žūklė

Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas žvejoti šamus. Kaip nurodo Aplinkos ministerija, šis ribojimas tęsis iki balandžio 1 dienos. Nuo spalio 1 iki metų pabaigos taip pat draudžiama gaudyti marguosius upėtakius ir sykus. Toks ribojimas taikomas siekiant apsaugoti neršiančias žuvis. „Paskutinį rudens mėnesį ir žiemos pradžioje, atšalus orams, žuvys nebėra tokios aktyvios. Kol vandens telkinių nedengia saugus ledas, daugelis žvejų šiuo laikotarpi nežvejoja“, – nurodo ministerija.

Patyręs žvejas ir TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į vis labiau mūsų šalyje populiarėjančią žvejybą method feeder'iu. Tokia žūklė – efektyvus karpių, karosų, karšių ir kitų žuvų žvejybos būdas stovinčiame vandenyje. Tokiu būdu galima žvejoti ir upėse su nedidele srove.

Ilgąjį savaitgalį Tauragėje Donatas ir Dalius, karpininkai iš Kauno, sugavo įspūdingą 30 kilogramų karpį. Savo laimikio vaizdo įrašu jie pasidalijo ir su portalo tv3.lt skaitytojais. Vaizdo medžiagą ir laišką atsiuntę žvejai teigia, kad tai didžiausias jų žvejotame tvenkinyje iki šiol pagautas karpis, o galbūt ir pats didžiausias visoje Lietuvos istorijoje.

Žvejybos ekspertas ir TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas prieš pat upėtakių žvejybos sezono pabaigą leidosi į šios „margiu“ vadinamos žuvies paiešką. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles margųjų upėtakių negalima žvejoti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. „Šiandien mes norime atsisveikinti su upėtakiais. Kiekvieną rudenį atiduodu duoklę upėtakiams, tai sau maloniai prasibraidžioju prieš lašišų žūklę.

Neries upėje apsigyveno nauji gyventojai – Žirmūnų paplūdimyje Vilniuje į upę paleista 2 tūkstančiai žuvų ūsorių metinukų. Mažėjant ūsorių populiacijai ir norint atkurti jų išteklius, Žuvininkystės tarnybos specialistams juos teko veisti dirbtiniu būdu. Tiesa, žvejų svajonių žuvimi tituluojamus ūsorius atrodo, kad saugo ir pati gamta – šių žuvų ikrai yra nuodingi, tad mėgautis jais nepatartina.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į starkių paiešką Atmatos upėje netoli Rusnės. Šįkart žvejybos ekspertas išbandė įvairius masalus ir papasakojo, kokią strategiją geriausia naudoti norint pagauti ežerų „vilku“ vadinamą plėšrią žuvį. Lietuvoje starkių gausiausia jų natūralaus paplitimo vietose – Kuršmarėse bei Nemuno žemupyje.

Rokiškėnas Sartų ežere pagavęs virš 90 kilogramų šamą šiandien reikalų turi su aplinkosaugininkais. Internete pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame sakoma, kad šamas buvo pagautas už uodegos, vyrą aplinkosaugininkai apkaltino brakonieriavimu. Aplinkosaugininkai iš žvejo konfiskavo ne tik šamo galvą, bet ir valtį, variklį, akumuliatorių, meškerę, kurių vertė daugiau nei 3000 eurų. Vyras tikina spiningavęs pagal visas taisykles ir aplinkosaugininkų sprendimą žada skųsti teismui.

Į policiją kreipėsi pasipiktinęs pavežėjas, kuris teigė, kad agresyvūs klientai bando jį sumušti šalia greitkelio. Į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai sulaikė vyrą ir jo sūnų, kurie atsisakė sumokėti pavežėjui pinigus už suteiktą paslaugą. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Nuo alkoholio apsvaigusiems ir sunkiai ant kojų pastovintiems keleiviams pyktį sukėlė ne ten nusukęs pavežėjas.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas į pavasarinę lašišų ir upėtakių žūklę pasikvietė gerą savo draugą Marijoną Mikutavičių. Žinomi vyrai išbandė žūklę guminukais sraunioje upėje, o tą dieną sugautas laimikis nustebino garsųjį atlikėją. „Čia mažiukas? Ten, iš kur aš kilęs, tokių nėra“, – po pirmos sugauto upėtakio stebėjosi žvejybos fanatikas M. Mikutavičius.

