Svarbiausi įvykiai:
23:51 | Rusai smogė ligoninei Charkivo srityje
Rusijos kariai numetė du sprogmenis ant ligoninės Charkivo srityje, yra nukentėjusių, rašo „Ukrinform“.
Kaip skelbia vietos policija, vienas sprogmuo nukrito netoli, o kitas smogė tiesiai į ligoninę. Iš ligoninės buvo evakuoti 38 žmonės, yra nukentėjusių.
Buvo apgadintas pastato fasadas, langai ir stogas.
23:26 | Rusai padidino laivų Juodojoje jūroje skaičių
Rusijos kariuomenė padidino raketų nešėjų skaičių Juodojoje jūroje, raketų „Kalibr“ skaičius išaugo kelis kartus, rašo UNIAN.
Iš pradžių Ukrainos Pietų pajėgos pranešė, kad rusai laivų skaičių Juodojoje jūroje padidino iki 13 vienetų, o trečiadienį vakare buvo patikslinta, kad skaičius dar išaugo. Anot ukrainiečių, bendra „Kalibr“ salvė gali siekti 24 vienetus.
22:52 | Kinija pareiškė, kad ir toliau palaikys Rusiją dėl Ukrainos, net jei tai kenks jos santykiams su Vakarais
Nepaisant Vakarų spaudimo, Kinija toliau rems Rusiją Ukrainos klausimu, pareiškė naujasis Kinijos gynybos ministras Dong Jun.
Apie tai jis kalėjo per vaizdo susitikimą su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, rašo UNIAN.
„Pastaraisiais metais JAV ir Vakarų pasaulis izoliavo Rusiją. Tvirtai remiame teisingumą ir palaikome jus Ukrainos klausimu, nors JAV ir Europa toliau daro spaudimą Kinijos pusei“, – pareiškė D. Jun.
Anot jo, Kinija nenustos remti Rusijos, pradėjusio skarą prieš Ukrainą, net jei tai kenkia Pekino bendradarbiavimui gynybos srityje su ES šalimis.
„Mes dėl to nekeisime ir neatsisakysime nustatytos politikos. Ir jie neturėtų ir negalės trukdyti normaliam Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimui“, – rėžė D. Jun.
22:12 | ES diplomatijos vadovas: šalys planuoja skirti daugiau karinės paramos Ukrainai
Ukraina, pasak ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio, šiais metais gali tikėtis iš Europos mažiausiai 21 mlrd. eurų karinės paramos. Lyginant su iki šiol suteikta pagalba, tai reikštų spartesnį paramos teikimą, sakė jis trečiadienį Briuselyje po neformalaus ES gynybos ministrų susitikimo.
Per praėjusius beveik dvejus metus nuo Rusijos invazijos pradžios europiečių karinė parama Ukrainai sudarė iš viso 28 mlrd. eurų. Ji apima ginklus, amuniciją ir kitą karinę įrangą.
J. Borrellis kartu pabrėžė, kad 21 mlrd. eurų suma 2024 metams tikriausiai nėra galutinė, nes kol kas negautas atsakymas iš visų 27 ES šalių. Todėl ji gali dar labiau augti. Kokios ES šalys iki šiol duomenų nepateikė, J. Borrellis neatskleidė.
21:10 | Ukrainiečių karys papasakojo apie padėtį fronte
CNN trečiadienį paskelbė reportažą iš fronto linijos Ukrainoje, kuriame ukrainiečių karys papasakojo apie padėtį fronte.
„Situacija yra labai aktyvi ir labai įtempta, nes priešas turi daug daugiau įrangos ir karių. Iš esmės, jie kiekvieną dieną bando šturmuoti pozicijas“, – sako ukrainiečių karys Dmytro.
Reportaže rodomi ukrainiečių apkasai, sakoma, kad šalia jų – negyvi rusų kariai ir sunaikinti jų tankai.
„Tai kova dėl išlikimo“, – teigiama reportaže.
Anot žurnalisto, ukrainiečių apkasai permirkę, juose šalta. Ukrainiečių kariai čia šildosi tik žvakėmis.
„Jie šaudo tiesiogine ugnimi, skraido lėktuvai, iš esmės jie turi viską“, – sako Dmytro.
„Vis dėlto baisiausia yra tankai. Kai jie šaudo, jų negirdi. Girdi lėktuvą, kai jis atskrenda, bet negirdi tanko – lieki Dievo rankose“, – pasakoja ukrainiečių karys.
