Per pastaruosius 160 metų pasaulis smarkiai keitėsi – buvo išrasti kompiuteriai ir internetas, gimė kinas, dienos šviesą išvydo elektroninis muzikos stilius. Per šį laikotarpį buvo įkurta ir tūkstančiai verslo korporacijų, tačiau ne visoms pavyko pasiekti, kad jų vardas vartotojams išliktų pažįstamas ir iki šių dienų.
1853 m. verslo pasaulis išgyveno tikrą sprogimą – įvairiose šalyse pradėjo veikti beveik pusė šimto stambių, vėliau tarptautiniu mastu išgarsėjusių bendrovių. Tarp šių vardų – „amžinais“ tituluojamų šveicariškų laikrodžių kompanija „Tissot“ bei džinsų klasikai „Levi Strauss & Co“. Taip pat –tarptautinis liftų gamybos lyderis „Otis“ bei švedų įkurta didžiausia Skandinavijos kavos tiekėja „Gevalia“. Tais pačiais 1853-aisiais Lietuvoje pradėjo veikti ir bravoras „Volfas Engelman“. Tai viena iš garbingiausio amžiaus įmonių mūsų šalyje, šiemet aludarystės versle skaičiuojanti 160-uosius metus. Retas iš šiuolaikinių alaus mėgėjų žino, kad „Volfas Engelman“ kūrėsi tuomet, kai Europos pramonėje vyko perversmas, o aludarystė patyrė lūžį, kuris visam laikui pakeitė suvokimą apie alaus gamybą ir jo kokybę.
Tai įdomu:
• Per visą bravoro gyvavimo istoriją išvirta daugiau nei 1 mlrd. litrų produkcijos. Tiek vandens prireiktų norint užtvindyti dvigubai didesnį plotą nei Vingio parkas arba 41 Žalgirio areną.
• Per 160 metų „Volfas Engelman“ aludariai sukūrė daugiau nei 100 skirtingų alaus rūšių pavadinimų. Būtent tiek metrų sudaro bėgimo rungtis, kurią per trumpiausią laiko tarpą olimpinėse žaidynėse įveikęs sportininkas laikomas greičiausiu pasaulio žmogumi.
• Bravoro komanda per 160 metų vienijo daugiau nei 50 000 tūkst. darbuotojų – maždaug tiek žmonių gyvena Alytuje.
Kas sieja geležinkelį ir alų?
Būtent tuomet, kai Europoje buvo padėti pramoninės aludarystės pamatai, prasidėjo ir bravoro „Volfas Engelman“ istorija. Iš pradžių verslininkas Rafailas Volfas Kaune įsteigė alaus daryklą, kurią vėliau perėmė jo sūnus Iseras Beras Volfas. Pastarojo vardą ir gavo bravoras. Taip Kaune pradėjo veikti viena pirmųjų ne tik Lietuvoje, bet ir Rytiniame Baltijos jūros regione pramoninių alaus daryklų.
Kaune duris atvėrusi „Engelman“ daryklos pirmtakė kaip tik veikė patogioje strateginėje vietoje – šalia geležinkelio. Daryklos pavadinimas išliko nepakitęs, net ir ją įsigijus bravoro „I. B. Volfas“ savininkams. Kurį laiką abu bravorai veikė atskirai, tačiau jų aludariai pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jau 1872 m. „I. B. Volfo“ alus buvo apdovanotas aukso medaliu Mintaujos (dabartinė Jelgava, Latvija) o vėliau ir Paryžiaus parodoje.
Tiesa, geležinkeliu buvo gabenamas ne tik daryklose išvirtas alus, bet ir atkeliaudavo specialiai bravoro gėrimams užsienyje pagaminta tara. Tuometiniai Lietuvos stiklo fabrikai daugiausia aptarnaudavo šalies spirito monopolio įmones, galbūt todėl dalies bravorų atstovai, ieškodami išskirtinių butelių, kreipėsi į užsienio stiklo meistrus. Pavyzdžiui, kiekvieną „I. B. Volfas“ butelį puošė reljefinis alaus daryklos ženklas su jos pavadinimu bei papildomas įrašas, jog butelis yra „bravoro nuosavybė ir neparduodamas“.