Nuo pirmadienio prasidėjo akcija „Lydeka 2021“ ir įsigaliojo draudimas gaudyti šias žuvis iki balandžio 20 dienos, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Pasak aplinkosaugininkų, kasmetine akcija siekiama užtikrinti lydekų apsaugą prieš jų nerštą ir neršto metu. Draudimas žvejoti šias žuvis galioja visuose Lietuvos vandens telkiniuose ir yra taikomas tiek mėgėjams, tiek verslininkams.

Sekmadieninė TV6 laida „Vienam gale kablys“ leidosi į rudeninę karšių žūklę Balskų užtvankoje, Tauragės rajone. Pasak laidos vedėjo Pauliaus Korsako, kol orai neatšala, tikėtina, jog dugnine meškere žvejoti bus galima ir gruodžio mėnesį. „Iš tikrųjų labai gražus vandens telkinys, čia daug meškeriotojų, pagrinde visi plaukioja valtimi, kas velkiauja, kas gaudo ešerius, o mes pasirinkome pakankamai gilią vietą ir šiandien laida apie tai, kaip gaudyti iš giliai.

Lietuvoje tarp žvejų spiningautojų egzistuoja nuostata, kad kuo didesniais masalais gaudoma, tuo didesnės lydekos kimba. Visgi daugelis lietuvių žvejų nesiryžta išbandyti žūklės didesniais masalais, nes netiki, kad Lietuvos upėse ir ežeruose yra pakankamai didelių lydekų. Tuo tarpu Skandinavijos žvejai žuvis dažniausiai gaudo didesniais masalais, kurių ilgis prasideda nuo 7 colių.

Sugauti įspūdingą laimikį nori kiekvienas žvejybos entuziastas. Tačiau vienam žvejui Jungtinėse Amerikos Valstijose, Aliaskoje, teko ne juokais nusivilti, kai jo laimikis buvo pavogtas tiesiai jam iš po nosies. Žvejys gaudė lašišas, kai nei iš šio, nei iš to iš miško išlindo rudasis lokys. Ant vyro meškerės kabliuko kaip tik buvo pasimovusi žuvis, tad žvejys iškart suprato, kad lokys čia ne šiaip sau ir geriau jau laimikio iš upės netraukti.

Dėl rekordiškai šiltos žiemos Lietuvoje atšaukus pasaulio poledinės žūklės čempionatą, mūsų šalies meškeriotojų rinktinė vyko rungtis į Suomiją. Deja, svetimoje šalyje vilioti svetimą žuvį lietuviams sekėsi ne taip gerai kaip pernai, tad aukso iškovoti nepavyko. Kaip jiems sekėsi ir kas garantavo gerą laimikį? Pasaulio poledinės žūklės čempionato dalyviai eina užsiimti vietas ant  Valvato ežero Suomijoje.

Lazdijų rajone įvyko nelaimė. Nuskendo žūkle ant šviežio ir plono ledo sumanęs pasimėgauti 22 jaunuolis. Dar vienas irgi įlūžo, bet išsigelbėjo. Pareigūnai prašo žmonių nelipti ant ledo. Nors kai kuriuos vandens telkinius aptraukė ledas, jis yra netvirtas. Nelaimė įvyko Lazdijų rajone, netoli Seirijų miestelio. Štai ant šio nedidelio vandens telkinio savaitgalį trys šių apylinkių gyventojai sumanė pažvejoti. Ledas vos kelių centimetrų storio. Jis neatlaikė žmonių.

Uostamiesčio pareigūnai jau ruošiasi drąsiems meškeriotojams, kurie dėl menkos žuvelės lipa ant nesaugaus Kušių marių ledo. Tokius nelaimėlius traukiantys ugniagesiai gelbėtojai ir pasieniečiai uostamiestyje surengė bendras pratybas. Netrukus išvysite, kaip skęstančių žvejų kailyje atsidūrusiems pareigūnams sekėsi patiems išsiropšti iš ledinio vandens. Prie Malūno tvenkinio – sujudimas, išsirikiavę ne tik ugniagesiai-gelbėtojai, bet ir pasieniečiai.

