Tūkstančiai metinukų retųjų ūsorių kol kas dar teliuškuoja pilnuose vandens plastikiniuose maišuose, bet jau netrukus ūsoriukai apsigyvens naujuose namuose – Neries upėje. Vos du gramus sverinčių ūsorių įžuvinime dalyvaujantis Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ūsorių upėse mežėja dėl žmogaus veiklos, nerštaviečių naikinimo, vandens telkinių taršos ūsorių populiacija mažėjai, tad žmogus privalo ją ir atkurti.
„Į ekosistemą žmogaus jau yra įsikišęs. Yra ir žvejojama ir meškeriotojų intensyvumas, tai aišku, kad reikia ir padėti gamtai atsigauti, nes kai kurios rūšys, kurios turi būtent specifines buveines, sunkiai gamtoje išsivysto, tai joms reikia taip ir padėti“, – sako K. Navickas.
Ministrui ūsorių įžuvinime talkina ir Vilniaus lopšelio-darželio „Liepsnelė“ auklėtiniai. Vaikai, nors ir šlapiomis kojomis, bet pilni gerų emocijų semia ūsorius ir paleidžia plaukti Nerimi. Vaikai smalsūs, tad jiems kyla ne vienas klausimas.
„Kai plaukia plaukia ir kur jie nuplaukia kiek metų gyvena žuvis iki kiek kilogramų gali užaugti ir taip toliau ir panašiai. Į kai kuriuos klausimus mes patys turėjom ieškoti tų atsakymų“, – sako darželio direktorė Jelena Kropa Dryžienė.
K. Navickas žuvis mieliau tik įžuvintų.
Kai kuriems žvejams ūsoriai ypač trokštamos laimikis. Ūsoris – karpinė, labai galinga, srovę mėgstanti ir dugne gyvenanti žuvis, kurią ištraukti iššūkis net ir patyrusiam žvejui. Tiesa, ūsoriai gyvena tik tam tikrose Lietuvos upėse, o Latvijoje šios žuvys negyvena išvis.
Žuvininkystės tarnybos atstovas Valdas Gečys sako: „Sakysim, gal ir įžuvinti į Ventą ar Dubysą. Ne, tai yra Nemuno upės, vidurupio žuvis, nors ten Nemunas yra pertvertas, tai yra Neries upės žuvis, tai yra Šventosios upės žuvis.“
Ūsoriai šiltamėgės žuvys. Neršia tik vandens temperatūrai pakilus virš 16 laipsnių. Tad, kad jas išveisti Žuvininkystės tarnybos specialistams prireikė ne kartą važiuoti stažuotis į Lenkiją. 2019-aisiais pagaliau pavyko ūsorius išveisti dirbtinai.
Žuvininkystės tarnybos direktorius Tomas Kazlauskas teigia: „Reikia labai tiksliai parinkti parametrus. Tai yra temperatūra, išlaikymas, kad užsiveisusi žuvytė, lervutė pradėtų maitintis. Pavyzdžiui, tikrai yra momentų, kad kažkoks vienas rodiklis neatitiks ir gali tiesiog jinai neaugti, nesimaitinti ir neužaugti.“
Specialistai tikisi, kad bent dešimtadalis į Nerį paleistų ūsorių išgyvens ir pasieks brandžią stadiją. Žuvininkystės tarnyba veisia ne tik ūsorius, bet ir kitas retas ir dažnam net negirdėtas žuvis.
„Tokias žuvis kaip skersnukis, meknė, kiršlys. Vat įvairios tokios žuvys, kurios tikrai gal ne kiekvienas tiksliai žino kaip jos atrodo, bet Lietuvoje jos gyvena, yra didelė bio įvairovė žuvų. Tarnyba apskritai 17 rūšių žuvų veisia“, – sako T. Kazlauskas.
Iš viso dirbtinai užaugintų ūsorių į Neries upę skirtingose Lietuvos vietose paleista 8 tūkstančiai. Ūsoriai gyvena iki 17-22 metų ir užauga iki 120 cm ilgio ir net 10- 12 kg svorio. Lietuvoje didžiausias pagautas ūsorius svėrė 6,64 kg ir buvo sugautas Nemune ties Birštonu.
