Štai iš eketės suboluoja žvynai. Sėkmė aplankė Šiauliuose ant Talkšos ežero vykstančio Lietuvos poledinės žūklės čempionato dalyvį. Keli jo draugai irgi giriasi sėkme, žuveles traukia vieną po kitos.
O štai panevėžietis Rolfas liūdnas – nekimba, nors verk. Čempionato teisėjas sako, viskas čia sąžininga. Taisyklės paprastos. Burtais išrenkamos žūklės vietos ir tada jau bus matyt pasvėrus, kieno laimikis gausiausias. Žuvelių dydis neturi reikšmės.
„Yra paskirtos zonos, burtų keliu komandų nariai 5 žaidėjai ir jie papuola į atskirą sektorių ir kas geriausiai pasirodo, daugiausiai sugauna“, – pasakojo poledinės žūklės čempionato teisėjas Olegas Šibeko.
Sėkme besididžiuojantys dalijasi paslaptimis, kaip privilioti žuvis. Vieni sako, kad tai išradingumo ir patirties reikalas, kiti sako, kad prisijaukino ne tik žuvis, bet ir Fortūną.
Šis sportas gan pavojingas. Nors rizikos įlūžti beveik nėra – varžyboms reikia leidimo, kai patvirtinimas saugus ledo storis – tačiau traumos gali būti labai rimtos. Yra buvę, kad po žūklavimo žvejai patenka į ligoninę nušalimų gydytis.
„Aišku buvo, pirštus nušalo, bet patys kalti. Yra priemonės, tepalai, stručio taukai, kurie mažina nušalimus. Nežinau, kiek to šalčio, bet pirštinių net neturiu“, – pasakojo žvejys Arimantas. Tai dėl ko dešimtys žvejų sugalvoja po pusdienį šalti ant ledo? Jie patys sako, kad nesusirgusiems žvejyba tą suprasti sunku.
Patys žvejai dažniausiai žuvies nevalgo – sako, tik žūklauti mėgsta, o valgyti ne. Kiek yra buvę poledinės žūklės čempionatų, žuvis jie išdovanoja – kartais daugiavaikėms šeimoms, kartais gyvūnų prieglaudoms. Retais atvejais verda žuvienę smalsuoliams. Vasaros laimikiai apskritai paleidžiami atgal į vandenį.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