 Žinomas Lietuvos spiningautojas, daugelio Lietuvos bei užsienio spiningavimo varžybų nugalėtojas Rimas Ramonas kartu su laidos „Vienam gale kablys“ vedėju Pauliumi Korsaku vyko į Alandų salas, kur gaudė pavasarį neršiančias lydekas. Suomijai priklausančios salos yra žinomos visoje Europoje kaip žvejybos rojus. Tuo tarpu Lietuvoje tokiu metų laiku neršiančių lydekų žvejyba yra uždrausta. „Čia renkasi lydekos nerštui, todėl galima pagauti puikių egzempliorių.

Šiauliuose net dvi dienas žvejai rungėsi, kas gudresnis ir sėkmingesnis – vyko poledinės žūklės čempionatas. Taisyklės paprastos – sugauti kuo daugiau žuvies. Bet sėkmė lydi ne visus, sako, auksažvynės nuplaukia nuo tų, kurie nežino paslapčių. Štai iš eketės suboluoja žvynai. Sėkmė aplankė Šiauliuose ant Talkšos ežero vykstančio Lietuvos poledinės žūklės čempionato dalyvį. Keli jo draugai irgi giriasi sėkme, žuveles traukia vieną po kitos.

Šį savaitgalį Nidoje vykta tradicinė „Stintapūkio“ šventė. Pagrindinė renginių diena bus šeštadienis: vyks žūklės varžybos, tradicinio poledinės žūklės būdo – bumbinimo – demonstravimas, žuvininkų papročių ir tradicijų pristatymas. Kuršių mariose šiuo metu nėra stabilios ledo dangos, todėl visos suplanuotos pramogos vyks ant kranto. Tradiciškai Neringoje nusidriekė „Stintapūkio kelias“, kuriame galima ragauti įvairiausius patiekalus iš žuvies. „Stintapūkio“ šventė vyksta septintą kartą.

Aplinkos ministerija ruošiasi atlikti apklausą apie Lietuvos žvejų įpročius ir sužvejojamos žuvies kiekius, taip pat domėsis, ką visuomenė mano apie verslinės žvejybos draudimą vidaus vandenyse.

Šis savaitgalis gali būti jau paskutinis, kai poledinės žūklės entuziastai mėgaujasi stintų žvejyba ant Kuršių marių ledo. Nors ledas dar pakankamai storas, laimikis žvejų nebedžiugina. O kai nekimba, belieka užkandžiauti ir šildytis kitais būdais – marios po didesnio žvejų antplūdžio virsta šiukšlių aikštele. Vilniečių žvejų kompanija į Nidą naktinei žvejybai atvyko lyg savaitei poilsio – rogės pilnutėlės. Jose – ir palapinės nakčiai, ir maisto produktai, ir žvejybos įrankiai.

Startas duotas – galima pradėti žvejybą. O kai rankomis pagauni žuvį – kiši ją už marškinėlių. Vaizdelis išties neįtikėtinas – vieni iš ledinio vandens traukia upėtakius, kiti čia pat atrakciją stebi apsimuturiavę šalikais ir užsivilkę pūkines striukes. Ir tai tik dalis smagių žiemos atrakcijų Pietų Korėjoje, kasmetiniame poledinės žvejybos festivalyje rengiamame už 120 km į šiaurę nuo sostinės Seulo, šiaurinėje Gangwon‘o provincijoje. Ir nereikia jokios ypatingos žvejybinės įrangos.

Tiesa, gausiu laimikiu pasigirti negali nei jas gaudantys tinklais, nei meškerėmis. O kadangi žuvies – mažai, turguje jos kaina tokia, kad kai kuriems šias žuveles ir lieka tik pauostyti. Kruizinių laivų terminale, krintant šlapioms snaigėms ir iškart šąlant, ryžtasi sėdėti vos vienas kitas žvejys su meškere rankose. Klaipėdietis Jonas rodo kuklų laimikį. Žvejai skundžiasi ir nesupranta, kur šiemet stintos dingo. Tris valandas šaltyje ištvėręs Stasys susirenka meškeres ir kiūtina namo.

