Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.
Laukiama atvėsimo
Lietuvos ekonomistai tikisi, kad infliacijos šuolio šiais metais nebebus. Mat nebebus tokių vienkartinių veiksnių, kaip akcizų didinimas alkoholiniams gėrimams.
„Akcizai (tabakui ir dyzeliui – tv3.lt) labai simboliškai kils, tai turėtų suvalgyti procentą, o dėl kitų veiksnių tai paslaugų kainos labai sparčiai kils ir yra grėsmė, kad jos gali kilti per sparčiai. Kitų prekių pasaulinės tendencijos rodo, kad kažkokių šuolių didelių nebus. Tai gal turėsime šiek tiek mažesnę infliaciją nei 2017 metais“, – prognozuoja Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prideda 2017 m. sparčiau augę akcizai, pavyzdžiui trečdaliu pabrangęs alus bei laikinai panaikinta PVM lengvata šildymui ir karštam vandeniui turėjo įtakos bendram kainų didėjimui. Tačiau pagrindinė priežastis – didėjantys atlyginimai.
„Pagrindinė priežastis dėl ko didėja kainos, kaip ir 2017 m., taip ir šiais metais – didėjančios darbo sąnaudos, didėjantys atlyginimai. 2018 m. nebelieka vienkartinių veiksnių, bet lieka kitas veiksnys – didėjantys atlyginimai, kurie kelia paslaugų kainas. Matome, kad labiausiai brangsta ne pirmo būtinumo prekės, bet įvairiausios profesinės paslaugos“, – sako N. Mačiulis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas visgi mano, kad 2017 m. prasidėjusi tendencija vykti apsipirkti alkoholinių gėrimų į Lenkiją ar Latviją ir toliau tęsis. Be to, pasak jo, išlieka visos sąlygos kainų augimui. „Jei žmonių atlyginimai didės, tai nėra priežasčių dėl ko pagrindinės vartojimo prekės galėtų atpigti“, – teigia Ž. Šilėnas.
Brangstanti nafta ir ūkininkų vargai nerimo nekels. O kaip paslaugos?
Tiek Ž. Mauricas, tiek N. Mačiulis nurodo, kad didžiausią naftos brangimą jau pamatėme, tad kitais metais didžiulių šuolių nesitikima. Pasak ekonomisto N. Mačiulio, 2017 m. nafta pabrango dvigubai, o šiais metais, prognozuojama, kad kainos išliks panašiame lygyje.
„Dar įvertinus, kad pabrango euras ir tikėta pabrangs dolerio atžvilgiu, tai importuojami energetiniai ištekliai 2018 m. nebrangs tikrai“, – pridūrė jis.
Kalbant apie Lietuvos ūkininkus ištikusias nelaimes ir kaip tai gali paveikti maisto kainas, N. Mačiulis juokauja, kad nepamena nė vienų metų, kuomet nelaimės neužgriūtų Lietuvos ūkininkų ir, anot jo, tai visai neturi įtakos maisto produktų pasiūlai, nes viskas priklauso nuo pasaulinių tendencijų. Pastarosios šiuo metu itin geros.
„Mes pastaruosius penkerius metus nematėme jokių didelių sausrų, potvynių ir dėl to pagrindinių maisto produktų pasiūla išlieka labai didelė, rekordinė, tad ir kainos tai gerai rodo.
Kalbant apie maisto žaliavas, kviečių kaina šiuo metu žemiausia per pastarąjį dešimtmetį ir nėra ženklų, kad būtų kviečių trūkumas ir galėtų brangti šie ar kiti grūdai. Didelė dalis maisto produktų išlieka pigūs ir nebrangsta. Ta matėme ir 2017 m. Per pastaruosius kelerius metus duona, duonos produktai, grūdai beveik nebrango. Vienintelis produktas, kuris labiau pabrango buvo pieno produktai dėl pieno trūkumo visoje Europoje, bet ir, panašu, kad stabilizuojasi ir didelių kainos netikėtumų nebus“, – tv3.lt komentuoja ekonomistas.
Tačiau Ž. Mauricas, nors ir pripažįsta, kad pasaulinės žaliavų tendencijos groja pirmuoju smuiku, vietinę rinką visgi paveikia patys vartotojai – kiek jie linkę sumokėti, tiek ir moka.
„Vietos rinką labiau paklausa lemia, kiek gamintojai gali perkelti augimo kaštų galutiniam vartotojui, jei plačiau atveria pinigines, tai ir kyla labiau kainos. Pavyzdžiui, praeitais metais nelabai daug kilo maisto kainos pasauliniu mastu, šiek tiek atšoko nuo dugno, bet praktiškai žemos, o štai Lietuvoje maisto kainų augimas buvo spartus, pagrinde vien tik kainos augino apyvartą. Todėl, kad vartojimas augo ir gamintojai ir pardavėjai naudojasi ta proga“, – tikina ekonomistas.