20:48 | NATO šalies generolas įvardijo, koks būtų kitas Rusijos taikinys
Rumunijos generalinio štabo viršininkas generolas Vladas Gheorghita trečiadienį pareiškė, kad jei Rusija laimės karą prieš Ukrainą, Moldova gali tapti kitu Rusijos taikiniu, rašo „Ukrinform“.
„Rumunijos gyventojai, kaip ir visi Europos Sąjungos gyventojai, yra susirūpinę. Jei Rusija laimės Ukrainoje, pagrindinis taikinys bus Moldova. Būsime įtampos Vakarų Balkanuose liudininkai. Manau, kad negalima prarasti nė sekundės. Turime imtis veiksmų ir būti pasirengę“, – „Europa Libera“ kalbėjo jis.
Kiek anksčiau Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad pavasarį Rusija vėl gal bandyti destabilizuoti padėtį Moldovoje.
Anot jos, „Rusija bando destabilizuoti tvarką ir valdžią Kišiniove, bando pasinaudoti režimu Padniestrės regione“.
19:42 | Rusai atakavo Dnipro sritį
Rusijos kariuomenė atakavo Dnipro sritį, rašo UNIAN. Anot Dnipro srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, atakuotas Nikopolio rajonas, buvo sužeista 47-erių moteris.
Buvo apgadinta pramonės įmonė, infrastruktūros objektas, šeši privatūs namai, keli ūkiniai pastatai, sunkvežimis ir traktorius.
19:07 | TTT atmetė didžiąją dalį Ukrainos teiginių byloje prieš Rusiją dėl terorizmo finansavimo
Jungtinių Tautų teismas atmetė didžiąją dalį Ukrainos teiginių, kad Rusija finansavo terorizmą Rytų Ukrainoje, ir tik nurodė, kad Maskva neištyrė įtariamų pažeidimų.
Kyjivas kaltino Maskvą, kad ji yra teroristinė valstybė, kurios parama prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje buvo plataus masto invazijos 2022-aisiais pranašas.
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nusprendė, kad Maskva pažeidė dviejų sutarčių straipsnius – vieną dėl terorizmo finansavimo, o kitą dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo, – tačiau atmetė daug daugiau Kyjivo pretenzijų pagal šias sutartis.
Jis atmetė Ukrainos reikalavimą, kad Maskva sumokėtų kompensaciją už išpuolius Rytų Ukrainoje, dėl kurių kaltinami prorusiški Ukrainos separatistai, įskaitant 2014 metų liepos 17-ąją įvykdytą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimą, per kurį žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai.
Pasak TTT Rusija tik „nesiėmė priemonių ištirti faktų, susijusių su asmenimis, kurie, kaip įtariama, padarė nusikaltimą“.
Tarptautinis teismas taip pat nusprendė, kad Rusija pažeidė vieną iš teismo nurodymų, nes beveik prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šis teisiškai privalomas galutinis sprendimas buvo pirmasis iš dviejų laukiamų TTT sprendimų, susijusių su dešimtmetį besitęsiančiu Rusijos ir Ukrainos konfliktu, beveik prieš dvejus metus peraugusiu į plataus masto karą.
2014 metais Rusijos remiami separatistai numušė lėktuvą, žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai. Rusija neigia esanti su tuo susijusi. Nyderlandų teismas 2022 metų lapkritį nuteisė du rusus ir promaskvietišką ukrainietį už jų vaidmenį šiame išpuolyje ir už akių skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Nyderlandai ir Ukraina taip pat yra padavę Rusiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl MH17 numušimo.
Praėjusiais metais vykusiuose teismo posėdžiuose Ukrainos advokatas Davidas Zioncas sakė, kad prorusiškos pajėgos Rytų Ukrainoje „vykdydamos bauginimo ir teroro kampaniją užpuolė civilius gyventojus“.
„Šią kampaniją skatino Rusijos pinigai ir ginklai“, – teigė jis.
Tačiau teismas nusprendė, kad ginklų ir kitos įrangos siuntimas pagal sutartį nėra terorizmo finansavimas.
Kitas Ukrainos advokatas Haroldas Kohas teigė, kad 2014 metais aneksuotame Krymo pusiasalyje Rusija „siekė pakeisti daugiatautę bendruomenę, kuri buvo būdinga Krymui iki Rusijos intervencijos, diskriminaciniu rusišku nacionalizmu“.