Vyriausybė jau ruošiasi naujam poledinės žūklės sezonui. Tik svarsto, ne kaip padaryti žvejams šį pomėgį kuo saugesnį. Politikai rengiasi dešimteriopai padidinti baudas žvejams už tai, jei įlūžus ledui juos teks gelbėti gelbėtojams. Žvejai šokiruoti, tačiau ministrai nebežino, kaip kitaip žvejus nuvaryti nuo pavojingo ledo. TOkios pat baudos grės ir tiems, kas maudysis išgėrę pliažuose prie jūros ar ežerų.

Karinių jūrų pajėgų kapitonas leitenantas Antanas Brencius siūlo griežtinti atsakomybę ir reikalavimus žvejams būti Kuršių mariose ant ledo, kai jis pradėjo aižėti ir todėl gali kilti didelė grėsmė jų saugumui. „Vis dėlto Jūrų gelbėjimo  koordinavimo centras išplatina prevencinius informacinius pranešimus, kad neverta lipti ant to ledo, nes jis plonas pavojingas, bet tai tik informacinio pobūdžio pranešimas, jokios administracinės atsakomybės neužtraukia.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, jau užšalo mažieji vandens telkiniai šalies rytų ir šiaurės rytų rajonuose. Per keletą dienų ledu pasidengs daugelis ežerų visoje Lietuvoje. Aplinkos ministerija primena žūklės ant ledo taisykles ir ragina elgtis atsakingai. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus. Juos privalo turėti visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai liepos 7 d. iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad vienas žmogus Nemuno upėje, ties geležinkelio tiltu, galimai vykdo neteisėtą povandeninę žūklę. Patikrinę gautą informaciją ir nuvykę į vietą pareigūnai prie Nemuno upės sulaikė pažeidėją su visais įkalčiais: nardymui skirta įranga ir povandeninės žūklės šautuvu. Žuvų vyras nepagavo, tad žalos žuvų ištekliams nepadarė.

Praėjusį penktadienį Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Visagino savivaldybės agentūros darbuotojai gavo pranešimą apie neteisėtai sužvejotas lydekas. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Puškų užkardos pareigūnai sustabdė įtartiną automobilį ir jo bagažinėje aptiko penkias lydekas, kartu buvo ir žvejybos įrankiai. Šią informaciją jie perdavė Visagino aplinkosaugininkams.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors poledinė žūklė dar tik įsibėgėja – didžiausio žvejų antplūdžio Neringoje laukiama vasarį – žvejybos sezonui kurortas jau pasirengė. Ypatingą dėmesį šiemet žadama skirti žvejų šiukšlinimui, todėl žvejybos vietose sustatyti atliekų konteineriai, o žvejai įpareigoti susitvarkyti bent 5 metrus aplink savo žūklės vietą. Poledinė žūklė į Neringą sutraukia aistruolius iš visos Lietuvos.

Savaitgalį visoje Lietuvoje bus organizuojami aplinkosaugininkų reidai. Jų metu inspektoriai tikrins, ar žvejai mėgėjai atsakingai pasiruošę žūklei ir ar turi leidimus žvejoti. Vandens telkinius padengęs ledas traukia žūklės ant ledo mėgėjus visoje Lietuvoje. Seklesniuose ežeruose ledo storis siekia daugiau kaip 10 cm, bet giliuose, pratekančiuose ežeruose ir upėse vis dar yra rizikos įlūžti. Grėsmių ant ledo kelia ir netinkamas pasiruošimas tokiai žūklei.

Vėlų vakardienos vakarą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, patruliuodami reido metu, Kaune ties Panemunės šilu pastebėjo šviesos blyksnius Nemune. Jie palūkėjo, kol povandeninės žūklės, kuri upėse yra draudžiama, mėgėjas išlips į krantą. Sulaikytasis kaunietis buvo sugavęs du sterkus, karšį ir menkę. Už šias žuvis, kadangi jas sugavo neteisėtai, jis turės atlyginti 1520 litų gamtos ištekliams padarytą žalą.

