1953 m. birželio 2-ąją Vestminsterio vienuolyne, Londone, 25-erių karalienė Elžbieta II sėda į sostą, praėjus pusantrų metų po jos tėvo Jurgio VI mirties. Kelias valandas trukusi ceremonija, kaip ir pridera, karališkai prabangi. Tai buvo pirmoji ceremonija, kurią per televiziją stebėjo milijonai žmonių. Karūnavime dalyvavo 9 tūkstančiai žmonių. Tarp jų – ir mažasis princas Čarlzas.
Tądien Britanijoje prasidėjo nauja epocha.
Elžbieta II gimė 1926 metais, tuometinio Jorko kunigaikščio Jurgio VI ir kunigaikštienės Elžbietos šeimoje. Sosto įpėdiniu ir vėliau Britanijos karaliumi turėjo tapti vyresnysis Elžbietos tėvo brolis Eduardas VIII, tačiau po tuometinio karaliaus Jurgio V mirties Eduardas tapo monarchu tik 10 mėnesių. Dėl to, kad įsimylėjo paprastą merginą – amerikietę Uolis Simpson, kuri buvo išsiskyrusi du kartus. Britų valdžia buvo prieš, Eduardas VIII buvo priverstas rinktis ir pasirinko mylimąją.
Tad 1936 metais Britanijos karaliumi vietoj jo vyresniojo brolio tapo Jurgis VI – Elžbietos tėvas. O ji dar būdama 10-ies jau tapo sosto paveldėtoja.
Karališkosios šeimos istorijos tyrinėtojai sako, kad po Jurgio VI karūnavimo, mažesnioji sesė Margaret paklausė Elžbietos – tai reiškia, kad tu po to tapsi karaliene? Taip, kada nors, atsakė Elžbieta. Vargšė tu, atsakė sesė.
Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, karališkąsias dukreles – Elžbietą ir Margaret – britų parlamentas norėjo išsiųsti toliau nuo Londono, kurį sprogdino vokiška aviacija – į Škotiją ar Kanadą. Bet karališkoji šeima manė, kad nepadoru palikti tautą išbandymu dienomis. Jie kartu su visais išgyveno Londone vokiškus sprogdinimus, kaukiant sirenoms nusileisdavo į rūsių slėptuves.
Karalius ir Karalienė buvo apmokomi kaip ginti save. Jie šaudė iš šautuvų ir automatų. Kai Elžbietai sukako 18 metų, ją įtraukė į Britų kariuomenės moterų diviziją. Ji mokėsi vairuoti 3 tonų sunkvežimį, bet jai nereikėjo nakvoti kazarmose. Kasdien ją atveždavo ir nuveždavo automobilis.
Kiek vėliau Elžbieta susipažino su savo būsimu vyru, kuris turėjo tapti Graikijos princu, tačiau atsisakė karališkųjų titulų ir pasivadino leitenantu Filipu Mauntbetenu. Jam buvo 18, Elžbietai – 13. Ji įsimylėjo, bet per 6 karo metus ji matė Filipą vos kelis kartus, bet nuolat rašė jam laiškus.
Per savo 21-ąjį gimtadienį Elžbieta Pietų Afrikoje, kur nukeliavo su tėvais, dar būdama princesė sakė kalbą Britų sandraugos žmonėms. Pažadėjo visą gyvenimą skirti tarnystei:
„Aš jums pareiškiu, kad visas mano gyvenimas koks jis bus, ilgas ar trumpas, bus skirtas tarnauti jums, ir mūsų didžiosios imperijos šeimai.“
Britanijos karalius Elžbietos tėvas Jurgis VI nenorėjo kad jo dukra tekėtų už Filipo, tačiau ši parodė charakterį ir vestuvės įvyko.
Vestuvių dieną Filipas gavo Edinburgo hercogo titulą. O vėliau pora susilaukė 4 vaikų – Čarlzo III, princesės Anos, o vėliau princo Andrew ir Edvardo.
