volfas engelman

Reikšmingu postūmiu verslui augti gali tapti vidinės jo kultūros pokyčiai ir puoselėjamas didesnis atvirumas bei pagarba vieni kitiems. Tokią „Volfas Engelman“ transformaciją stebi bendrovės Personalo ir administracijos vadovė Sandra Nezabitauskienė.  Didžiąją dalį šių teigiamų vidinės kultūros pokyčių ji sieja su pastaruoju dešimtmečiu, kai įmonė susigrąžino istorinį vardą ir prekės ženklą.

Pagarba ir dėmesys kitam yra vertybės, kurių šiandien neretai pritrūksta, tačiau būtent jomis kasdien siekia vadovautis viena seniausių ir stabiliausių Lietuvos įmonių „Volfas Engelman“. Palankiausiai vartotojų vertinamas lietuviškas alaus prekės ženklas šiemet ne tik mini savo istorinio vardo susigrąžinimo dešimtmetį, bet ir tapo projekto „Lietuvos garbė“ partneriu.

Nepaisant pandemijos ir užsivėrusių barų, AB „Volfas Engelman“ pardavimai per praėjusius metus, palyginti su 2019-aisiais, išaugo 12,6 proc. ir pasiekė 55,5 mln. eurų. Be to, „Nielsen“ rinkos tyrimų bendrovės duomenimis, Kaune įsikūręs alaus bravoras nuo 24,5 iki 25,5 proc. padidino Lietuvoje užimamos rinkos dalį.  „Dėkojame vartotojams, partneriams ir darbuotojams už dar vienus sėkmingus metus“, – sako AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Nacionaliniai apdovanojimai „Lietuvos garbė“ jau šešioliktus metus kvies paminėti vieną svarbiausių valstybinių švenčių – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir apdovanos paprastus Lietuvos žmones už nepaprastus jų žygdarbius. Daugiau nei penkiolika metų gyvuojanti tradicija pagerbia tuos, kurie tyliai daro gerus darbus – padeda į nelaimę patekusiems, savanoriauja, aukojasi vardan kitų gerovės, garsina Lietuvą savo talentais, meno ar mokslo pasiekimais.

Iš lietuviškų alaus prekės ženklų šalies vartotojai pirmenybę teikia „Volfas Engelman“, kuris taip pat yra ir gyventojų dažniausiai perkamas lietuviškas alaus prekės ženklas. Tokius duomenis atskleidė įmonių grupės „Olvi“ užsakymu prekės ženklų tyrimų bendrovės „Supercrush“ atliktas tyrimas.  Vartotojai pirmenybę teikia „Volfas Engelman“ prekės ženklui  Tyrimo rezultatai rodo, kad palankiai vertinančių „Volfas Engelman“ prekės ženklą yra 1,5 karto daugiau nei artimiausių konkurentų.

Nuo lapkričio 1 d. parduotuvių lentynose nebeliks stipriojo alaus (7,5 proc.) vieno litro plastikiniuose buteliuose, vadinamuosiuose bambaliuose. Laikomės pozicijos, kad šis žingsnis – svarbus siekiant Lietuvoje puoselėti aukštesnę alaus kultūrą ir skatinti atsakingą vartojimą.  Stipriojo alaus „bambaliuose“ panaikinimas – tai žingsnis, padedantis apsaugoti alaus, kaip senas tradicijas turinčio gėrimo, skirto saikingai ragauti, atrasti naujus skonius ir jų derinius, vardą.

Vokiškų maisto ir gėrimų tradicijų entuziastai visame pasaulyje kiekvienais metais su nekantrumu laukia rugsėjo pabaigos, kai Vokietijoje, Bavarijos žemės sostinėje Miunchene, įprastai prasideda tradicinis dvi savaites trunkantis festivalis „Oktoberfest“. Visgi šiemet jis Vokietijoje neįvyks. Kaip ir daugelis kitų masinių renginių pasaulyje, dėl koronaviruso pandemijos garsusis festivalis buvo atšauktas. Tačiau „Oktoberfestas“ jau kurį laiką nėra tik Miuncheno šventė.

