vilma drulienė

Šalies parduotuvėse importinių braškių galima rasti kone visus metus, tačiau daugelis laukia, kada galės paragauti Lietuvoje išaugintų uogų. Šią savaitę jų jau pasirodė kai kuriuose prekybos tinkluose, vis dėlto jų kaina tikrai nemaža. Lietuvoje išaugintų braškių jau pasirodė didžiausiame prekybos tinkle „Maxima“. Įmonės komercijos vadovė Vilma Drulienė neslėpė, kad vietinių uogų kaina gerokai didesnė nei įvežtinių.

Net jeigu veidas kasdien makiažu nedengiamas, švenčių ir ypatingų progų metu norisi pasitempti ir sublizgėti. Tiek kasdienis, tiek šventinis makiažas geriau laikysis ir gražiau atrodys, jeigu bus laikomasi tam tikrų taisyklių dar prieš padengiant veidą makiažu. Vizažo specialistė Milita Daikerytė atskleidžia, kokius ritualus būtina atlikti, kad veidas atrodytų tobulai, rašoma pranešime spaudai. Meilė sau ir odos priežiūra – neatsiejami dalykai.

Nors iki Vėlinių beveik visas mėnuo – prekybininkai raitoja rankoves: ir prekybos centruose, ir turgavietėse lentynos pilnos vėlinių žvakių. Kasmet dvasinininkai prašo jomis neapkrauti mirusiųjų kapų, tačiau pardavėjai vis tiek skaičiuoja, kad kasmet jų parduoda milijonus. Kovojantys už švarią aplinką ragina žmones rinktis tokias žvakutes, kurios tiktų perdirbimui.  Vilnietė Nadežda viename prekybos centrų į krepšį krauna dešimtis vėlinių žvakučių.

Prasidėjus karščiams, lietuviai šluote šluoja ledus. Jų pirmosiomis vasaros dienomis jau parduota milijonai porcijų. Žmonės neslepia, kad neretai per dieną sukerta ir po kelias porcijas riebių ir saldžių ledų, o tai kelia siaubą dietologams. Anot jų, ledai – pusryčiams, pietums ir vakarienei – prastas pasirinkimas. Gresia ne tik peršalti ar sulaukti alergijos, bet ir priaugti svorio. Gatvėje kalbinti tautiečiai atviravo, kad ledus renkasi pagal skonį ir pakuotę.

Šiemet lietuviai Velykas planuoja švęsti… gamtoje. Mat tiek turgavietėse, tiek parduotuvėse graibstomi ne tik kiaušiniai, bet ir mėsa. Bene populiariausi – šašlykai ir kepsniai. Anot prekybininkų, tokias tendencijas kuria patogi Velykų data ir žadami orai. Gyventojai atskleidžia ir kiek jiems atsieina velykinis stalas. Sostinės Kalvarijų turgaus darbuotojai didžiausio pirkėjų srauto tikisi penktadienį ir šeštadienį, tačiau ir ketvirtadienį čia sunku buvo rasti laisvos vietos.

Išsiilgę šviežumo žmonės šluoja parduotuvėse daržovių lentynas. Ypač – lietuviškas. Tačiau ar iš tiesų mūsų vietinės daržovės nurungia atvežtines? Paklausti, kas svarbiausia renkantis daržoves, žmonės atvirauja, kad jiems svarbu, kad daržovės būtų lietuviškos, kai kurie sako, kad geriau mažiau, bet skaniau. „Labai žiūriu, kad gerai atrodytų, kad gera kaina būtų. Svarbiausi mano kriterijai“, – atviravo pirkėja.

Nors bulvės dažnai laikomos nacionaliniu lietuvių maistu, bet joms pirkėjai Lietuvoje skiria tikrai ne patį didžiausią dėmesį. Kaip teigia prekybos tinklų atstovai, jau daugelį metų populiariausių prekių sąrašo viršūnėje karaliauja egzotiški vaisiai – bananai ir arbūzai. „Jau daugelį metų mūsų prekybos tinklo parduotuvėse pagal kiekinius pardavimus pati populiariausia prekė – bananai.

Nors ekologiškų prekių kainos kandžiojasi, vis daugiau lietuvių perka sveikesnis produktus. Prekybininkai trina rankomis – ekologiškų prekių pardavimai prekybos centruose per metus išaugo penktadaliu, o TV3 aiškinasi, kiek ekologiškas pasirinkimas patuština pinigines. Šviežių, ekologiškų produktų turgeliai vis labiau populiarėja. Vis daugiau žmonių renkasi kaimiškus sūrius, daržoves, mėsą ar laisvų vištų kiaušinius.