Šiuo atveju teismas nustatė, kad Rusija nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos mokytis ukrainiečių kalba.
Byla pradėta 2017 metais, o jos nagrinėjimo metu buvo ilgai keičiamasi nuomonėmis TTT, be to, teisėjams buvo pateikta tūkstančiai puslapių dokumentų.
Rusijos advokatai ragino TTT atmesti bylą, teigdami, kad prorusiškų separatistų veiksmai Rytų Ukrainoje neprilygo terorizmui, o rusų ambasadorius Nyderlanduose Aleksandras Šulginas kaltino Ukrainą melu.
Penktadienį teismas turėtų priimti sprendimą dėl Rusijos prieštaravimų dėl jo jurisdikcijos kitoje byloje, kurią Ukraina iškėlė netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną į jos teritoriją įsiveržė Rusijos kariai. Joje teigiama, kad Maskva pradėjo puolimą remdamasi išgalvotais kaltinimais genocidu. Teismas jau yra priėmęs laikinąją priemonę nurodęs Rusijai sustabdyti invaziją, bet Maskva to nepaisė.
Pastarosiomis savaitėmis TTT taip pat nagrinėjo Pietų Afrikos bylą, kurioje Izraelis kaltinamas vykdęs genocidą Gazos Ruože. Praėjusią savaitę teisėjai paskelbė laikinąsias priemones, kuriomis Izraelis raginamas padaryti viską, kad konflikto metu būtų užkirstas kelias mirtims, naikinimui ir bet kokiems genocido veiksmams.
18:35 | „Bloomberg“: padėtis fronte darosi vis sunkesnė – Ukrainai trūksta ginklų
Ukrainai trūksta ginklų, ypač šaudmenų, kad galėtų apginti savo miestus, o gyvybiškai svarbi Europos ir JAV pagalba vėluoja dėl politinių nesutarimų, „Bloomberg“ cituoja UNIAN.
Anot anonimiškai kalbėjusių Vakarų pareigūnų, padėtis fronte darosi vis baisesnė, o Kyjivo pajėgos vos laikosi. Jų vertinimu, „aktyviai gynybai“ palaikyti Ukrainai reikalingas nuolatinis artilerijos sviedinių ir kitos amunicijos tiekimas.
Vieno Europos diplomato vertinimu, pastarųjų Rusijos raketų atakų bangos taip pat nusinešė dešimtis žmonių gyvybių, nes Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, kuri labai pasikliauja sąjungininkais, nesugebėjo sunaikinti tiek okupantų ginklų, kiek anksčiau.
„Rand Corp“ tyrėja ir JAV kariuomenės atsargos karininkė Anne Marie Daly mano, kad jei Ukrainos pajėgos neturės sviedinių spaudimui išlaikyti, Rusija gali tęsti apšaudymus, o jų pėstininkai atakuos ukrainiečių pozicijas. Tai, jos vertinimu, taps nesąžininga kova Ukrainos gynėjams.
„Iššūkiai kyla tuo metu, kai Ukrainos vadai baigia rengti planus, kaip šiemet išlaikyti 600 mylių ilgio fronto liniją, ieškodami silpnų vietų Rusijos gynyboje, bet nesiimdami didesnio proveržio po to, kai praėjusių metų kontrpuolimas davė nuviliančių rezultatų“, – rašoma straipsnyje.
Vakarų pareigūnai teigia, kad Rusijos pajėgos yra per daug išsekusios, kad galėtų pasiekti reikšmingų laimėjimų, nebent Ukrainos gynyba visiškai sugriūtų.
Kaip rašoma straipsnyje, 60 mlrd. dolerių pagalbos klausimas įstrigo JAV, nors Baltieji rūmai vis dar tikina, kad galiausiai tikisi gauti pritarimą.
O ES vadovai vasario 1 d. susitiks į neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bandys įveikti Vengrijos nepritarimą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui.
„Net jei ES pagalba bus suteikta, JAV paramos trūkumą Ukrainos pajėgos pajus mūšio lauke jau vėlyvą pavasarį, mano Vakarų diplomatai“, – rašoma tekste.