Nors pirmoje šių metų pusėje šalį buvo sukaustęs karantinas, o šaltas pavasaris buvo nepalankus gėrimų rinkai, AB „Volfas Engelman“ 2020-uosius įpusėjo fiksuodama 14,9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugusius pardavimus. Bendrovės pajamos didėjo 13,3 proc. Tai daugiausia lėmė pirmą šių metų pusmetį 52 proc. ūgtelėjusi eksporto apimtis.

Šį šeštadienį, liepos 18 d., AB „Volfas Engelman“ kviečia kauniečius ir visus kitus lietuvius kartu paminėti Tarptautinę aludarių dieną. Jau trečius metus iš eilės organizuojamas renginys šįsyk bus kiek kitoks – dėl COVID-19 įvestų saugumo reikalavimų ribojamas žmonių srautas gyvuose renginiuose. Vis dėlto organizatoriai sugalvojo alternatyvių sprendimų, kad renginyje, gyvai ar virtualiai, galėtų sudalyvauti visi norintys.

Liepos 18 d. „Volfas Engelman“ jau trečius metus iš eilės kvies kauniečius ir miesto svečius kartu paminėti Tarptautinę aludarių dieną. Nors gyvai renginyje dalyvauti galės ribotas kiekis žmonių, bendrovės komanda sugalvojo originalių būdų, kaip pradžiuginti ne tik vietinius, bet ir visos Lietuvos gyventojus.  Neeilinės aplinkybės verčia ieškoti netradicinių sprendimų.

Gegužę bendrovės „Volfas Engelman“ sukurta medžiaga, skirta informuoti apie „Volfas Engelman“ pakuotės higieną ir saugą, pasklido tarptautiniu mastu ir buvo išversta į kitas kalbas bei pasirodė Rusijos, Moldovos, Pietų Afrikos Respublikos, Kinijos bei Pietų Korėjos rinkose.  „Saugumas ir higiena turbūt dar niekada nebuvo tokios aktualios temos. Per kelias savaites tai tapo svarbu visame pasaulyje, todėl rūpinomės, jog visa mūsų gaminama produkcija būtų tiekiama kuo saugiau.

Virš 14 tūkst. litrų – tiek mineralinio vandens iki šiol medicinos įstaigoms dovanojo AB „Volfas Engelman“. Kaip teigia įmonės generalinis direktorius Marius Horbačauskas, tokiu įtemptu laikotarpiu svarbu vieniems kitus palaikyti, padėti.  „Jaučiame pareigą remti Lietuvos medikų bendruomenę, mūsų būdas tai daryti – dalintis mineraliniu vandeniu „Uniqa“. Tai darysime, kol tesis koronaviruso krizė“, – sako M. Horbačauskas.

Sparčiai plintant COVID-19 infekcijai Lietuvoje, verslai ir toliau vis labiau rūpinasi gyventojų saugumu ir sveikata. AB „Volfas Engelman“ nusprendė imtis papildomų saugos priemonių ir visus bravoro gaminamus produktus, pilstomus į skardines, uždengti folija.  „Jau daugiau nei 10 metų dedame foliją ant Premium produktų, tai pakankamai brangi pakuotės detalė. Anksčiau esame darę vartotojų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad tik apie 50 proc.

Kauno alaus daryklai „Volfas Engelman“ nepavyko panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) skirtos 2,9 tūkst. eurų baudos už netinkamą reklamą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusį ketvirtadienį atmetė „Volfo Engelman“ skundą ir paliko galioti 2016 metų departamento nutarimą. Departamentas „Volfui Engelman“ skyrė 2,9 tūkst. eurų baudą už draudžiamą alkoholio reklamą.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį valstybei sumokėjo 2,467 mlrd. eurų – 9,5 proc. (213,763 mln. eurų) daugiau nei 2017-ųjų sausį–birželį, kai sumokėta 2,253 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 171,345 mln. eurų, arba 19,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 metų pusmetį.

Iki varžybų likusius mėnesius, dienas ir valandas ištisus metus skaičiavęs didžiausias Baltijos šalyse „Aurum 1006 km lenktynes“ rengiančios VšĮ „Promo Events“ laikrodis sustojo.

