Prasidėjo nuo vestuvių šventės
„Oktoberfesto“ tradicijos siekia XIX a. pradžią, o pirmoji šventė Bavarijoje surengta 1810 m. princo Liudviko vestuvių proga. Laukuose priešais Miuncheno miesto vartus surengtoje šventėje miestiečiai buvo vaišinami alumi ir mėgavosi žirgų varžybomis bei kitomis pramogomis. Kitais metais šventę nuspręsta pakartoti ir taip gimė ilgametė „Oktoberfesto“ tradicija. Šiandien jis išaugo į vieną didžiausių renginių pasaulyje, kurį kasmet aplanko daugiau kaip 6 mln. žmonių.
Festivalis per daugiau kaip 200 metų išsaugojo ne vieną tradiciją. Pavyzdžiui, pareiga atkimšti pirmąją alaus statinę visuomet tenka Miuncheno merui. Susirinkusieji atidžiai skaičiuoja, o neretai ir lažinasi dėl to, kiek smūgių merui prireiks statinei atkimšti. Iškart po to dvylika ginklų šūvių apie festivalio pradžią paskelbia visiems milžiniškose palapinėse susirinkusiems festivalio lankytojams. Kiekvienoje iš 14 didžiųjų palapinių, kur vyksta pagrindinis festivalio veiksmas, telpa iki 10 tūkst. žmonių! Festivalio teritorijoje yra ir apie 15–20 mažesnių palapinių, kuriose specialiai šiam renginiui pagamintą alų pristato skirtingos Miuncheno daryklos. Be to, šalia palapinių veikia ir atrakcionų parkas, rengiami paradai, koncertai ir siūloma kitų pramogų.
Epidemija kelią užkirto ne pirmą kartą
Nuo pirmosios šventės 1810-aisiais iki šių metų „Oktoberfestas“ iš viso neįvyko tik 24 kartus. Daugelio šventės gerbėjų nusivylimui, šiemet yra 25-asis. Dėl choleros epidemijos festivalis nevyko 1854 ir 1873 metais. Jis taip pat buvo atšauktas įvairių karų metais, taip pat dėl didelės infliacijos 1923 ir 1924 metais. Nors „Oktoberfestas“ Miunchene šiemet ir neįvyko, jo dvasia alsuoja mažesnės iniciatyvos ir renginiai skirtinguose Vokietijos ir visos Europos kampeliuose. Tarp jų ir Lietuvoje.
Paskutinį rugsėjo penktadienį „Oktoberfesto“ šventę su visais svarbiausiais šio festivalio atributais Kauno miesto gyventojams ir svečiams savo studijoje surengė „Volfas Engelman“ alaus bravoras. Čia neapsieita be tradicinės bavariškos aprangos, orkestro, „Bratwurst“ stiliaus dešrelių ir kitų tradicinės vokiškos virtuvės patiekalų, taip pat, žinoma, alaus. Panaši šventė surengta ir Vilniuje per „Sostinės dienas“. Be to, lietuviška „Oktoberfesto“ versija sostinės gyventojai galėjo pasidžiaugti rugsėjo viduryje Vilniuje, kai vyko „Vokiškų atostogų“ renginiai. Šioje šventėje taip pat netrūko tradicinių vokiškų patiekalų, žaidimų, varžybų ir bavariškos muzikos.
Ilgametę tradiciją organizuoti „Oktoberfestą“ Lietuvoje puoselėja ir asociacija „Vokietuva“ – šį renginį ji organizavo jau šešerius metus iš eilės. Tačiau, kaip teigia asociacijos valdybos narys Dirkas Bohlmannas, šiais metais dėl COVID-19 nuspręsta renginio neorganizuoti.
„Oktoberfestu“ stengiamės sujungti Lietuvos ir Vokietijos bendrą istoriją Klaipėdos krašte, dar kitaip vadintame Mėmelyje. Taip išlaikome vokiškas tradicijas ir minime Vokietijos nacionalinę šventę. Sunku įsivaizduoti Klaipėdą be šio renginio – jis jau tapo tradicija, kurios stengsimės ir toliau laikytis, jeigu tik leis išorinės aplinkybės“, – sako D. Bohlmannas.
