko pinigus ir priklausomai nuo pajamų lygio bei vaikų skaičiaus dar kažkiek papildomai gautų, tai manau priimtas rimtas ir solidus sprendimas“, – sako jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas taip pat pažeria kritikos ekonomistui, jog vis dėlto mąstant korektiškai Lietuvą reikėtų lyginti su į ją panašiomis šalimis. Šiuo atveju vertinant tiek Airiją, tiek Angliją, tiek Švediją – ekonomikos struktūros visiškai skirtingos.
„Galime lyginti tuos 2000 eurų, bet ten ko gero tai būtų mažesnis nei vidutinis atlyginimas, o pas mus apie 830 Eur – vidutinis atlyginimas 2,5 kartų mažesnis. Tai palyginimas nėra tikslus.
Vakar Švedijoje ambasadorius atsiuntė skaičius kitų metų Švedijos biudžeto, ten vaiko pinigai apie 100 Eur. Tai palyginkime vidutines pajamas Lietuvoje ir Švedijoje, skirsis kokius 5 kartus, tuo tarpu vaiko pinigai skirsis 3 kartus kitais metais.
Biudžeto galimybės, ekonomikos konkurencingumas skiriasi, visa ekonomikos struktūra kita – kokios įmonės ten dirba, kiek ką eksportuoja ir kiek gali mokėti atlygio. Visa tai reikia įvertinti“, – sako jis.
Mokesčių pertvarkoje Vyriausybė numatė kitais metais už kiekvieną vaiką šeimai mokėti po 30 Eur iki 18 m., nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Vieną arba du vaikus turintiems tėvams papildoma išmoka būtų skiriama, jei šeimoje pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 153 eurai. Jei šeima turi daugiau nei du vaikus, laukia papildomos išmokos nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Jos priklausys nuo vaiko amžiaus: jei iki 2 metų tai 28,5 Eur mokama papildomai, jei nuo 2 m. iki 18 m. bus mokama 15,2 Eur.