„Bloomberg“ pabrėžia, kad Kyjivas tikisi, jog jei sąjungininkų parama bus patvirtinta, Ukraina galės atkurti savo pajėgas ir padidinti spaudimą Rusijai. Tikėtina, kad per ateinančius kelis mėnesius kovos šiek tiek nurims ir atsinaujins gegužės ir birželio mėnesiais. Tuomet jau bus aiškus ES ir JAV pagalbos likimas. Jei iki to laiko sprendimas nebus rastas, Ukrainai bus labai sunku išlaikyti savo pozicijas, pažymi leidinys.
18:06 | Ukraina susigrąžino 207 belaisvius: namo grįžta dalis Mariupolio gynėjų
Iš Rusijos nelaisvės į Ukrainą pavyko sugrąžinti 207 Ukrainos gynėjus ir civilius gyventojus, rašo UNIAN.
„Dabar yra gerų naujienų. Tokių naujienų mes visi laukėme. Šiandien mums pavyko iš Rusijos nelaisvės paleisti dar 207 ukrainiečius. 180 eilinių ir seržantų. 27 karininkus. Beveik pusė jų – Mariupolio gynėjai. Ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Nacionalinės policijos padalinių kariai“, – pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Anot prezidento, šie žmonės jau netrukus turėtų pasiekti namus.
V. Zelenskis pažymėjo, kad tai jau 50-asis apsikeitimas belaisviais nuo karo pradžios. Iš viso pavyko grąžinti jau virš trijų tūkst. žmonių.
„Ir mes padarysime viską, kad sugrąžintume kiekvieną iš jų. Mes nė vieno nepamiršome. Ieškome kiekvienos pavardės“, – pabrėžia jis.
„Budanovas, Jermakas, Jusovas, Maliukas, Klymenko – gerai padirbėta!“ – dėkoja V. Zelenskis.
17:28 | Borrellis: iki kovo ES bus pristačiusi Ukrainai tik pusę žadėtų sviedinių
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas trečiadienį pareiškė, kad iki kovo Bendrija Ukrainai bus pristačiusi kiek daugiau nei pusę milijono artilerijos sviedinių, nors yra pažadėjusi per metus jų parūpinti milijoną.
Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) žurnalistams sakė, kad tikisi, jog iki praėjusiais metais ES nustatyto 12 mėnesių termino pabaigos bus pristatyta 524 tūkst. haubicų sviedinių.
17:00 | Šaltinis: Ukraina surengė naują drono ataką prieš Rusijos naftos perdirbimo įmonę
Ukraina surengė dar vieną drono ataką prieš Rusijos teritorijoje esančią naftos perdirbimo įmonę, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos karinės žvalgybos šaltinis po oficialių pranešimų apie incidentą Sankt Peterburge.
„Tai buvo GUR operacija“, – AFP sakė šaltinis, turėdamas omenyje Ukrainos karinės žvalgybos padalinį. Šaltinis teigė, kad taikinys buvo naudojamas kariniais tikslais.
16:37 | Anušauskas ragina ES greičiau priimti sprendimą dėl Ukrainos paramos fondo
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (ES) gynybos ministrus kuo greičiau įkurti Ukrainos paramos fondą.
Kvietimą skubiau įsteigti fondą, kurio biudžetas šiemet siektų 5 mlrd. eurų, A. Anušauskas išsakė dalyvaudamas neformaliame dviejų dienų ES gynybos ministrų susitikime Briuselyje.
„Šiuo metu esame kritiniame karo etape. Valstybės turi panaudoti visas turimas galimybes pirkti ginkluotę Ukrainai“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime cituojamas ministras.
Susitikimo metu pabrėžtas poreikis paspartinti amunicijos tiekimą Ukrainai, taip pat aptarta trumpalaikė ir ilgalaikė ES karinė parama Ukrainai, ES gynybos pramonės stiprinimas ir ES karinės misijos bei operacijos.
A. Anušauskas taip pat susitiko su Danijos, Italijos, Nyderlandų ir Ispanijos gynybos ministrais. Dvišaliuose susitikimuose aptarta Lietuvos buriama Ukrainos išminavimo koalicija ir NATO rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimas pradedant nuo Aljanso rytinio pakraščio.
16:13 | Kryme griaudėja sprogimai
Laikinai okupuotame Kryme trečiadienį nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“.
Anot leidinio, girdėję sprogimus vidury dienos pranešė vietos gyventojai. Sprogimai griaudėjo Sevastopolyje ir netoli Sakų miesto.
Rusų statytiniai pusiasalyje paskelbė oro pavojų, buvo užblokuotas eismas Krymo tiltu.