„Jūra. Ežeras. Joninės kaime. Nelankytos gražiausios Lietuvos vietos“, – vienas per kitą šios vasaros planus vardino „Kristi Andress“ dizaineriai Kristina Kalinauskaitė ir Andrius Sergejenko. Jiems, kaip ir daugeliui lietuvių, ši vasara yra tobula, todėl dėl įdegiui ir maudynėms palankaus oro jie ją ketina praleisti ne užsienyje, o gimtinėje.

Vienoje didžiausių pasaulyje elektroninės prekybos platformų „Amazon“ Didžiosios Britanijos rinkoje atsiranda vis daugiau lietuviškų produktų: ekologiškų „ Augos“ sriubų, „Volfas Engelman“ gaminamų „Fizz“ gėrimų, „Alitos“ putojančio vyno, „Vytauto“, „Akvilės“, „Birutės- mineralinio vandens ir kitų, rašo „Verslo žinios“. „Auga group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis sako, kad Jungtinė Karalystė, ypač Londonas, yra viena labiausiai išsivysčiusių ekologiškos produ...

Siekiant išspręsti ginčą su Aplinkos ministerija dėl bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“, verslas siūlo steigti beveik 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą. Jis turėtų užtikrinti, jog gamintojai ir importuotojai laikysis pažado per penkerius metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Dalį gamintojų ir importuotojų vienijanti viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ pranešė, kad verslininkai ketvirtadienį Aplinkos ministerijai išsiuntė taikos susitarimo projektą.

Konditeriniais stebuklais nuolat stebinantis šokolado meistras Ali Gadžijevas „Volfas Engelman“ 165 m. jubiliejaus šventėje pristatė didžiausią modernų desertą, kurį pavadino „Pasaulio skoniais“. „Daugelis iš mūsų mėgsta atostogas, keliones, taigi aš šįkart visus noriu trumpam išleisti į saldžią kelionę po skirtingus pasaulio žemynus.

Pasipuošę svečiai, į Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatrą žengiantys raudonu kilimu, dekoruotu ledo luitais ir žaluma, malonia vėsa dvelkianti originali foto sienelė, specialiai šiam vakarui pagamintas bei į senovinio stiliaus butelius išpilstytas gėrimas, šokolado ir desertų meistro Ali Gadžijevo sukurtas išskirtinis vakaro desertas, daugybė gyvos muzikos – taip balandžio 12 – ąją, “Volfas Engelman” šventė įspūdingą 165 metų jubiliejų.

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupei priklausančiai Kauno alaus gamybos įmonei „Volfas Engelman“ mažėjančius pardavimus vidaus rinkoje pernai pavyko kompensuoti augančiu eksportu. „Lietuvos rinkoje mūsų sumažėjimas (pernai – BNS) buvo apie keturi procentai, kai jei visos rinkos – apie 13 procentų, reiškia, mūsų rinkos dalis padidėjo. (...) O eksportas su kiekvienu mėnesiu vis labiau stebino 2017 metais“, – BNS ketvirtadienį sakė „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Vienos didžiausių Lietuvos alaus daryklos „Volfas Engelman“ alaus „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“ reklama pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, nes joje naudojamasi Lenkijos dailininko Jano Mateikos vardu ir šio dailininko paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija, praėjusią savaitę konstatavo teismas.

Šeštadienį „ENEOS 1006 km lenktynes“ Palangoje iš pirmosios pozicijos pradės „Exit Palanga by Algirdai“ komanda, kurios lenktynininkai Ramūnas Čapkauskas, Deividas Jocius, Andrius Jasionauskas ir Saulius Girdauskas pilotuoja „Aquila CR1“ bolidą. Tai paaiškėjo po penktadienio kvalifikacijos važiavimų ir juos vainikavusių TOP 10 atrankos varžybų, kuriose dar kartą sprinterio savybes pademonstravęs R. Čapkauskas išplėšė pergalę komandai.

