Susitikę su M. Horbačausku keliaujame į susirinkimų kambarį ir jau einant jis pradeda pasakoti alaus daryklos „Volfas Engelman“ istoriją. Pasakoja ramiu tonu, bet akyse nestinga entuziazmo. Pasak pašnekovo, darykla „Volfas Engelman“ – tikra sėkmės istorija, kuria tiki jis, kolektyvas ir palaipsniui pradeda patikėti kiti žmonės. Prieš karą Iserui Berui Volfui ir Ferdinandui Engelmanams priklausiusi alaus darykla turėjo 40 proc. rinkos ir buvo anų laikų lyderė. Vėliau pardavimas sumenko, sovietų metais darykla buvo pervadinta į „Ragutį“, o pernai sugrįžo prie „Volfas Engelman“ pavadinimo ir nuo to laiko sėkmingai augo – skaičiuojama, kad bendrovės pajamos šiemet turėtų padidėti apie 17 proc.
Treneris krepšinio nežaidžia
M. Horbačausko nuomone, pastarieji dešimt mėnesių darbo „Volfas Engelman“ alaus darykloje tokie sėkmingi buvo dėl to, kad per trumpą laiką pavyko sukurti pasitikėjimą tarp kolektyvo narių.
„Vadovu dirbu ne pirmus metus ir pažįstu žmones. Pradėjau įsiklausyti, ką sako darbuotojai. Pradžioje ilgą laiką tik tai ir dariau, pats nešnekėjau, – prisiminė M. Horbačauskas. – Su kiekvienu komandos vadovu esu ne vieną valandą atvirai šnekėjęs apie įvairius dalykus, ne vien apie darbą – juk paprastai žmonės į aukštas įmonių pozicijas užkopia ne atsitiktinai.“ Pasak pašnekovo, bendraujant su pavaldiniais ypač svarbu sužinoti, kas motyvuoja žmones. Tuomet telieka surasti bendravimo būdą ir suderinti dažnį.
Įmonės darbą ir pagrindinius principus M. Horbačauskas iliustruoja palyginimu su krepšinio komanda: vadovas yra tarsi krepšinio komandos treneris, kuris žaidime nedalyvauja, bet turi užtikrinti, kad žaidėjai (darbuotojai) būtų savo vietose ir atsiskleistų.
„Krepšinio komandoje viskas vyksta panašiai kaip versle – kiekvienas atlieka savo vaidmenį. Tie, kurie žaidžia centro pozicijoje, paprastai yra aukšto ūgio. Jie mėto „kablius“, bet nepataiko tritaškių, – pasakojo pašnekovas. – Vadovauti, pataikyti tritaškius ir skirstyti kamuolius aikštelėje turi įžaidėjai... Jei matai, kad komandoje vien aukšti žaidėjai, reikia ieškoti žmonių, turinčių kitokių įgūdžių ir stipriųjų savybių.“
„Volfas Engelman“ vadovas prisimena – tam, kad pasiektų norimų rezultatų, jam teko imtis ir nemalonių, tačiau būtinų permainų visose įmonėse, kuriose iki tol dirbo. „Per dieną esu atleidęs 23 žmones – nesididžiuoju, bet mums to reikėjo. Svarbu su žmogumi atsisveikinti taip, kad vėliau sutikęs gatvėje galėtum paspausti ranką. Niekas nenori išeiti, bet jei atvirai pasakai žmogui, kas yra negerai, jis supranta“, – kalbėjo M. Horbačauskas.
Kaip „Santa Barbara“
M. Horbačauskas prisimena – dar mokydamasis vienuoliktoje klasėje sugalvojęs, kad nori būti didelės įmonės vadovu ir visą laiką kryptingai to link ėjo – baigė ekonomikos ir teisės studijas, vėliau – verslo vadybą „Baltic Management Institute“, o vadovu dirbo nuo tada, kai suėjo 30. Pasak jo, polinkį į verslą galėjo nulemti genai.
„Aplankė nušvitimas – seneliai ir proseneliai buvo tų laikų vadybininkai, nuomojo dvarus, panašiai kaip verslo įmones, ir juos plėtodavo. Gal iš ten vadybos genas“, – šyptelėjo M. Horbačauskas.
Per savo karjerą dabartinis „Volfas Engelman“ vadovas yra dirbęs „Omnitel“ Kauno filialo prekybos koordinatoriumi ir konsultantu, „Henkel“ pardavimo vadovu, vadovavo „Fazer“, „Novaturui“, „Baldekai“.
Iš pirmo žvilgsnio skirtingoms įmonėms bendra tai, kad beveik visose reikėjo dirbti su vadinamomis greito vartojimo prekėmis (angl. Fast moving consumer goods (FMCG), kurias jungė tie patys darbo principai – aktyvus pardavimas.
Vėliau kurį laiką panoręs atitrūkti nuo nuolatinių derybų su prekybos centrais M. Horbačauskas pasinėrė į kitą sritį ir pradėjo vadovauti baldų pramonės įmonei „Baldeka“.
„Tai buvo įdomus vadybos projektas – iš mažos, tamsios, šaltos įmonės reikėjo padaryti didelę bendrovę, kuri dabar pagal gamybinį pajėgumą yra viena didžiausių Lietuvoje ir vienas geidžiamiausių darbdavių tame regione“, – prisiminė pašnekovas. Tąkart projektas buvo įvykdytas žymiai greičiau nei norėjo akcininkai, bendrovei nebeliko, kur plėstis, ir keliai verslininką nuvedė į „Novaturą“.