Pranešimai apie sprogimus pasirodė trečiadienį po pietų, apie 15:39. Okupantai tuo metu pranešė, kad pusiasalyje veikia oro gynybos sistemos.
Ukrainos „Ateš“ partizanai pranešė, kad reikėtų laukti naujienų iš laikinai užimto Džankojaus miesto Kryme.
„Sveiki, Džankojau. Netrukus bus pateikta išsami informacija. Šlovė Ukrainai! Ir šlovė vis dar okupuoto Džankojaus gyventojams!“ – cituojamas jų pranešimas.
15:55 | Prieš svarbų viršūnių susitikimą dėl pagalbos Ukrainai ES Vengrijai pasiūlė kompromisą
Europos Sąjungos valstybės pasiūlė Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui kasmet rengti debatus dėl pagalbos Ukrainai, bet kad nebūtų galimybės kaskart vetuoti 50 mlrd. eurų ES pagalbos Kyjivui, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Ketvirtadienį Briuselyje vyks bloko vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus bandoma įtikinti V. Orbaną atsisakyti pasipriešinimo be galo reikalingam finansavimui Ukrainai.
15:21 | Į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžo per 200 ukrainiečių
Į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžo 207 ukrainiečiai, trečiadienį pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis parašė, kad iš Rusijos nelaisvės grįžo ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinės policijos nariai – eiliniai, seržantai ir karininkai.
15:05 | Nyderlandų gynybos ministrė „įsitikinusi“, kad Ukraina gaus F-16 iki metų pabaigos
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren pranešė, kad Ukraina naikintuvus F-16 gali gauti jau šiais metais.
Ministrė palietė šį klausimą prieš ES gynybos ministrų susitikimą Briuselyje trečiadienį.
„Mes tikrai daug dirbame, ukrainiečiai tikrai daug dirba šiuo klausimu. Tai įvyks šiais metais, esu tuo tikra“, – sakė K. Ollongren, pridurdama, kad šiuo metu negali įvardyti lėktuvų pristatymo „konkretaus laiko ir datos“.
14:50 | Budanovas: Ukraina pavasarį pradės naują kontrpuolimą
Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyryla Budanovas praneša, kad pavasarį Ukrainos ginkluotosios pajėgos rengs naują kontrpuolimą.
„Mes žengiame žingsnį, priešas žengia žingsnį. <...> Dabar priešo eilė [pulti]. [Rusijos kariuomenės puolimas] baigsis, o tada prasidės mūsų“, – interviu laikraščiui „The Telegraph“ sakė K. Budanovas.
Pasak jo, Rusijos pajėgos bus išsekusios ir iki „ankstyvo pavasario“ nebegalės vykdyti puolamųjų operacijų. Tuo pat metu Rusija planavo per žiemos puolimus užimti neužimtas Donecko ir Luhansko sričių dalis. Tačiau Maskva „net nepriartėjo“ prie šių tikslų įgyvendinimo, patikino K. Budanovas.
14:03 | Šoigu pripažino – Rusija nespėja gaminti artilerijos sistemų: „Nustokite kvailioti, vyručiai“
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu patikrino, kaip vykdomas valstybės gynybos užsakymas Uralo transporto inžinerijos gamykloje „Uraltransmaš“ ir sukritikavo įmonės generalinį direktorių Olegą Jemeljanovą dėl terminų vėlavimo, teigiama karinio departamento pranešime.
„Klausykit, nustokite čia kvailioti, vyručiai. Mes tuo užsiėmėme dar 2022 metais. Šios mašinos visu pajėgumu turėtų veikti 2023 m., bet pas jus viskas taip ramu“, – piktinosi S. Šoigu, kreipdamasis į gamyklos vadovybę, rašo nepriklausomas Rusijos portalas „The Moscow Times“.
Ministras priminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė didinti savaeigės artilerijos gamybą. S. Šoigu pareikalavo per savaitę pateikti jam ataskaitą apie tai, kaip planuojama pasiekti valstybės vadovo nurodymais nustatytus rodiklius.
13:19 | Apribos teisę vairuoti ir konfiskuos turtą: Ukraina imasi griežtų priemonių prieš bėgančius nuo mobilizacijos
Naujame Ukrainos mobilizacijos įstatymo projekte apibrėžiamos bausmės karo prievolininkams, vengiantiems karinės tarnybos. Tarp jų siūloma galimybė nuo mobilizacijos bėgančius asmenis paduoti į teismą, apriboti jiems išvykimą į užsienį, teisę vairuoti, taip pat konfiskuoti jų turtą.
