vytautas ališauskas

Lietuvos bažnyčiose dvasininkai pristatė naujovę: seksualinio išnaudojimo bažnyčiose aukos galės parašyti laišką ir atvykti į mediacijos centrą, kur galės išsipasakoti ne kunigams, o pasauliečiams – psichologei ir socialiniai darbuotojai. Jie, esant reikalui, informuos ir teisėsaugą, ir vyskupą.

Ir žmogumi–uraganu, ir tuo pat metu jautruole vadinama muzikologė, visuomenininkė, televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė išlydėta amžino poilsio. Atsisveikinti su šviesia, tautos taip mylėta asmenybe į Antakalnio kapines rinkosi ir kolegos, ir visiškai nepažįstami, tik iš ekranų menininkę matę žmonės. „Oi, liuli liuli nurūko... Visi berneliai stovėjo. Oi,  liuli liuli stovėjo“, – atrodo dar vakar traukė dainas, bendravo su jaunimu.

Elžbieta II karaliavo tiek, kiek nekaraliavo joks kitas pasaulio monarchas – 70 metų. Per šį laikotarpį pasikeitė 7 popiežiai ir 15 britų premjerų. Tačiau karalienė ypatinga ne tik tuo. Visas pasaulis ją mylėjo už tyrą širdį, žmogiškumą, atsidavimą žmonėms.

Popiežius Pranciškus, įvertinęs garbingą tarnystę bažnyčiai, skiria Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių kardinolu. Ką kardinolo skyrimas reiškia Lietuvai, TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė teiravosi buvusio ambasadoriaus prie šventojo sosto Vytauto Ališausko. Popiežius Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių skiria kardinolu. Ką tai reiškia mūsų šaliai? Kai kam tai galbūt nieko nereiškia, nes žmonės gali būti abejingi tikėjimui, bažnyčiai, tradicijoms, o kitiems – tai yra svarbu.

Kai prieš 30 metų pasaulį nustebino Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino, keliolika Lietuvos jaunimo organizacijų atstovų Paryžiuje dalyvavo Pasaulio jaunimo kongrese. Tarp jų buvo ir nemažai Klaipėdos, Vakarų Lietuvos gyventojų. Kongrese Prancūzijoje dalyvavo ir teisininkas, diplomatas Vygaudas Ušackas, parašęs straipsnį tuo metu leistam savaitraščiui „Atgimimas“. Baltijos kelio 30-mečio proga V. Ušackas pasidalijo prisiminimu. „Čia visa spalvinga delegacija.

Goda Raibytė, LRT.lt Kelias kadencijas pabuvęs seniūnu, žmogus ir liktų seniūnu. Taip LRT.lt tvirtina filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas, komentuodamas neseniai politologų išsakytą nuomonę, kad naujieji politikos lyderiai gali ateiti ir per tiesioginius seniūnų rinkimus bei renkant savivaldybių tarybas pagal mažoritarinę sistemą (balsuojant už asmenį, o ne už sąrašą). Jis abejoja, ar rinkimų sistemų kaita gali iš esmės ką nors pakeisti.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Lietuvos nacionaliniam muziejui perdavė iš Italijos, Vatikano ir Stokholmo susigrąžintus Lietuvos diplomatinės tarnybos reliktus. Ceremonijos metu antradienį muziejui perduotos Lietuvos ambasadoriaus prie Šventojo sosto Vytauto Ališausko iniciatyva į Lietuvą grąžintos Lietuvos atstovybės prie Šventojo Sosto iškabos.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neskuba kelti klausimo, ar gali ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas, vadovavęs Baltarusijoje žuvusio Lietuvos saugumo karininko Vytauto Pociūno tyrimui, toliau eiti pareigas. Pasak A. Ažubalio, tokio masto įvykius turi tirti institucijos, kurioms tai priklauso daryti, o komisijos tėra politinis gestas, o ne idealus būdas problemoms spręsti.

Nesu profesionalus istorikas, tačiau kaip ir dauguma kritiškai mąstančių Lietuvos gyventojų esu įsitikinęs, kad per pastaruosius 20 metų yra perdėm ideologizuojami ir romantizuojami tam tikri mūsų šalies istorijos puslapiai, susiję su tautiniais aspektais.

Tai, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) gyvena lyg valstybė valstybėje, nors ministrai ir keičiasi, - jau seniai visiems žinoma. Skųsdamasi, kad planuojamas biudžeto mažinimas nublokš diplomatinę tarnybą dešimtmečiu atgal, ministerija nutyli išlaidas, kurias sau leisti gali tik turtingos valstybės. Pirmiausia - ambasadorių butų nuomai, kas mėnesį suryjančiai šimtus tūkstančių eurų.