Penktadienį, „ENEOS 1006 km lenktynių“ spaudos konferencijos metu, buvo atnaujinta bendradarbiavimo sutartis tarp šių lenktynių organizatorių „Promo Events“ ir ilgamečiu jų partneriu bendrove „Volfas Engelman“. Trejų metų sutartis numato bendradarbiavimą organizuojant ne tik „ENEOS 1006 km lenktynes“, bet ir Sartų žirgų lenktynes. „Daugeliui gali kilti klausimas – kas jungia tokius iš pirmo žvilgsnio skirtingus partnerius? O jungia daug daugiau faktorių nei skiria.

Ir sportininkams, ir žiūrovams ilgi laukimo metai jau baigėsi. Ketvirtadienį, liepos 20-ąją, Palangos Vytauto gatvėje, kaip sako poilsiautojai, saulei ritinėjantis žeme, aštuonioliktosios, didžiausios Baltijos šalyse „ENEOS 1006 km lenktynės“, paskelbtos atidarytomis. Jų tvarkaraštyje esančių daugybės renginių karuselę pradėjo sukti irgi tradicinės, trumpos, tačiau labai dinamiškos, azarto niekad nestokojančios „Dynami:t Super sprint“ lenktynės.

„Tete-A-Tete Casino – LKL“ po pastarojo savaitgalio paaiškėjo pirmoji atkrintamųjų varžybų pora, Dainius Šalenga pergalingai paminėjo 40 metų jubiliejų, Laurynas Birutis įspūdingai debiutavo stipriausioje šalies lygoje, o sezonui einant į pabaigą „Šiauliai“ demonstruoja atgimimo ženklus. LKL.lt pateikia įdomiausių savaitės įvykių apžvalgą. MVP. Naudingiausiu „Tete-A-Tete Casino – LKL“ savaitės žaidėju antrą kartą paeiliui tapo Prienų–Birštono „Vytauto“ atstovas.

„Tete-a-Tete Casino-Lietuvos krepšinio lygoje“ 22-ąją pergalę iškovojo Panevėžio „Lietkabelis“. Kazio Maksvyčio auklėtiniai namuose 94:90 (21:24, 25:20, 17:25, 31:21) palaužė Utenos „Juventus“ komandą. Rungtynių startas. Susitikimą abi komandos pradėjo aktyviai ir, sužaidus tris minutes, priekyje buvo svečiai iš Utenos (8:5). Kėliniui įpusėjus, švieslentėje degė lygūs skaičiai (10:10), o po pirmų 10 žaidimo minučių nežymų pranašumą turėjo „Juventus“ krepšininkai – 24:21. Madgenas.

Padidėjus alkoholio akcizams, traukiantis alaus rinkai ir augant gamybos kaštams, Lietuvos alaus gamintojai didina produkcijos kainas. Dėl jų dalis gamintojų jau susiderėjo su prekybos tinklais, kiti dar derasi, tačiau ne visiems pavyksta - pavyzdžiui, „Norfa“ nusprendė nebepirkti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Vis dėlto šalys dar tikisi susitarti.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Ištisus metus automobilių sporto gerbėjų nekantriai laukta jau septynioliktųjų, didžiausiųjų Baltijos šalyse maratoninių lenktynių fiesta šiandien Palangos Vytauto gatvėje prasidėjo tradicinėmis „Dynami:t Super sprint“ lenktynėmis.

Tarpukario metu žinomiausieji ir turtingiausieji būrėsi laikinojoje sostinėje – Kaune. Vieni praturtėjo imdamiesi pelningų specialybių, kiti – apsukrūs verslininkai. Kokios tuometinės algos, kiek skyrėsi prezidento, mokytojų bei darbininkų atlyginimai ir kas buvo patys turtingiausieji, domisi tv3.lt Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis pasakoja, kad Lietuvoje milijonierių nebuvo daug, nes po I –ojo pasaulinio karo mūsų krašte vyravo žemdirbystė ir daugėjo ūkininkų.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Lietuvoje nuo senų laikų gero aludario vardą pelnyti galėjo toli gražu ne kiekvienas. Juk tikras alaus meistras nuo seniausių laikų buvo gerbiamas per kelias parapijas. Kaip be jo – nei vestuvių atšoksi, nei po darbymečio deramai atsipūsi. Ir nors aludarystės tradicijos skaičiuoja jau septynis tūkstančius metų, tai sritis, kur dar ir dabar yra vietos pasireikšti šiandienos meistrams. Aludaris iš pašaukimo Giedrius Valančius – profesionalus „Volfas Engelman“ bravoro aludaris iš Kauno.