Prekybos tinklas „Maxima“ antradienį pradėjo prekybą nereceptiniais vaistais. Pirkėjai šio tinklo parduotuvėse galės įsigyti 6 nereceptinius vaistinius preparatus, 2 medicinines priemones ir maisto papildų. Medikamentais bus prekiaujama prekybos tinklo kasose – paprašę kasininko, pirkėjai galės įsigyti pageidaujamų vaistinių preparatų. „Atsižvelgdami į klientų lūkesčius turėti platesnes galimybes įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų, pradėjome prekiauti nereceptiniais preparatais.

Šalyje siaučiant gripui, medikai ir liaudies medicinos šalininkai ragina imtis visų profilaktikos priemonių, kad apsisaugotume nuo peršalimo ar pavojingų virusų. Vieni liaupsina citrinas ar imbierą. Kiti pataria valgyti kuo daugiau česnako. Taigi, kurie liaudiški metodai labiausia gali apginti mus nuo virusų, o kurie dar gali sveikatai ir pakenkti? Griežinėlis citrinos, viską užpilame karštu vandeniu ir bandome ragauti. Sako, kad toks karštas gėrimas gelbsti nuo visų peršalimo ligų.

Prasideda paskutinė visuotinė prieškalėdinė apgultis. Prekybos centruose, žuvies skyriuose žmonės stumdosi vežimėliais, šluoja nuo lentynų alkoholį, vaistus virškinimui, grumiasi dėl laisvų vietų automobilių stovėjimo aikštelėse. Antri gi svaoja pasiekti bent jas, nes valandų valandas stovi spūstyse keliuose. Neįprastas šventėms išsiruošusių tautiečių judėjimas ir oro uoste. Nors dar tik vidurdienis, prekybos centruose laisvos vietos jau trūksta.

Orams vis smarkiau vėstant, svarbu pasirūpinti ne tik šiltesne apranga ir avalyne, bet ir papildomomis priemonėmis, skirtomis odos apsaugai ir priežiūrai. Vizažistė Justina Gafaro pastebi, kad asmeninė jos grožio rutina keičiantis sezonams taip pat kardinaliai kinta. Veido oda tampa sausesnė, todėl svarbu ją gerai sudrėkinti bei imtis kitų, papildomų priemonių siekiant, jog oda išliktų sveika ir graži.

Daugiau nei 1,3 mln. pirkėjų sutaupė virš 8,2 mln. eurų pirkiniams, rinkdamiesi prekes, kurių kainos reguliariai yra tikrinamos didžiuosiuose Lenkijos prekybos centruose, o Lietuvos prekybos tinkle atitinkamai mažinamos. Suskaičiuota, kad tokiu būdu kiekvienas pirkėjas vidutiniškai sutaupė apie 5,6 euro. Tokius rezultatus atskleidžia lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, praėjus metams nuo kampanijos „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ pradžios.

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, apsipirksime greičiau, o sutaupysime daugiau. Ekonominiai veiksniai tikrai turi įtakos kainų pokyčiams, tačiau ne vien tai lemia, kiek išleisime parduotuvėje. „Taisyklę, kad apsipirkimas prasideda namuose, žinome, ko gero, kiekvienas.

Lietuvoje perimamos Vakarų valstybių tradicijos – sparčiai populiarėja ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai ir auga šios rinkos dalis. Tik praėjusiais metais Lietuvoje masiškai tiekti pradėti vadinamieji 2-ojo numerio kiaušiniai kol kas sudaro kelis procentus visos rinkos. Vis dėlto, anot verslininkų, situacija keičiasi tiesiog akyse, ir per artimiausius metus jie užims jau daugiau nei dešimtadalį kiaušinių rinkos.

Šiuo metu įprasta, kad dėl sezoninių veiksnių padidėja daržovių kaina, tačiau pažvelgus į metinę statistiką matyti, kad itin brango du kasdieniai lietuvių produktai: juoda duona ir kiaušiniai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kiekvieną savaitę renka tam tikrų produktų kainas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ prekybos tinklų parduotuvėse.

Nenustebkite, jei užėję į parduotuvę dar šį mėnesį išvysite didesnes alaus ar net vaisvandenių kainas. Prie tokių pokyčių jau pratina prekybininkai. Rajonuose veikiančių parduotuvių prekybininkai jau gavo naujas kainodaras. Naujienų portalui tv3.lt teigia, kad pasikeitimai jiems – ne naujiena. Prie to buvo pratinami gerą mėnesį.

Pastaruoju metu pasikeitus prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ vadovams, rinkoje kilo diskusijų banga - vieni tokios didelės korporacinės struktūros permainas laiko įprastomis, kiti pasigenda skaidrumo ir aiškesnio pokyčių pagrindimo. Dauguma BNS kalbintų įvairių sričių ekspertų sutaria, kad naujai „Maxima LT“ vadovybei keliama užduotis įgyvendinti naują prekybos tinklo strategiją, skirtą atremti pokyčius rinkoje ir išlaikyti savo pozicijas.