„Didžiausias sovietų sistemos reliktas mūsų galvose ir elgsenoje yra per ilgą laiką susiformavę refleksai: slėptis, permesti atsakomybę kitam – tam, kuris gali, kuris padarys už mane. Tai formuoja labai pasyvią ir bailią visuomenę“, – sako vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis. Jo nuomone, per 20 metų Lietuvoje neįvyko visuomenės struktūrinių pokyčių. Žmonės net ir sunkmečio nepriima kaip iššūkio, bet vėl tikisi, kad valdžia galiausiai viską išspręs ir nuties kelią iš krizės į šviesų rytojų.

"Valstybininkų" žmogus, bene vienintelis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai priklausantis Kembridžo doktorantas Seime, vyriškis, pasidabinęs specialiu kostiumu, rytais geriantis šampaną, filosofas, verslininkas. Tai vis tas pats - Mantas Adomėnas. Jo dar neilgoje biografijoje savotiškai susiję reikšminiai žodžiai: senoji (sovietinė) ir naujoji (konservatorių) nomenklatūra, Kembridžas, Kaunas, Vilnius, Maskva, KGB.

Užsienio reikalų ministerija aktyviai žvalgosi kandidato į laisvą Lietuvos ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje postą. Užsimenama, kad šios pareigos gali būti pasiūlytas žinomam verslininkui Tomui Kučinskui, turinčiam stiprų prezidentūros palaikymą.

Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas penktadienį Vatikane įteikė skiriamuosius raštus popiežiui Benediktui XVI. Skiriamųjų raštų įteikimo ceremonijos metu popiežius sakė, kad Lietuva turi ilgą krikščioniškąją istoriją ir pažymėjo, kad lietuvių tautos tikėjimas visada padėjo jai išlaikyti ir sustiprinti savo tapatumą sunkiais priespaudos laikotarpiais, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Prieš dvejus metus Baltarusijoje žuvusio Lietuvos saugumo pulkininko Vytauto Pociūno atminimui vėl vyks akcija po prezidentūros langais. „Nors Lietuvos pareigūnai teigia, kad ištirti pulkininko žūties aplinkybes - valstybės garbės reikalas, tai iki šiol nepadaryta“, – primena akciją inicijuojanti Piliečių Santalka. Vienas iš Santalkos lyderių Darius Kuolys portalui „Balsas.

Kartkartėmis mūsų politiniai lyderiai ima ir atlieka ritualinį judesį ranka ar galva, iškilmingai tardami, esą jie galį ar ateityje galėsią drąsiai žvelgti žmonėms į akis. Dažniausiai tai būna paskutinis argumentas nuraminti visuomenę dėl vienokios ar kitokios skandalų politikos apraiškos, abejotino sprendimo, nacionalinius ir visuomenės interesus pažeidžiančio politinio verslo sandėrio.

Pirmadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas verslininkas Valentinas Milaknis, kuris šiose pareigose pakeis Romą Pakalnį.  Tarybos pirmininkas išrinktas slaptu balsavimu.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį pritarė penkių ambasadorių kandidatūroms, tačiau kai kurie parlamentarai vos nesužlugdė balsavimo, nes protestuodami, kad jiems neleidžiama išsiaiškinti, ar keli Lietuvos diplomatai nebendradarbiavo su KGB, paliko posėdį.

Balandžio 1 dieną Lietuvos radijo ir televizijos visuomeninė taryba išrinko naują šios įstaigos direktorių. Jau nuo kitos savaitės Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vadovaus žurnalistas Audrius Siaurusevičius. Kaip buvo skelbta, pirmajame rinkimų ture jis sulaukė didžiausių LRT tarybos narių simpatijų, o antrajame ture už jį balsavo net 11 iš 12 Tarybos narių. „Bernardinai.lt" nusprendė pasiteirauti LRT tarybos narių, kuo A. Siaurusevičiaus kandidatūra jiems pasirodė patraukli.

Naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius – žurnalistas, LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėjas Audrius Siaurusevičius. Jį šiandien iš kandidatavusių Lietuvos radijo direktoriaus Rimgaudo Geleževičiaus, ligšiolinio vadovo Kęstučio Petrauskio ir muzikinių grupių vadybininko Artūro Butkevičiaus išrinko LRT taryba. Teisininko Kęstučio Ruplevičiaus kandidatūra atmesta, jam nepateikus reikiamo prašymo. Naujienų portalui „Balsas.