Pernai metų pabaigoje bravoro „Volfas Engelman“ užimama alaus rinkos dalis Lietuvoje perkopė 18 proc. (Nielsen ON 2013). Tokią poziciją pavyko užimti nepaisant bendro šalies alaus rinkos, kuri, tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, traukėsi 7 proc., mažėjimo. „Praėjusiais metais šalies alaus ir apskritai alkoholinių gėrimų rinkos apimtys gerokai traukėsi. Lemiamą įtaką tam turėjo pakitusi stipresnio alaus pakavimo tvarka.

Tūkstantąja įmone, šiais metais gavusia finansiškai patikimos bendrovės „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatą, tapo AB „Volfas Engelman“. Sertifikatas patvirtina, kad įmonė yra patikima, laiku vykdo visus finansinius įsipareigojimus ir smarkiai tikėtina, jog vykdys juos ateityje.

Jau antrus metus sparčiai augant alaus stikliniuose pintos buteliuose suvartojimui, šią naujovę rinkai pasiūliusi alaus darykla „Volfas Engelman“ susidūrė su netikėta problema – bravorui ima stigti taros. Lietuvos alaus mėgėjai, vis labiau vertinantys netradicinį pintos tūrį, vis dėlto neskuba tokių butelių grąžinti ir vietoj taros pridavimo greičiausiai juos pasilieka namuose arba net nesusimąstę išmeta.

Retas žino, kad lengvas, putojantis, kvepiantis vaisiais ar uogomis sidras – toli gražu ne XXI amžiaus išradimas. Nors gerbėjams visame pasaulyje nuolat pristatomi vis nauji šio gėrimo skoniai, sidro gamybos paslaptis išlieka tokia pati, kaip ir anuomet, prieš dešimt tūkstančių metų – obuolių ar kriaušių sulčių fermentavimas. Iš istorijos glūdumos – į XXI amžių Sidro istorija skaičiuoja ne šimtmečius, o tūkstantmečius.

Profesionalūs aludariai teigia– Lietuvoje vis tvirčiau įsigali šiuolaikiškas šio gėrimo vartojimo etiketas. Jis gerokai skiriasi nuo požiūrio į alų, kuris Lietuvoje buvo prieš kelis dešimtmečius. Puslitrius, kuriais buvome įpratę matuoti alų, pamažu keičia naujos talpos. Kokios to priežastys? Kalbamės su bravoro „Volfas Engelman“ vyriausiuoju aludariu Petru Sadovskiu.

Daugiau nei šimtmetį trunkanti veikla, tradicijos ir patirtis – būtent tai, pasak Suomijos įmonės „Olvi“ plėtros direktoriaus Peep Akkel, turi itin didelės įtakos siekiant pritraukti tarptautinius investuotojus ir plėsti Lietuvos bravoro „Volfas Engelman“ veiklą. „Mūsų patirtis rodo, kad ilgametės tradicijos ir patirtis – garantas rimtiems investuotojams, viliojantis juos atsigręžti į aludarystės verslą.

Bravoro „Volfas Engelman“ aludariai, kurdami naujausią rinktinę alaus rūšį, pasiekė savo aludarystės rekordą – pirmą kartą per 160 metų panaudojo maksimalų kiekį apynių derliaus, kurį galėjo pasiūlyti tarptautinis žaliavų tiekėjas. Naujasis alus išvirtas iš pasaulyje itin retų apynių „Galaxy Australia“, kuriuos tiekianti kompanija Lietuvos aludariams patikėjo trečdalį viso savo šių metų derliaus. „Naujasis alus yra išskirtinis ne tik šalies rinkoje, bet ir tarptautiniu mastu.

Klausimas, „kaip teisingai reikia gerti alų“, iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek keistokas. Tačiau XIX a. Europoje tiek tarp aludarių, tiek tarp šio gėrimo mėgėjų užvirė karšta diskusija, kuri nerimsta iki šiol – iš kokios talpos alų gerti yra „teisingiausia“? Jeigu vieniems tokie svarstymai primena kalbas, kuria kelio puse – dešine ar kaire – yra geriau važiuoti, kiti gi į tai žvelgia rimčiau. Beje, į šiuos debatus „įsivėlė“ net tokie žymūs veikėjai kaip Napoleonas Bonapartas.