Vaikus karalienei Elžbietai atvesdavo 2 kartus per dieną, valandai – po pusryčių ir pusei valandos vakare po 18. Buvo manoma, kad taip reikia auklėti vaikus karališkoje šeimoje.
Jų santuoka tapo pačia ilgiausia karališkąja santuoka istorijoje, kuri tęsėsi iki pat Filipo mirties 2021 metų balandį.
1952 metais, kai jaunieji Elžbieta ir Filipas keliavo po Keniją, atėjo skaudi žinia. Mirė karalius.
Šalies valdžia, kuriai tuo metu vadovavo premjeras Vinstonas Čerčilis, susisiekė su Elžbieta ir ši, išvažiavusi į kelionę, būdama princese, grįžo jau karalienė.
Elžbietos 70 metų karaliavimo laikotarpis rekordinis. Joks monarchas tiek ilgai nekaraliavo. Per šį laikotarpį pasikeitė 7 popiežiai ir 15 britų premjerų.
1954 metais karalienė buvo pirmoji monarchė, apiplaukusi pasaulį. Tai truko šešis mėnesius.
Ji niekada neturėjo paso, bet užtat turėjo du gimtadienius. Ji gimė balandžio 21, bet britų monarchija oficialiai jį švenčia pirmąjį birželio šeštadienį.
2019 metais karalienė buvo pirmoji iš karališkosios šeimos, kuri viešai uždraudė drabužiuose naudoti natūralų kailį.
Elžbieta II neprivalo mokėti mokesčių, tačiau tai daro savo noru nuo 1993 m.
Karalienė taip pat labai mylėjo gyvūnus, o ypač korgius. Kuriuos pamilo nuo pat vaikystės. Vienas karališkosios šeimos tyrinėtojas net pareiškė, kad korgiai buvo pirmoji tvirčiausia karalienės meilė.
Tačiau gyvenimas buvo kupinas ir išbandymų. Jos vaikų šeimyniniai gyvenimai nenusisekė.
Žlugo dukters Anos ir princo Andrew santuokos, Velso princo žmona atskleidė savo santuokos detales parašiusi knygą „Diana – tikroji istorija“. Vėliau jie išsiskyrė. O dar vėliau kita tragedija – princesės Dianos žūtis. Britų visuomenė smerkė karališkąją šeimą dėl jos šaltos reakcijos, kai visas pasaulis liejo ašaras dėl širdžių princesės žūties.
„Tai ką sakau dabar, kaip karalienė, kaip močiutė, sakau iš visos širdies, pirmiausia, noriu pareikšti savo pagarbą Dianai, ji buvo ypatinga ir talentinga asmenybė. Gerais ir blogais laikais ji sugebėjo šypsotis, savo šiluma ir gerumu įkvėpti kitus“, – kalbėjo Elžbieta II.
Vėliau karalienės laukė kiti išbandymai. Princas Andrew įsipainiojo į seksualinių išnaudojimų skandalus. Neteko karališkosios šeimos privilegijų ir pareigų. Dar vėliau jų atsisakė princas Haris su žmona Megan Markle.
Istorikai vadina Elžbieta II ramybės, tvirtybės ir stabilumo sala šiame sumaiščių, chaoso ir įvairovės pasaulyje.
„Epochos pabaiga. Viso XX a. antra pusė ir XXI a. pirma, ketvirtį amžiaus beveik visada sakysim, kad pragyvenom su Elžbieta II, visada sakysim – su Elžbieta II, yra žmogus simbolis. Ministrų kiek – 14–15 pasikeitė, kas beatsimins“, – kalba istorikas Alfredas Bumblauskas.
„Asmuo, kuris pragyveno visą istoriją, pradedant, priminsiu, kad karalienė matė visus didžiuosius Europos, pasaulio žmones, visus didžiuosius įvykius, ir šitas jos gyvenimas tarsi buvo savotiškas liudijimas visos epochos“, – sako istorikas Vytautas Ališauskas.