Brakonieriams ir švenčių dienos nežada ramybės – vandens telkiniai bus atidžiai stebimi. „Jeigu brakonieriai tikisi, kad per artėjančias šventes galės atsikvėpti ir išvengti aplinkosaugininkų dėmesio, tai galiu patikinti, kad labai apsirinka. Jiems gerokai pigiau kainuotų žuvį nusipirkti parduotuvėje, nei ją pagauti draudžiamu metu ar neteisėtu būdu“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Poledinės žūklės mėgėjus, ketinančius žvejoti Kuršių mariose, Aplinkos ministerija įspėja būti budrius. Nors, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ketvirtadienio duomenimis, Kuršių marios padengtos pakankamai storu ledo sluoksniu (ledo storis ties Nida - 28 cm, ties Vente - 32 cm), jame atsiranda plyšių. Atšilus orams, prastėja ledo struktūra (mariose ties Nida apie 30 proc. ledo paviršiaus padengta vandeniu, ties Vente - apie 20 proc.), ją ardo ir sustiprėjęs vėjas.

Bet kuriame iš šalies vandens telkinių savaitgalį, sausio 26 ir 27 d., žvejosiantis poledinės žūklės mėgėjas gali tikėtis, kad jį patikrins aplinkos apsaugos inspektoriai. Jie paprašys parodyti žvejybos leidimą, pasidomės, ar žvejys turi privalomą apsaugos priemonę – smaigus, įsitikins, ar jis laikosi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių.

Šalyje jau nebe pirmą dieną spaudžiant šaltukui pradėjo storėti ir vandens telkinius sukaustęs ledas. Ant jo traukia ne vienas poledinės žūklės mėgėjas, tačiau kaip elgtis ant ledo su meškere pirmą kartą, žino ne kiekvienas. Pasirinkite vandens telkinį Pirmas dalykas, kurį turi nuspręsti poledinės žūklės naujokas, – pasirinkti šiai žvejybos rūšiai tinkamą vandens telkinį. Tai padaryti nesunku. Jei vandens telkinyje žuvies buvo vasarą, tai jos čia netrūks ir šaltuoju metų laiku.

Kuršių marioms pasidengus ledu ties Neringos gyvenvietėmis pasirodė pirmieji poledinės žūklės mėgėjai. Kelios dešimtys žvejų pastebėti ties Juodkrante, Preila. Žvejai jau būriuojasi ir ties Nida. Nors žūklaujantys vietos gyventojai ir svečiai džiaugiasi laimikiu, Neringos savivaldybė įspėja, kad ant ledo reikia elgtis itin apdairiai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad ledo storis Kuršių mariose ties Nida 19 cm, tačiau specialistai pastebi, kad vietomis ledas nėra tvirtas.

Į pasieniečių užkardą gauti leidimo atėjęs kaunietis buvo sulaikytas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai išsiaiškino, kad jo ieško Danijos teisėsaugininkai. Šeštadienį į sieną su Rusija saugančios VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardą atvyko 33-ejų Kauno gyventojas. Vyras norėjo gauti vienkartinį terminuotą leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje. Pasak kauniečio, jis ruošėsi savaitgalį praleisti prie Nemuno žvejodamas.

Seimas atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo ir nutarė šį įstatymą priimti be pakeitimų. Už šį sprendimą balsavo 72 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 10 parlamentarų.

Išbandęs žvejybos ypatumus Norvegijoje, ne vienas užkietėjęs žvejys traukia atgal. Didžiausius laimikius čia traukia ir Panevėžio rajono policijos komisariato viršininkas Darius Pliavga. Pareigūnas neslepia, kad kasmet į Norvegiją traukia nenumaldomas žvejybos troškulys, kuris su metais niekur nedingsta, o tik stiprėja. Pagauti azarto Pagauti penkiolikos, dvidešimties kilogramų ir didesnę menkę – ne vieno žvejo svajonė.

Seimas plenariniame posėdyje pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymui daryti Respublikos Prezidentės pakartotinai grąžinto svartyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo priėmimo pertrauką iki kito posėdžio. Už šį siūlymą balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 10 parlamentarų. Planuojama, kad dėl šio įstatymo Seimas apsispręs eilinėje IX (rudens) sesijoje.

Pabrėždama, kad gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms, Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą. Šalies vadovės teigimu, šios įstatymų pataisos apsunkina mėgėjiškos žvejybos galimybes, neužtikrina tinkamos žvejybos plotų priežiūros ir dar labiau biurokratizuoja žvejybos tvarką. „Žuvys ir kiti gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms. Įstatymai turi ginti žmones nuo savivalės, o ne ją įteisinti.