Įstrigęs saugumo pareigūno Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimas sustabdytas. Tokį sprendimą priėmė su Komisijos vadovu Vytautu Ališausku susitikęs premjeras Gediminas Kirkilas.Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime teigiama, kad G. Kirkilas ir V. Ališauskas sutarė, jog laukiant Generalinės prokuratūros išvadų, komisijos veikla bus sustabdyta.Anksčiau nepasitenkinimą komisijos veikla buvo išreiškęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Po Vyriausybės sparnu veikia dešimtys komitetų, komisijų ir darbo grupių. Ypač šios komisijos ir darbo grupės suklestėjo premjero Gedimino Kirkilo laikais: sukurtas tikras biurokratų parkas, ne mažiau įspūdingas nei Grūto, rašo „Lietuvos žinios“. Nežinia kiek? "Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu ir darbo reglamentu, Vyriausybė arba ministras pirmininkas įvairiems klausimams spręsti gali sudaryti komitetus ir komisijas.

Premjero sudaryta darbo grupė, kurios užduotis - aiškintis Baltarusijoje žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybes, neišlipa iš neveiklumo duobės, o prokurorai nesigiria laimėjimais.Iš įvairių institucijų atstovų sudaryta grupė niekaip nesusirenka, nes nariai, kurie iš jos dar nepasitraukė, yra per daug užsiėmę, rašo "Kauno diena".Anot vieno jos nario Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso darbo grupė egzistuoja tik formaliai.

Premjero sudaryta darbo grupė, kurios užduotis - aiškintis Baltarusijoje žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybes, neišlipa iš neveiklumo duobės, o prokurorai nesigiria laimėjimais.Iš įvairių institucijų atstovų sudaryta grupė niekaip nesusirenka, nes nariai, kurie iš jos dar nepasitraukė, yra per daug užsiėmę, rašo "Kauno diena".Anot vieno jos nario Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso darbo grupė egzistuoja tik formaliai.

Nuo praėjusių metų kovo Lietuvos televizijos (LTV) Naujienų tarnybai vadovaujančios Aušros Lėkos darbas netenkina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narių. Jų nuomone, žinių tarnybos darbas ne tik nepagerėjo, bet dar ir blogėja. Dėl to A. Lėka turės aiškintis kitame tarybos posėdyje, praneša DELFI.„Žinių tarnybos darbas blogėja“, - antradienį LRT tarybos posėdyje konstatavo tarybos pirmininkas Romas Pakalnis.

Premjero sudaryta komisija valstybės saugumo karininko Vytauto Pociūno žūčiai Baltarusijoje tirti suformulavo ir išsiuntė klausimus Užsienio reikalų ministerijai (URM) bei Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir dabar laukia jų atsakymų. "Žinau, kad URM yra gavusi klausimus, sakė rengianti atsakymus. Kol kas atsakymų neturiu. Į VSD taip pat esame kreipęsi", - BNS ketvirtadienį sakė komisijai vadovaujantis filosofas Vytautas Ališauskas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje spalio 29 d.surengtas profesoriaus Vytauto Landsbergio knygos „Susirašinėjimas ir pokalbiai su François Mitterrand, 1990-1992“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo knygos autorius. Pristatydamas knygą, užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas pažymėjo, kad tokios knygos užsienio politikos srityje pasirodymas atneša aiškumo. „Per tuos keletą metų Lietuva praėjo ištisą epochą.

Premjero sudaryta komisija, kuriai patikėta tirti Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje aplinkybes, kol kas nenori atskleisti, kaip vykdo šią užduotį.Per pastarąjį posėdį rugsėjo pabaigoje nutarusi prašyti Užsienio reikalų ministerijos ir VSD informacijos apie V.Pociūno išsiuntimą į Gardiną, komisija vis dar rengia konkrečius klausimus šioms institucijoms."Komisijos nariams vis kyla naujų idėjų.

Vyriausybės sudaryta visuomeninė darbo grupė tirs Saugumo karininko Vytauto Pociūno žūtį, nepaisant to, kad Generalinė prokuratūra taip pat atnaujino tyrimą dėl V. Pociūno žūties. Pirmasis komisijos tikslas – išsiaiškinti V. Pociūno išsiuntimo į Gardiną aplinkybes, skelbia „Panorama“. Pernai rugpjūtį Gardine žuvęs saugumo karininkas V. Pociūnas ten dirbti pradėjo 2005 m. Prieš tai Saugumo departamente jis vadovavo Ekonominei valdybai.

Vytautas Landsbergis piktinasi pastangomis išardyti V. Pociūno žūties tyrimo komisijąTėvynės Sąjungos (TS) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis trečiadienį išreiškė pasipiktinimą mėginimais "išardyti premjero potvarkiu sudarytą komisiją V. Pociūno žūties aplinkybėms tirti"."Jeigu neskaidrumo šalininkams pavyks išardyti premjero potvarkiu sudarytą darbo grupę V.Pociūno žūties aplinkybėms tirti, Tėvynės Sąjungai derėtų paremti laikinai atidėtą Piliečių santalkos idėją sudaryti nepriklausomą vis...

