2003 m. įvyko pirmosios žurnalo „Žvejys ir Žuvis“ ir žvejų klubo „Vienam gale kablys“ surengtos jūrinės žūklės nuo kranto varžybos. Šios Karklės kaimelio pakrantėje vykusios varžybos vadinosi „Karklė 2003“. Tada organizatoriai tik nedrąsiai svajojo, kad varžybos taps tradicinėmis, bet kiekvienais metais jūrinės žūklės varžybos plėtėsi, žvejų, susidomėjusių šiuo renginiu, daugėjo, prizinis fondas nuolat didėjo, perkopė 5 000 litų ribą. Varžybos iš Lietuvos persikėlė į Latviją, Papės kaimelį, buvo pavadintos „Baltic Fishing Challenge“ ir tapo itin populiariu renginiu, jūrinės žūklės mėgėjus sutraukiančiu iš visos Lietuvos kampelių. Į „Baltic Fishing Challenge“ susirenka žvejai, žinantys žūklės jūroje subtilybes, turintys visą įrangą (galingi spiningai, „Surf“ jūrinės žūklės meškerės, specialūs stovai ir kt.), leidžiančia žvejoti jūroje bet kokiomis sąlygomis, taip pat žinantys, kaip iš to „išspausti“ maksimumą.
Šiais metais, gegužės 11–13 dienomis buvo surengtos jau dešimtosios, jubiliejinės, varžybos. Šį kartą jos žvejams tapo tikru iššūkiu.
Norite gero oro?
Per visą varžybų istoriją organizatoriai nė karto negalėjo skųstis oru. Buvo juokaujama: norite gero oro, važiuokite prie jūros tada, kai vyksta „Baltic Fishing Challenge“ varžybos. Kiti bandė spėlioti, kada ateis toks laikas, kai orai bus itin nepalankūs žvejybai, o jūroje šėls audra. Daugelis tokių spėlionių baigdavosi pasvarstymais, kad greičiausiai tai įvyks tada, kai bus surengtos jubiliejinės varžybos.
Šių metų orų prognozės išties buvo labai nepalankios. Šeštadienį, pagrindinę varžybų dieną, sinoptikai prognozavo atšalimą, lietų ir 15 m/s vakarų vėją, su gūsiais iki 30 m/s. Šaltis ir lietus žvejams nėra baisūs, nes jie gyvena pagal principą, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Šaltis ir lietus atbaido žvejų šeimos narius, nes į „Baltic Fishing Challenge“ varžybas žvejai suvažiuoja su šeimomis. Tačiau 15 m/s vakarų vėjas yra košmaras, esant tokiam vėjui visada kyla audra, Palangoje gelbėtojai kelia juodas vėliavas, o sąlygos žvejybai tampa itin nepalankios. O jei tokiu oru bangos neša ne tik vandenį, bet ir žoles, žvejyba tampa neįmanoma, nes ir ūselius turintys, gana sunkūs 250 g svareliai į krantą parkeliauja per porą minučių, o visas valas aplimpa žolėmis, kurias nurinkti nuo valo nėra lengva, be to tokia operacija trunka keliolika minučių. Užbėgdamas įvykiams už akių pasakysiu, kad nors antrą varžybų dieną pūtė toks stiprus vėjas, kad ant kranto buvo suku išstovėti, nors iki pat horizonto matėsi lūžtančios bangos, kurios paplūdimį kai kuriose vietose užliedavo iki pat kopų, žolių vis tik nebuvo – tai labai džiugino žvejus esant tokiai ekstremaliai žvejybai.
I turo maudynės
Penktadienį, gegužės 11-osios vakare, į pirmą žūklės turą susirinko spiningautojai. Šiose varžybose dalyvavo 35 spiningautojai – tai naujas varžybų rekordas. Pernai organizatoriai pakeitė varžybų tvarką: anksčiau spiningautojai gaudydavo sekmadienio rytą, o dabar sekmadienis yra skirtas poilsiui ir linksmoms, trijų uncijų svarelio, paslėpto teniso kamuoliuke, mėtymo į už 120 m esančią balą varžyboms, o spiningavimo turas prasideda penktadienį vakare ir baigiasi jau sutemus.
Nors tą dieną vėjas buvo stiprus, tačiau pūtė iš pietų ir kėlė ilgas, aukštas, ramias bangas. Ne taip lengva buvo nubristi iki pirmo jūroje sėkliaus, kur paprastai spiningautojai ir žvejojo. O ir nubridus iki pirmo sėkliaus dar nebuvo garantijų, kad neišsimaudysi. Išsimaudė daugelis, man atrodo, kad visi, kurie pasiekė pirmą sėklių ir iš ten žvejojo. Kai spiningautojai pavargdavo šokinėti per bangas, išbrisdavo ant kranto, kiek pailsėdavo ir vėl pradėdavo ekstremalų šokį su bangomis.
Jau prieš varžybas buvo aišku, kad šį kartą ką nors pagauti bus labai sunku. Vėjažuvės – žuvys, kurias jūroje lengviausia sugauti spiningu ir kurių tam tikru metu būna labai daug – mūsų pakrantėje dar nebuvo pasirodžiusios, drumstas vanduo labai sumažino galimybę sugauti šlakį, tad vienintelė viltis buvo otai. Taip ir buvo. Tik penkiems žvejams pavyko ką nors sugauti, iš viso buvo pagautos 6 žuvys.