Kurį laiką M. Horbačauskas dirbo ir valstybinėje tarnyboje – ūkio viceministras paskambino ir paprašė padirbėti ministerijoje. Ten pašnekovas buvo atsakingas už įvažiuojamojo Lietuvos turizmo priežiūrą. Rezultatai čia buvo neblogi, bet valstybinis darbas pasirodė per lėtas.
„Viskas vyko per lėtai, panašiai kaip laidojimo ceremonijoje, – juokavo M. Horbačauskas. –Kažkada rodė serialą „Santa Barbara“ – praleidi penkias serijas, bet nesijauti per daug atitrūkęs – darbas valstybiniame sektoriuje pasirodė panašus.“
Sėkmė ir alus
Pastarasis M. Horbačausko vadovavimo etapas įmonėje „Volfas Engelman“ buvo itin sėkminga: palyginti su praėjusiais metais, įmonė nuo 11 proc. rinkos dalies ją padidino iki 14,5 proc. „Volfas Engelman“ alaus rūšies rinkos dalis jau siekia 4,5 proc., o šiemet numanoma, kad apyvarta turėtų augti 17 proc. Pasak pašnekovo, sėkmę iš dalies pavyko pasiekti dėl pozityvių permainų.
„Pasikeitė požiūris, atsirado daugiau optimizmo, žmonės nori siekti rezultatų, o kai pradėjo sektis, entuziazmas ir motyvacija užkrėtė dar labiau – taip būna prekyboje, – pasakojo verslininkas. – Šie metai buvo didelis proveržis.“
Pasak pašnekovo, plėstis dar yra kur: kol kas „Volfas Engelman“ yra pristačiusi vos penkias alaus rūšis ir turi beveik 15 proc. rinkos, o konkurentai – bene po tris kartus daugiau.
M. Horbačauskas aiškino, kad jau padarytas didelis darbas – sukūrus prekės ženklą svarbiausia yra padaryti, kad jis patektų į žmonių svarstomų prekės ženklų sąrašą. Tai pasiekti greičiausiai jau pavyko, o toliau turėtų būti paprasčiau – atėję į prekybos centrus žmonės didžiausius alaus gamintojus –„Švyturį“, „Kalnapilį“ ir „Volfas Engelman“ – vertina panašiai ir neretai perka tą rūšį, kuriai taikomos akcijos.
Paklaustas, kodėl daugelis žmonių dabar neretai kalba apie suprastėjusią alaus kokybę ir dėl to kaltina alaus gamintojus, pašnekovas tikino, kad sąmoningai bloginti geriausio alaus kokybės nesiryžtų nė vienas gamintojas, esą nepasitenkinimo priežastimi gali būti atsibodęs skonis.
„Sakymas, kad alaus kokybė prastesnė, gali reikšti, kad žmonėms alaus skonis atsibodo ir norisi ko nors naujo. Alaus skonis yra žmogaus galvoje. Jei darytume aklą testą, vargu ar kas atskirtų juos. Greičiausiai keičiasi alaus standartas“, – svarstė verslininkas.
Į šaltą vandenį
„Vien tam, kad versle stovėtume vietoje, turime labai greitai bėgti“ – savo verslo filosofiją apibūdina pašnekovas. – Tai yra labai tikslus teiginys, puikiai tinkantis darbui FMCG sektoriuje. Jei kažką pasiekei, niekada negali sustoti – tai niekam vėliau neįdomu. Jei truputį apsnūsi, posūkyje tave tuojau aplenks.“
Pasak M. Horbačausko, stresas darbe yra nuolatinis palydovas, bet tai nuo darbo neatbaido: svarbiausia – kaip sugebi atsigauti nuo streso. „Žiemą mėgstu plaukioti baidarėmis – susirandi neužšalusią upę ir plauki, netgi turime tradiciją vidury plaukimo išsimaudyti. Žemiausia temperatūra, kurioje teko maudytis, – minus aštuoni, – prisiminė verslininkas. – Išsimaudžius išsiskiria tiek adrenalino, kad stresas kaip mat dingsta, nes organizmas turi mobilizuotis. Jei nuo streso neišsivaduoji, šis kaupiasi ir tampi neproduktyvus, galiausiai gali visai nusibaigti.“ M. Horbačauskas sako nebijantis šokti į šaltą vandenį ne tik gyvenime, bet ir versle. Ilgainiui ne kartą nušokus atsiranda patirtis, kuri leidžia į kadaise stresą kėlusias gyvenimo situacijas žiūrėti ramiai.
„Nebijau nerti į šaltą vandenį ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme – ne kartą esu šokęs ir į kitą industriją. Tai sukeldavo stresą, o dabar, kai grįžau į įprastą sektorių, viskas atrodo daug paprasčiau ir supratau, kad kitur eiti neverta“, – sakė M. Horbačauskas.
Faktai: „Volfas Engelman“
„Volfas Engelman“ įkurta 1853 metais
Nuo 1999 m. bendrovė priklauso Suomijos „Olvi“ įmonių grupei. Tai yra trečia pagal dydį alaus ir nealkoholinių gėrimų gamintoja Suomijoje Užima 14,5 proc. аlaus rinkos ir Lietuvoje užima 3 vietą. Stipriausi prekės ženklai: „Volfas Engelman“, „Fortas“, „Heineken“, nuo Naujųjų metų perims žymiausio vokiško alaus prekės ženklą „Warsteiner“
Šių metų 9 mėnesių apyvarta buvo apie 17 proc. didesnė nei 2011 metais ir siekė beveik 94 mln. litų.
Baigė BMI verslo vadybos magistrantūrą vadovams, teisę ir ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete
Dirbo „Fazer kepyklos“ generaliniu direktoriumi
2009–2010 m. ėjo „Novaturas Group“ generalinio direktoriaus pareigas
Nuo 2012 m. kovo vadovauja AB „Volfas Engelman“