12:34 | Iššūkį V. Putinui metantis B. Nadeždinas pateikė dokumentus kandidatavimui į prezidentus
Kremliaus kritikas Borisas Nadeždinas pateikė dokumentus, reikalingus norint užsiregistruoti kandidatu kovą vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, trečiadienį matė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
B. Nadeždinas buvo pastebėtas įteikiantis savo šalininkų parašus Rusijos centrinei rinkimų komisijai. Ši peržiūrės jo prašymą ir priims sprendimą, ar jis gali kandidatuoti.
Galimas Vladimiro Putino varžovas, kuris išgarsėjo pažadais nutraukti karą Ukrainoje, praėjusią savaitę paskelbė, kad peržengė 100 tūkst. parašų ribą ir galės užsiregistruoti.
12:00 | Putinas prisipažino, kad gauna pensiją: dėl dydžio nesiskundžia
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praėjusiais metais sulaukęs 70-ojo gimtadienio, jau pradėjo gauti senatvės pensiją. Tai paaiškėjo iš jo deklaracijų apie pajamas, kurias Rusijos centrinė rinkimų komisija privalėjo paviešinti jam kandidatuojant 2024-ųjų rinkimuose.
Iš dokumento matyti, kad V. Putinas gauna dvi pensijas, iš kurių viena yra karinė. Ją dabartinis Rusijos vadovas jau buvo deklaravęs 2018-aisiais, kuomet balotiravosi ketvirtajai kadencijai.
10:59 | Dronų išpuolis Rusijoje – atakuotas Sankt Peterburgas
Rusijoje, Sankt Peterburge, Gluchozersko plente bepilotis orlaivis nukrito ir apgadino kelias naftos perdirbimo gamyklos talpyklas. Įvykio vietoje dirbo gelbėjimo tarnybos, skelbia Rusijos žiniasklaida.
Išpuolis įvykdytas ankstyvą trečiadienio rytą. Pranešama, kad apie 4.20 val. bepilotį orlaivį bandyta numušti už 60 km nuo Sankt Peterburgo.
Nuo 3.53 val. iki 5.11 val. Pulkovo oro uoste uždaryta oro erdvė.
10:29 | Žiniasklaida: Pentagonas patvirtino, kad Ukrainai gali būti perduota bombų GLSDB
JAV gynybos departamento atstovas Patrickas Ryderis patvirtino, kad Ukraina gali gauti naujų didelio tikslumo tolimojo nuotolio bombų (GLSDB). Tačiau jis nenurodė perdavimo terminų, praneša UNIAN.
„Kaip buvo pripažinta praėjusiais metais, mes perduosime Ukrainai GLSDB, teikdami jai pagalbą saugumo srityje. Bet dėl mūsų veiklos saugumo mes negalime patvirtinti konkretaus laiko", - pareiškė Pentagono atstovas per spaudos konferenciją.
Manoma, kad naujosios bombos gali nuskrieti apie 150 kilometrų. Tai gali suteikti Ukrainai tam tikrą pranašumą ir papildyti tolimojo nuotolio ugnies priemonių arsenalą.
P. Ryderis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau glaudžiai bendradarbiauja su Ukraina ir JAV pramonės partneriais.
09:51 | JK įspėja, kad Rusija apeina sankcijas naftai, naudodama šešėlinius tanklaivius
Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjų priežiūros komitetas trečiadienį įspėjo, kad randama vis daugiau įrodymų, jog Rusija naudodamasi „šešėliniais“ tanklaivių laivynais apeina Vakarų nustatytą naftos kainų apribojimą.
Teigdamas, kad JK ir jos sąjungininkės turi toliau taikyti sankcijas ir teikti karinę paramą Ukrainai tiek, kiek reikės, nerenkamų Lordų Rūmų komitetas paragino jas imtis ryžtingų veiksmų šiuo klausimu.
09:38 | Žiniasklaida skelbia, kuo Zelenskis nori pakeisti kariuomenės vadą Zalužną
„The Economist“ teigia, kad Volodymyras Zelenskis Ukrainos kariuomenės vadui Valerijui Zalužnui pirmadienį pasiūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigas, tačiau jis atsisakė. Pasak leidinio, pretendentais pakeisti V. Zalužną laikomi Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis ir Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas.
