Todėl šiame straipsnyje aptarsime, kaip darbo aplinkoje atpažinti psichologinį smurtą, kokius žingsnius reikėtų žengti su tuo susidūrus ir kaip VDI gali padėti apsaugoti jūsų teises.
Kas yra psichologinis smurtas?
2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimams, Lietuvoje buvo įteisintas smurto, įskaitant psichologinio, ir priekabiavimo draudimas bei šių reiškinių sąvokos.
Smurto sąvoka labai plati – tai bet koks nepriimtinas elgesys arba jo grėsmė, nesvarbu, ar toks elgesys pasireiškia vieną kartą, ar kartojasi. Nepriimtinu elgesiu gali būti siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, kuris gali būti tiesioginis arba potencialus, įžeidžiantis asmens orumą ar sukuriantis bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.
Psichologiniu smurtu laikomi priešiški, neetiški, žeminantys, agresyvūs, užgaulūs ar įžeidžiantys veiksmai darbo aplinkoje, kuriais kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą arba siekiama jį įbauginti, sumenkinti ar pastatyti į bejėgę padėtį. Dažniausiai psichologinis smurtas pasireiškia įvairiomis netinkamo elgesio formomis, pavyzdžiui, įžeidinėjimu, žeminimu, grasinimais, nekonstruktyvia ir žeminančia kritika.
Svarbu pabrėžti, kad psichologinis smurtas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir paveikti bet kurios grandies darbuotoją, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, veiklos srities ar užimamų pareigų. Tačiau tyrimai rodo, kad tam tikruose sektoriuose – sveikatos priežiūros, švietimo, viešojo valdymo, prekybos ir transporto srityse – pavojus susidurti su psichologiniu smurtu yra ženkliai didesnis.
Pasiteiravus, ar psichologinį smurtą dažniausiai patiria pavaldiniai, o jį sukelia aukštesnes pareigas užimantys asmenys, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė patvirtino, kad taip – dažniausiai psichologinį smurtą darbuotojai patiria iš aukštesnes pareigas užimančių darbuotojų ar vadovų. Vis dėlto psichologinį smurtą gali taikyti ir kolegos, einantys to paties lygio pareigas, o retesniais atvejais – pavaldiniai savo vadovų atžvilgiu.
Kas įrodo, kad darbe patiriamas psichologinis smurtas?
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl skundai dėl psichologinio smurto dažnai lieka nepatvirtinti, yra objektyvių įrodymų, leidžiančių pripažinti psichologinio smurto faktą, nebuvimas arba jų nepakankamumas.
„Dažnai darbuotojų skundai būna grindžiami tik jų subjektyvia nuomone, įsitikinimais ir teiginiais, tačiau neturint jokių realių įrodymų. Todėl asmuo, manantis, kad su juo elgiamasi netinkamai, turi būti aktyvus – siekiant apginti savo teises būtina rinkti visus įmanomus objektyvius įrodymus, galinčius pagrįsti netinkamo elgesio faktus”, – atkreipia dėmesį Liudmila Mironovienė.
Tokiais įrodymais gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, taip pat liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą elgesį, parodymai. Svarbu žinoti, kad Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai taip pat turi teisę išreikalauti iš darbdavio tam tikrus dokumentus, kuriuos darbuotojas nurodo kaip galinčius patvirtinti psichologinį smurtą bei apklausti jo nurodytus liudytojus.
Vis dėlto, pašnekovės teigimu, viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria VDI inspektoriai, tiriant darbuotojų skundus, yra tai, kad kolegos, galintys patvirtinti psichologinio smurto buvimo faktą, dažnai atsisako liudyti.
Kiek laiko trunka skundo nagrinėjimas ir kokia yra tvarka?
VDI skundą dėl galimo psichologinio smurto paprastai išnagrinėja per 20 darbo dienų. Tačiau jei dėl objektyvių priežasčių šio termino nepakanka, nagrinėjimo laikotarpis gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų.
Svarbu žinoti, kad VDI nagrinėja ne visus gaunamus skundus dėl psichologinio smurto – vertinama, kas taiko smurtą ir ar apie situaciją buvo informuotas darbdavys. Jei darbuotojas patiria nepriimtiną kolegos ar net tiesioginio vadovo (bet ne juridinio asmens vadovo) elgesį, jis pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį. Tai turi būti daroma pagal įmonėje nustatytą tvarką, o jeigu tokios tvarkos nėra arba darbuotojas su ja nebuvo supažindintas – raštu kreipiantis į įmonės vadovą. Pranešime svarbu kuo išsamiau aprašyti situaciją ir pateikti visus turimus įrodymus.
Tik tuo atveju, jei darbdavys nesiima jokių veiksmų psichologinio smurto atvejui tirti arba jei pats juridinio asmens vadovas taiko netinkamą elgesį, darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI. Nustačiusi teisės pažeidimus, inspekcija gali taikyti administracinę atsakomybę juridinio asmens vadovui. VDI inspektorių veiksmai ar priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba administraciniam teismui.
„Taip pat verta paminėti, kad jeigu darbdavys neužtikrina saugios darbo aplinkos ir dėl to darbuotojas patiria turtinę ar neturtinę žalą, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją (DGK) dėl žalos atlyginimo. Nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbuotojas gali jį apskųsti bendrosios kompetencijos teismui”, – aiškina Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Kokie veiksmai atliekami, jei VDI nustato psichologinio smurto faktą?
Svarbu suprasti, kad VDI yra kontrolės institucija, kurios pagrindinė funkcija – prižiūrėti, kaip darbdaviai laikosi Darbo kodekso, kitų darbo teisės normų bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Tačiau VDI nekontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi vidinių įmonės taisyklių, įskaitant draudimą taikyti psichologinį smurtą – už tai atsakingas pats darbdavys.
Jeigu VDI nustato, kad psichologinį smurtą taikė juridinio asmens vadovas, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau jeigu smurtą taikė ne vadovas, o kitas įmonės darbuotojas, tolimesnius sprendimus dėl drausminių priemonių (pavyzdžiui, įspėjimo, atleidimo iš darbo) turi priimti pats darbdavys.
Be teisinių pasekmių, darbdavys taip pat privalo pasirūpinti darbuotojo, patyrusio psichologinį smurtą, gerove. Tai gali apimti galimybę pasinaudoti psichologo, psichiatro, teisininko ar kitų specialistų pagalba, kuri gali būti apmokama įmonės lėšomis, laikantis protingumo principo. Priklausomai nuo situacijos, darbuotojui gali būti suteiktos papildomos atostogos, galimybė pereiti į kitą darbo vietą ar skyrių, arba taikomos kitos pagalbos formos, atsižvelgiant į jo patirtą emocinį poveikį.
Ką svarbu atsiminti?
Psichologinis smurtas darbe – tai rimtas pažeidimas, kurį svarbu nedelsiant fiksuoti ir spręsti. Darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį, o jei šis nesiima veiksmų arba smurtą taiko pats juridinio asmens vadovas – į Valstybinę darbo inspekciją. Nustačius pažeidimus, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, tačiau dėl žalos atlyginimo darbuotojas turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK). Kaip kreiptis į DGK, galite skaityti čia.
Svarbiausia – nelikti abejingam ir ginti savo teises.
VDI konsultacijų telefonas +370 5 213 9772.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