1927 m. du bravorai susijungė ir taip gimė bendrovė „I. B. Volfas-Engelman“, kuri tapo stambiausia alaus gamintoja A. Smetonos valdomoje Lietuvoje ir užėmė apie 40 proc. tuometinės alaus rinkos. Ir tais laikais bravorui buvo svarbu išsiskirti rinkoje. Tad „Volfas Engelman“ alaus buteliai ir medinės statinės buvo žymimi unikaliu prekės ženklu, kuriame pavaizduoti statinę laikantis liūtas ir vilkas. Jie atspindi alaus daryklos įkūrėjų giminės simboliką.
Kartu su naujovėmis
Didžiausia tarpukario alaus darykla „I. B. Volfas-Engelman“ nuo pat įkūrimo žengė kartu su technologijos naujovėmis bei garsėjo modernumu. Bravoras pirmasis Lietuvoje pradėjo naudoti dirbtinį šaldymą. Be to, jame alų išpilstydavo automatiniu būdu, o salyklo skyrius buvo įrengtas pagal pažangiausius to meto standartus.
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, alaus darykla buvo nacionalizuota ir jų įkūrėjų pavardės išnyko iš pavadinimo. Vėliau keitėsi ne tik daryklos pavadinimai, bet ir savininkai, tačiau, nepaisant sudėtingų sąlygų, bravore buvo puoselėjamos aludarystės tradicijos. Septintajame dešimtmetyje darykla gavo „Ragučio“ vardą.
Tik 2011 m. atkurtas istorinis teisingumas – bravorui sugrąžintas jo ankstesnis vardas. Beje, „Volfas Engelman“ tebėra vienintelė Lietuvos darykla, kurios pavadinimą sudaro jos įkūrėjų pavardės. Šiuo metu įmonė yra tarp garbingiausių savo amžiumi verslo įmonių šalyje ir patenka į didžiausių šalies aludarių trejetuką.
„Šiemet minime savo bravoro 160 metų jubiliejų. Tai laikas, kai ne tik kuriame ateities planus, bet ir trumpam atsigręžiame atgal. Didžiuojamės būdami tarp garbingiausio amžiaus Lietuvos įmonių ir patekdami į vieną sąrašą kartu su tais pačiais metais įsikūrusiomis garsiomis pasaulinėmis korporacijomis“, – sakė bravoro „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Tai įdomu:
• 1853 m., kurie žymi bravoro įkūrimo datą, gimė ir garsus olandų dailininkas Vincentas van Goghas, o Giusepe Verdi Vienoje pristatė „Traviatos“ premjerą. Galbūt tai lėmė, kad visą savo gyvavimo istoriją bravoras garsėjo kaip aktyvus šalies kultūrinio gyvenimo dalyvis ir mecenatas. Ir dabar „Volfas Engelman“ yra nuolatinis tokių Lietuvos kultūros reiškinių, kaip Pažaislio muzikos festivalis, „Kaunas Jazz“, Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, rėmėjas.
Tačiau, net ir prabėgus tiek metų, bravoro aludariai išliko ištikimi savo siekiui ne tik išlaikyti geriausias tradicijas, bet ir diegti naujoves. Ir šiais laikais bravoras šalyje garsėja inovatyviu požiūriu. „Volfas Engelman“ pirmasis Lietuvoje pradėjo alų pilstyti į pintos talpos skardines ir butelius. Taip į rinką sugrąžintas šimtmečius Europoje naudotas alaus matavimo vienetas, kuris sudaro 0,568 litro arba pusketvirto gurkšnio daugiau negu yra pusės litro talpoje.
Užsk nr. 3141