Leidinyje pažymima, kad O. Syrskis yra vienas labiausiai patyrusių karininkų kariuomenėje, jis buvo dviejų ryškiausių 2022 m. pergalių prie Kyjivo ir Charkivo srityje „operatyvinės smegenys“.
„Tačiau dėl savo griežto požiūrio į kovines operacijas jis tapo nepopuliarus kariuomenės gretose“, – rašo „The Economist“.
Kita vertus, K. Budanovo požiūris į vadovavimą yra „daug labiau nekonvencinis ir neišbandytas“; jis dar nėra vadovavęs didelei kariuomenei.
„Kai kurie mano, kad jis atsisakė darbo paskutinę minutę. Artimas kolega tikina, kad generolas Budanovas nepretendavo į generolo Zalužno vietą, tačiau jis taip pat neturėjo teisės atsisakyti karinio posto“, – rašo žurnalistai.
08:56 | Virš Baltijos jūros – Rusijos karinis orlaivis: Vokietija pakėlė savo naikintuvus
Vokietija pakėlė savo oro pajėgų naikintuvus į orą, kad perimtų Rusijos šnipinėjimo lėktuvą, kuris buvo pastebėtas virš Baltijos jūros netoli jos krantų. Apie tai antradienį socialiniame tinkle X pranešė Vokietijos karinės oro pajėgos.
Unsere QRA vom #TLG71 ist zu einem A-Scramble aus Laage aufgestiegen und hat vor Rügen im internationalen Luftraum eine 🇷🇺 Militärmaschine identifiziert, kurzzeitig begleitet, bevor diese wieder nach Osten abgedreht ist. Das Militärflugzeug IL -20M COOT-A flog ohne… pic.twitter.com/bHQWjaXjTb
— Team Luftwaffe (@Team_Luftwaffe) January 30, 2024
08:24 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą skelbia sunaikinę dar 1 090 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų sausio 31 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 385 230 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį rusai neteko 6 310 tankų (+10), 11 757 šarvuotųjų kovos mašinų (+32), 9 195 artilerijos sistemų (+51), 974 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 663 oro gynybos priemonių (+0), 332 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 7 100 dronų (+16), 1 846 sparnuotųjų raketų (+0), 23 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 12 231 automobilio (+40), 1 452 specialiosios technikos vienetų (+4).
07:40 | Ukrainos oro pajėgos sunaikino 14 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 14 rusų paleistų „Shahed“ tipo dronų.
Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso paleido 20 dronų iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono, Kursko srities ir okupuoto Krymo. Taip pat nurodoma, kad rusai iš Krymo ir Rusijos Voronežo srities paleido tris balistines raketas „Iskander-M“.
Ukrainos oro gynyba 14 dronų numušė virš Mykolajivo, Zaporižios, Kirovohrado, Dnipropetrovsko ir Charkivo sričių, nurodė oro pajėgos.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ paskelbė, kad šalies oro gynyba Pskovo srityje perėmė ukrainiečių droną.
07:09 | Ukraina teigia surengusi kibernetinę ataką prieš Rusijos gynybos ministeriją
Ukraina antradienį pranešė sėkmingai įvykdžiusi kibernetinę ataką, kurios metu buvo išjungtas Rusijos gynybos ministerijos naudojamas serveris ir laikinai sutrikdytas karinių dalinių ryšys.
„Dėl kibernetinės atakos buvo nutrauktas keitimasis informacija tarp Rusijos Federacijos gynybos ministerijos padalinių, kurie naudojosi nurodytu Maskvoje esančiu serveriu“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos padalinio GUR pranešime.
Tarnyba pridūrė, kad kibernetinė ataka tęsiasi.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti šio teiginio, o Rusijos pareigūnai kol kas nereagavo į įtariamą įsilaužimą.
Tačiau Rusijos valdžios institucijos antradienį paskelbė, kad dėl techninės problemos šalyje buvo išjungtos kelios interneto svetainės, nors Gynybos ministerija nebuvo paminėta.
Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija teigė, kad problema buvo susijusi su domenų vardų sistemos saugumo plėtiniais (angl. Domain Name System Security Extensions, DNSSEC), ir buvo išspręsta iki antradienio vakaro, nors sutrikimų, kaip nurodoma, kuriam laikui gali likti.
