Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį pritarė penkių ambasadorių kandidatūroms, tačiau kai kurie parlamentarai vos nesužlugdė balsavimo, nes protestuodami, kad jiems neleidžiama išsiaiškinti, ar keli Lietuvos diplomatai nebendradarbiavo su KGB, paliko posėdį.
Nepaisant trukdžių, komitetas pritarė, jog dabartinis Lietuvos ambasadorius Ispanijoje Mečys Laurinkus būtų skiriamas į Gruziją, o Baltarusijoje žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno aplinkybes tirti turėjusios komisijos vadovas, filosofas Vytautas Ališauskas - ambasadoriumi Vatikane.
Taip pat pritarta, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamente ambasadoriumi ypatingiems pavedimams dirbantis Gediminas Šerkšnys būtų skiriamas atstovu prie Europos Tarybos, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sekretorius Renatas Norkus vadovautų Lietuvos nuolatinei atstovybei prie tarptautinių organizacijų Vienoje, o URM Rytų kaimynystės departamento direktorius Arūnas Vičiūnas taptų ambasadoriumi Bulgarijoje.
Komitetui svarstant ambasadorių kandidatūras, konservatorius Audronis Ažubalis, liberalcentristas Henrikas Žukauskas ir „tvarkietis“ Dailis Barakauskas protestuodami pasišalino iš posėdžių kabineto ir vos nesugriovė kvorumo.
Pasak A.Ažubalio, komitetas negali pritarti ambasadorių skyrimui, nes praėjusių metų pabaigoje yra priėmęs sprendimą netvirtinti ambasadorių kandidatūrų tol, kol bus išsiaiškinta, ar procedūrose, pagal kurias Lietuvos ambasadoriai skiriami į pareigas, nėra „landų“, taip pat, ar juos skiriant anksčiau nebuvo padaryta pažeidimų.
Spėliones apie „landas“ procedūrose paskatino pernai rugsėjį prabilęs iš VSD pašalintas kontržvalgybininkas ir buvęs Liustracijos komisijos pirmininkas Vytautas Damulis. Tuomet jis užsiminė, kad bent 10 Lietuvos diplomatų yra bendradarbiavę su KGB, o „liustraciją perėjo“ tuometinių VSD vadovų kabinetuose apeinant įstatymų reikalavimus.
„Komitetas net neatšaukia savo praėjusių metų pabaigos sprendimo nesvarstyti naujų ambasadorių kandidatūrų tol, kol nebus išsiaiškinta ir nebus gauta atitinkama informacija iš atitinkamų tarnybų, kad mūsų diplomatinėje tarnyboje nedirba asmenys, neliustruoti, tačiau praeityje turėję ryšių su sovietų specialiosiomis tarnybomis“, - sakė A.Ažubalis.
Pasak konservatoriaus, egzistuoja toks dalykas, kaip parlamentinė vykdomosios valdžios kontrolė, todėl komitetas prieš pritardamas ambasadorių kandidatūroms turi turėti visą įmanomą informaciją, kad Lietuvos diplomatinėms atstovybėms nevadovautų nelojalūs asmenys. Tuo tarpu, pasak A.Ažubalio, nei URM, nei Valstybės saugumo departamentas (VSD) neparodė noro bendradarbiauti su parlamentarais, aiškinantis kai kurių diplomatų praeities ryšius su sovietų spectarnybomis.
UR komiteto pirmininkas Justinas Karosas su kolega nesutiko ir tvirtino, kad komitetas turi pasitikėti šalies institucijomis kurios Seimo komitetui teikia tvirtinti ambasadorių kandidatūras.
„Jeigu ambasadoriaus kandidatūrą teikia užsienio reikalų ministras, derina su prezidentu, tai šie žmonės yra praėję specialiųjų tarnybų „filtrą“, tai man to užtenka, o A.Ažubalis dar nori būti virš tų institucijų, dar kartą tikrinti. Aš manau, kad tai yra negarbinga taip elgtis“, - piktinosi J.Karosas.
Konservatorius A.Ažubalis ir H.Žukauskas yra kreipęsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą duomenų apie galimą dabartinių Lietuvos diplomatų bendradarbiavimą praeityje su sovietų KGB, o žiniasklaidai buvo nutekintos juos dominančių diplomatų pavardės - tarp jų generalinio konsulo Kaliningrade Viktoro Baublio, ambasadoriaus Baltarusijoje Edmino Bagdono, Lietuvos atstovo prie Europos Tarybos Nerio Germano, ambasadoriaus Maskvoje Rimanto Šidlausko ir ambasadoriaus Švedijoje Remigijaus Motuzo.
Be kita ko, abu parlamentarai kartu su kolega D.Barakausku pernai spalį buvo kreipęsi į Ypatingąjį archyvą, prašydami duomenų apie 73 diplomatų galimas sąsajas su KGB. Tačiau tuomet jie kreipėsi savo iniciatyva, o ne UR komiteto pavedimu. Pernai lapkritį iš Ypatingojo archyvo jie gavo atsakymą, jog dėl laiko stokos nerasta informacijos apie diplomatų galimas sąsajas su KGB. Parlamentarai toliau tęsia paieškas.
Kad apie kai kuriuos Lietuvos diplomatus galėtų egzistuoti „jautri“ informacija, Seime prabilta pernai metų pabaigoje. Buvo kalbama, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) šią informaciją yra pateikęs prezidentui, užsienio reikalų ministrui ir premjerui.
Tačiau nei VSD vadovas Povilas Malakauskas, nei URK pirmininkas J.Karosas nepatvirtino, kad vadinamoji „jautri“ informacija yra kaip nors susijusi su galimu diplomatų bendradarbiavimu su KGB.
Lietuvos URM yra pareiškusi, kad nepagrįsti įtarimai Lietuvos diplomatams dėl liustracijos įstatymo pažeidimų yra tik pigus ir nesąžiningas politikavimas, visuomenės priešpriešos kurstymas, paminantis Konstitucijos vertybes ir Lietuvos valstybės interesus.
URM tuomet priminė, kad į Lietuvos diplomatinę tarnybą priimamų asmenų patikimumas yra užtikrinamas Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, jį taip pat patvirtina ES ir NATO institucijos.