Palyginti su praėjusiais metais, tai gana prastas rezultatas, tačiau pernai jūra buvo rami kaip stiklas, o vanduo gerokai šiltesnis, otai rodė didelį aktyvumą.
Šių metų spiningavimo varžybose nugalėtoju tapo palangiškis Gediminas Knyzelis, sugavęs otą, kuris svėrė 1 010 kg. Antrą vietą iškovojo žvejų klubui „Gintarinė plekšnė“ atstovaujantis Palangos žvejys Ramūnas Kuoja. Jo dvi sugautos žuvys svėrė 960 g. Tiesa, viena žuvelė svėrė vos keliolika gramų ir tai buvo grundalas, gana aršiai griebęs blizgę.
Trečia vieta atiteko kauniečiui Albertui Černiui, kuris sugavo 670 g sveriantį otą.
II turo „ekstrymas“
Šeštadienio rytą, net nepriėjus prie jūros, tapo aišku, kad lengva nebus – nuo jūros sklindantis ošimas leido suprasti, su kokio dydžio bangomis teks galynėtis. Dėl stipraus vėjo organizatoriams teko praplatinti sektorius, tad kiekvienas žvejys gavo po 40 m ilgio sektorių. Kadangi varžyboms užsiregistravo 43 žvejai, nesunku suskaičiuoti, kad jie užėmė ilgesnį nei 1,7 km ilgio pakrantės ruožą.
Vėjas pūtė toks stiprus, kad nebuvo lengva vien tik būti ant kranto – smėlis čaižė veidą, lindo į akis, bangos kai kuriose vietose beveik pasiekdavo kopas ir pliaže palikdavo dideles balas. Vis tik žolių nebuvimas jūroje žvejus džiugino, tačiau visi suprato, kad tokiomis sąlygomis plekšnės (būtent jos II ture sudaro apie 90 proc. žvejų laimikio) atsitraukia toliau nuo kranto, nes prie kranto joms nėra ką veikti, be to, žuvims nesaugu – bangos gali išmesti į krantą. Paprastai atsitraukia didelės plekšnės, pasilieka tik mažytės. Pirmieji rezultatai tai patvirtino. Per pirmą valandą tik keli žvejai pagavo po plekšnytę, kurios buvo mažos – už 5 centus didesnės, bet už delną mažesnės. Visą dieną niekas nesikeitė. Vėjas nesilpo, bangos nemažėjo. Pokyčiai įvyko vakare, baigiantis II turui – prie stichijos prisidėjo dar ir lietus.
Varžyboms įsibėgėjant keli žvejų paliko savo sektorius, nusprendę nebekovoti, tačiau daug žvejų stichijos neišsigando ir pasiliko prie savo meškerių. Šis turas parodė, kad daugelis į varžybas susirenkančių žvejų yra tikri profesionalai, pasiruošę bet kokiomis sąlygomis, net ir esant ekstremaliai situacijai, siekti rezultato.
Nepaisant oro sąlygų, 25 žvejai sugavo žuvies. Sugautų žuvų kiekiai nebuvo įspūdingi, jie toli gražu ne tokie, kokie buvo rekordiniais metais, kai pirmos vietos nugalėtojas sugavo 16 kg žuvies, tačiau nieko kito tokiomis sąlygomis ir nebuvo galima tikėtis. Tarp laimikių buvo ne tik mažos plekšnės – kai kuriems žvejams pavyko sugauti ir didesnes, daugiau nei 400 g sveriančias žuvis.
Pasibaigus 8 valandas trukusiai kovai su bangomis paaiškėjo, kad pirmą vietą užėmė kaunietis Tomas Mykolaitis, sugavęs 23 žuvis, kurios svėrė 1,290 kg. Tomas jau antrus metus iš eilės užlipa ant aukščiausios nugalėtojų pakylos. Antroje vietoje liko Marius Knyzelis, kurio žuvys buvo dvigubai didesnės nei Tomo, tačiau Marius sugavo tik 10 žuvų, kurios svėrė 1,210 kg. Trečia vieta atiteko kauniečiui Remigijui Padriezui, kuris sugavo 8 žuvis, svėrusias 1,150 kg. Reikėtų paminėti ir ketvirtosios vietos nugalėtoją Mantą Mikšį, kuriam iki 3 vietos pritrūko tik 50 g. Mantas sugavo 14 žuvų, kurios svėrė 1,100 kg. Visiems kitiems žvejams nepavyko pasiekti kilogramo žymos.
Kaip ir pernai, taip ir šiemet, ant nugalėtojų pakylos nematėme Tauragės klubo „Gramzas“ atstovų, kurie anksčiau susišluodavo visus prizus ir medalius. Tačiau per apdovanojimą tauragiškiams teko keli vertingi prizai – jubiliejinių varžybų proga Rolandas Radzevičius buvo apdovanotas už tai, kad tris kartus buvo iškovojęs I vietą, o Eugenijus Balseris už tai, kad 4 kartus tapo prizininku.
Rolandas KAŽIMĖKAS