Premjero Gedimino Kirkilo suburta komisija saugumo karininko a. a. Vytauto Pociūno žūties aplinkybėms išsiaiškinti apaugo įvairiausias politikų ir pareigūnų pasisakymais bei komentarais. Nepasitikima jos galiomis bei statusu, nerandama jai vietos mūsų teisinę simuliuojančioje sistemoje, įžiūrimi įvairūs komisijos narių politiniai ryšiai bei simpatijos.

Šeštą kartą Jurbarke ir Vilniuje rengiamo tarptautinio šiuolaikinės literatūros forumo „Šiaurės vasara“ tema šiemet bus „Literatūra – tarp fakto ir išmonės“. Laikraščio stiliumi arba šnekamąja kalba parašytas tekstas tampa romanu. Tema dažnai būna aktualijos, eksploatuojamos žiniasklaidoje, pateikiamos įtempto siužeto įvykių grandine.

Dalį teisininkų ir visuomenės veikėjų šokiravo premjero sprendimas sudaryti komisiją, kuri narplios Vytauto Pociūno žūties aplinkybes. Jų nuomone, toks sprendimas ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir kelia grėsmę, kad teisėsaugos institucijoms gali būti daromas spaudimas, pirmadienį rašo “Lietuvos žinios” (Lž).Praėjusį penktadienį premjeras Gediminas Kirkilas netikėtai sudarė specialią darbo grupę prieš metus mįslingai žuvusio saugumo karininko V.Pociūno mirties aplinkybėms ištirti.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas sudarė darbo grupę (nuolatinę komisiją) Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tolesniam tyrimui, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Komisijai vadovaus leidinio "Naujasis židinys – Aidai" vyriausias redaktorius Vytautas Ališauskas.

Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su darbo vizitu išvyksta į Italijos Respubliką ir Vatikano Miesto Valstybę.Kartu su valstybės vadovu Vatikane lankysis ir audiencijoje pas Popiežių Benediktą XVI dalyvaus grupė žinomų Lietuvos žmonių.

Premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu sudaryta darbo grupė siūlo pilietybės problemas spręsti įteisinant ypatingo ryšio su Lietuva  išsaugojimo institutą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Toks institutas sudarytų prielaidas kitos valstybės pilietybę įgijusiems išeiviams palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva.

Trečiadienį (10.22) 17.00 val. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) pristatoma Giedrės Jankevičiūtės knyga “Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940”. Šio naujo leidinio pristatymas spalio 29 d. 16.00 val. vyks Kaune, M. K. Čiurlionio galerijoje. Monografijoje analizuojamas tarpukario Lietuvos dailės gyvenimas jos funkcionavimo visuomenėje požiūriu. Dailės ir valstybės santykis visais laikais labai aktualus.

Kalbamės su “Lietuvos ryto” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju Rimvydu Valatka apie priekaištus, kurie sakomi didžiausiam dienraščiui, internetinę žiniasklaidą ir komentarų rašymo meną. “Geri komentarai visada yra bent truputį “šoumenizuoti”, - teigia skiltininkas.

Respublikos prezidentas ryžosi parengti ir įgyvendinti per rinkimus pažadėtą specialią Nacionalinio pasididžiavimo ugdymo programą. Ar šiuolaikinei lietuvių visuomenei tokia programa reikalinga? Ar prezidento rengiama programa gali sustiprinti mūsų tautinį orumą? Šia tema Dariaus Kuolio kalbinami pirmadienį (07.28), 11 val.

Trečiadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdyje bus renkamas naujasis LRT generalinis direktorius. Į šias pareigas pretenduota penki kandidatai: šiuo metu laikinai einantis LRT vadovo pareigas Kęstutis Petrauskis, "Studijos PRO" direktorius, buvęs Lietuvos televizijos vadovas Saulius Sondeckis, "11 kanalo" direktorius, buvęs Lietuvos televizijos operatorius Zigmas Gružinskas, UAB "Alvora" vadybininkas, filologas Donatas Valančiauskas bei verslininkas Darius Norku...

Demokratinės politikos institutas (DPI) nuo šiol turi prezidentą - antradienį (01.07) instituto steigėjai į šį postą išrinko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoją doc. dr. Vytautą Radžvilą. Pagrindinis DPI misijos tikslas - Lietuvos visuomenės politinė ir pilietinė branda. DPI yra nuosekliai vakarietiškos orientacijos politikos ekspertų visuomeninė santalka, sukurta atsižvelgiant į Vakaruose veikiančių "smegenų centrų" ("think tanks") pavyzdžius.