Per pastaruosius 160 metų pasaulis smarkiai keitėsi – buvo išrasti kompiuteriai ir internetas, gimė kinas, dienos šviesą išvydo elektroninis muzikos stilius. Per šį laikotarpį buvo įkurta ir tūkstančiai verslo korporacijų, tačiau ne visoms pavyko pasiekti, kad jų vardas vartotojams išliktų pažįstamas ir iki šių dienų. 1853 m. verslo pasaulis išgyveno tikrą sprogimą – įvairiose šalyse pradėjo veikti beveik pusė šimto stambių, vėliau tarptautiniu mastu išgarsėjusių bendrovių.

 Per 2012 metus bendrovės pajamos sudarė 118 mln. litų. Tai 16.1 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai šis rodiklis siekė 102 mln. litų. 2012 metais alaus daryklos įvairių kategorijų gėrimų pardavimai sudarė 71,7 milijonus litrų ir 6,1 proc., palyginti su praeitu laikotarpiu, kai siekė 67,5 mln. litrų. Alaus pardavimai sudarė 47 mln. litrų, o tai yra 9.5 proc. daugiau nei pernai, kai siekė 42.9 mln. litrų.

Vos per dešimt mėnesių naujajam „Volfas Engelman“ vadovui Mariui Horbačauskui pavyko pasiekti pavydėtinų rezultatų ir iš konkurentų atsiriekti nemažą rinkos dalį. Sėkmės receptas nesudėtingas – įsiklausyti į darbuotoją, jį motyvuoti ir suderinti bendravimo dažnį. Galima ir prie bokalo alaus. Susitikę su M. Horbačausku keliaujame į susirinkimų kambarį ir jau einant jis pradeda pasakoti alaus daryklos „Volfas Engelman“ istoriją. Pasakoja ramiu tonu, bet akyse nestinga entuziazmo.

Antradienį Kaune, Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžoje, iš vilkiko „Renault“ su latviškais numeriais, iškrito dalis alaus krovinio, vežamo iš „Volfas Engelman“ gamyklos. Policijai apie šį įvykį pranešta 11.49 val. Virsdamos dėžės su alaus buteliais suplėšė puspriekabės tentą ir išvirto ant šaligatvio, rašo delfi.lt.

Mažieji aludariai Lietuvą grasina paduoti į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kad šalis uždraudė alų pardavinėti didesnėje nei litras pakuotėje ir riboti jo stiprumą. Didieji alaus gamintojai – ne tokie drastiški, tačiau sako, kad laiko artėjančioms pertvarkoms – per mažai, praneša LTV „Panorama“. Į stiklinius butelius alų pilsto tik nedaugelis mažųjų aludarių. Anot asociacijos vadovės, apie 90 procentų jų renkasi dviejų litrų plastikinę tarą.

Panašu, kad naktis iš šio penktadienio, spalio 7-osios, į šeštadienį  Kaune tyli nebus. Bent jau viename miesto klubų - tikrai.  Industrinėse „Gargaro“ erdvėse koncertuos tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų puikiai žinoma lietuviškos leidybinės kompanijos ir muzikinio judėjimo komanda „Silence“.  Visiems susirinkusiems atlikėjai: Mario Basanov & Vidis, balso akrobate vadinama Justė Arlauskaitė – Jazzu bei Few Nolder pristatys firminę savo programą „Silence Night“. „Arba mes lab...

Viena seniausių Lietuvos pramoninių alaus daryklų AB „Ragutis“ susigrąžina istoriškai jai priklausanti pavadinimą ir vėl tampa bravoru „Volfas Engelman“. Alaus daryklos generalinis direktorius Vytautas Meištas tvirtina, jog mintis susigražinti istorinį pavadinimą kilo ne įmonės akcininkams, o bravoro kolektyvui, kai šis iš naujo atrado įmonės istoriją, kurios šaknys siekia net XIX amžiaus vidurį.