Pasak jo, renginyje, kurį kiekvienais metais remia bravoras „Volfas Engelman“, dalyvauja įvairių tautybių žmonių – taigi šis renginys sujungia bendruomenes.
„Oktoberfesto“ atmosferą siekė atkurti Lietuvoje
„Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas, kuriam garsiajame Miuncheno festivalyje yra tekę lankytis 3 kartus, pasakoja, kad mintis surengti „Oktoberfestą“ Lietuvoje kilo siekiant perteikti bent dalelę šios išskirtinės šventės atmosferos.
„Beveik kasmet kas nors iš mūsų komandos per „Oktoberfestą“ vyksta į Bavarijos sostinę ir iš ten parsiveža daug įspūdžių. Man taip pat yra tekę pajusti išties nepaprastą „Oktoberfesto“ atmosferą. Dėl to, kai sužinojome, kad festivalis Vokietijoje atšaukiamas, pamanėme, kad „Oktoberfesto“ tradicijas ir dvasią būtų galima išsaugoti Lietuvoje. Kad ir kaip būtų, „Oktoberfestas“ nebėra tik vietinis Bavarijos fenomenas – jis yra įkvėpęs mažesnius, tačiau festivalio tradicijas išlaikančius renginius daugelyje šalių. Be to, Lietuva turi nemažai istorinių sąsajų su vokiškąja kultūra, o ir mūsų moderniosios aludarystės tradicijos taip pat yra stipriai įkvėptos vokiečių“, – sako M. Horbačauskas.
M. Horbačausko teigimu, tikrajame „Oktoberfeste“ įspūdį pirmiausia palieka džiugi atmosfera, kurią stengtasi atkurti ir „Volfas Engelman“ alaus darykloje Kaune bei per „Sostinės dienas“ organizuotuose renginiuose.
Išskirtinumas – kultūringos linksmybės
„Vykstant „Oktoberfestui“ visas Miunchenas dvi savaites gyvena festivalio ritmu. Žmonės rengiasi tradiciniais bavariškais drabužiais ir keliauja į festivalio renginius dalytis gera nuotaika. Be abejo, daugiau nei dvi savaites trunkančių linksmybių Lietuvoje pakartoti neketinome, tačiau visais įprastais „Oktoberfesto“ atributais – apranga, didžiuliais bokalais, bavarietišku orkestru ir maistu – pasirūpinome. Manau, kad perteikti bent dalelę „Oktoberfesto“ atmosferos tikrai pavyko“, – pasakoja M. Horbačauskas.
Anot jo, nors „Oktoberfesto“ linksmybės Miunchene gali kaip reikiant įsisiūbuoti, o tradicines dainas vienu metu festivalio palapinėse neretai traukia tūkstančiai žmonių, šventė vyksta labai kultūringai. „Oktoberfesto“ renginiai baigiasi griežtai vienuoliktą valandą vakare, o daugelis festivalio lankytojų vokiečių patraukia namo ir kitą dieną keliauja į darbus. Toliau nuotykių mieste ieškoti paprastai lieka tik turistai.
„Savo „Oktoberfesto“ renginiuose taip pat norėjome akcentuoti šį kultūringumo aspektą ir sukurti šventę miestiečiams, kurioje būtų galima pažinti ilgametes „Oktoberfesto“ tradicijas ir šauniai praleisti laiką su draugais bei artimaisiais ragaujant vokiečių virtuvės maistą ir gėrimus. Manau, šį tikslą tikrai pavyko pasiekti. Tai rodo didelis susidomėjimas renginiu ir geri jame apsilankiusiųjų atsiliepimai. Galbūt tai yra naujos ilgametės tradicijos Lietuvoje pradžia?“ – svarsto M. Horbačauskas.