Paslaugų kainos, kaip prognozuoja Ž. Mauricas, turėtų augti apie 4 proc. Turint atlyginimų augimą omenyje, tai nėra blogas rodiklis, sako jis.
Visgi viliamasi, kad paslaugų kainos taip smarkiai nekils kaip 2017 m. dėl didesnės konkurencijos.
„Labiau grėsmė iš vidaus yra, kad galime pūsti paslaugų kainų burbulą, bet visgi jos jau pakilusios tai tikiuosi, kad konkurencija nugalės ir bus auganti pasiūla. Ypatingai nekilnojamojo turto rinkoje pasižiūrėjus, atitinkamai turės psichologinį ir kitomis sritis. Restoranų segmente konkurencija aštrės arba kokybė kils, arba kainos nebekils. Kitaip dalis sektoriuje atkris: tie, kurie nenorės atkristi bandys konkuruoti kaina arba kokybe.
Tai paslaugų kainų augimas turėtų lėtėti, nes atsiranda konkurencija ir tie patys žmonės ima nesinaudoti tam tikromis paslaugomis. Pasikalbame, kad žmonės jau atitinkamai koreguojasi savo išlaidas, ypatingai grožio paslaugas. Kai būdavo 100 litų, dabar 100 eurų paprašys. Tai vieną kitą kartą gali, o jau paskui...“, – tv3.lt komentuoja Ž. Mauricas.
Ž. Šilėno teigimu, paslaugų kainos labai susijusios su gyventojų perkamąja galia, ypač jei kalbame apie tokias paslaugas kaip kirpyklos ir panašiai. O gyventojų perkamoji galia mažėti neturėtų.
„Kitas veiksnys – patalpų nuoma ir turto įsigijimas komercinei veiklai. Nemanau, kad pigs, gal šiek tiek ir kils. Kitas dalykas, apmokestinimas šitų žmonių nežada mažėti, kai kuriais atvejais net didės. Tai sakyčiau, kad priežasčių dėl ko paslaugų kainos turėtų mažėti, nematau“, – sako jis.
N. Mačiulis taipogi pamini, kad įtaką paslaugų kainoms daro ir tam tikri skirtumai Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, nuomos kaina bei darbuotojų trūkumas. Šie veiksniai atsispindi ir paslaugų kainose.
„Bet 2018 m. bus tiek nuosaikesnis atlyginimų augimas, tiek nuosaikesnis vartojimo kainų augimas. Jeigu praeinančiais 2017 m. buvo galima dramatizuoti tą didžiausią infliaciją Europos Sąjungoje, tai tokių priežasčių ir aplinkybių turbūt 2018 m. neturėsime“, – mano ekonomistas N. Mačiulis.
Ž. Mauricas: kainos niekada nėra mažinamos
„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Ž. Maurico teigimu, vartojimas Lietuvoje auga ženkliai, o jei vartojama, tai ir keliama kaina.
„Gerai, kad yra išorinių veiksnių vėsinančių rinką. Pavyzdžiui, ta pati Lenkija, kuri šiek tiek vėsina, nes žmonės pasilygina kainas, tada Jungtinė Karalystė ir nukritęs svaro kursas, daug pigiau atrodo kas Anglijoje ir internetu siųstis. NT ir mažmeninei prekybai, ypatingai Vilniuje, atėjo naujų žaidėjų, konkurencija auga. Manau, kad konkurencija augs ir toliau ir 2018 metais prasidės vieno kito centro uždarymai, gal ne tai, kad bankrutuos, bet uždarys, nes nemanau, kad tiek daug ploto reikės Vilniuje, ypatingai, kai internetinė prekyba auga.
Manau, kad tų akcijų šias metais bus nemažai. Ir tai pristabdys šiek tiek kainų kilimą“, – svarsto jis.
Jis prideda, kad kitas būdas, kaip mažinti savo sąnaudas mažmeninėje prekyboje – savitarnos kasų įdiegimas. Be to jis patikina, kad kainos tikrai nebus mažinamos. Mat istoriškai matyti, jei jau padidina, tai padidina. Galimi tik trumpalaikiai kainų sumažėjimai – akcijos.
„Džiugu, kad kainos nekils taip sparčiai kaip atlyginimai ir, manau, kad 2019 m. ir panaši tendencija bus“, – mano ekonomistas.
Tuo tarpu Ž. Šilėnas siūlo, kad Lietuvoje būtų protinga taikyti daug mažesnį pridėtinės vertės mokestį (PVM) viskam. Jo siūlymu, mažiausias PVM, kurį galėtume taikyti – 15 proc. vietoje 21 proc., tada žmonės daugiau įpirktų ir vartotų, dėl to nebūtų didžiulių praradimų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. lapkričio mėn. metinė (2017 m. lapkričio mėn., palyginti su 2016 m. lapkričio mėn.) infliacija sudarė 4,4 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo alaus, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, degalų ir tepalų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, aliejaus ir riebalų, spirituotų gėrimų kainų padidėjimas bei elektros energijos, farmacijos gaminių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 4 proc., paslaugų – 5,5 proc.