Šeštadienį paryčiais Molėtų rajone nuskendo žvejys. Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 pranešimas apie tai, kad Inturkės seniūnijos Išnarų ežere, netoli nuo kranto, nuskendo žvejys, gautas 5.11 val. Į nelaimės vietą išsiųsti Molėtų policijos pareigūnai ir ugniagesiai gelbėtojai.

2003 m. įvyko pirmosios žurnalo „Žvejys ir Žuvis“ ir žvejų klubo „Vienam gale kablys“ surengtos jūrinės žūklės nuo kranto varžybos. Šios Karklės kaimelio pakrantėje vykusios varžybos vadinosi „Karklė 2003“. Tada organizatoriai tik nedrąsiai svajojo, kad varžybos taps tradicinėmis, bet kiekvienais metais jūrinės žūklės varžybos plėtėsi, žvejų, susidomėjusių šiuo renginiu, daugėjo, prizinis fondas nuolat didėjo, perkopė 5 000 litų ribą.

Tradicija prekiauti šviežia žuvimi Danės upėje tiesiai iš žvejų laivų niekaip neprigyja, bet uostamiesčio politikai nepraranda vilties.Prekiauti šviežia žuvimi tiesiai iš žvejų laivelių Danės upėje paskutinį kartą bandyta pernai birželį, per Tarptautinę žvejo dieną. Klaipėdiečiai būriais plūdo į krantinę, o žvejai per kelias valandas pardavė daugiau kaip 4 tonas žuvies. „Mūsų laivas didesnis, su aukštesniu antstatu, tad negalėjome praplaukti pro tiltą.

Šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektą. Vienas iš opiausių nagrinėjamų klausimų buvo prekybos tinkliniais žvejybos įrankiais ribojimas. Pasak tokio siūlymo iniciatorių, nereguliuojama žvejyba tinkliniais įrankiais yra viena iš svarbiausių brakonieriavimo ir žuvų išteklių mažėjimo priežasčių.

Penktadienį pradėjo veikti elektroninė aplinkosaugos leidimų informacinė sistema, kuria naudojantis galima įsigyti leidimus mėgėjiškai žūklei. Iki šiol leidimus mėgėjiškai žūklei buvo galima įsigyti Aplinkos apsaugos agentūrose, valstybiniuose parkuose ir kai kuriose žūklės reikmenų parduotuvėse. Pernai išduota beveik 90 tūkst. tokių leidimų.

Poledinės žūklės mėgėjai savaitgalį vėl šokdino gelbėtojus – per dvi dienas net keturiskart teko gelbėti riziką mėgstančius žvejus, atsidūrusius Kuršių mariose ant atskilusių ledo lyčių stintų. Penktadienį apie pusę septynių vakaro pagalbos prireikė žvejams netoli Nidos. Juos nuo kranto atskyrė mariose atsivėrusi properša, rašo „Lietuvos rytas". Žvejus išgelbėjo Neringos priešgaisrinės tarnybos specialistai, atgabenę ilgas kopėčias.

Nuo balandžio brangsta mėgėjiškos žūklės leidimai. Žvejai dėl to nesijaudina ir tikisi, kad už didesnius surinktus mokesčius bus įveista daugiau žuvies. Dzūkijos didieji Metelio ir Dusios ežerai, užšąlantys vėliausiai, traukia poledinės žūklės mėgėjus. Ledo storis siekia dvidešimt centimetrų. Žvejai, nesibijantys speigo, sako žvejojantys bet kokiu oru. Jie nesibaimina ir nuo kovo pabaigos brangstančių mėgėjiškos žūklės leidimų. Nuo trylikos litų už metus jie pabrangs keturis kartus.

Kuršių marių poledinės žūklės žvejai sako, kad tokių laimikių, kokiais džiaugiasi šią žiemą, nebuvę mažiausiai porą dešimtmečių. Kuršių marias kaustantis ledas jau beveik savaitę, net ir darbo dienomis, mirguliuoja nuo poledinės žūklės mėgėjų gausybės, praneša LTV naujienų tarnyba. Kol kas jų dar tik šimtai, tačiau kaip ir kasmet, savaitgaliais į Neringą suvažiuoja tūkstančiai žvejų.