vilijos aleknaitės-abramikienės

Penktadienį baigs darbą visą savaitę Seimo rūmuose posėdžiavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė Asamblėja (ESBO PA). Paskutinę sesijos dieną planuojama priimti komitetuose apsvarstytas rezoliucijas ir baigiamąjį dokumentą -Vilniaus deklaraciją. Taip pat numatoma išsirinkti naują ESBO PA vadovybę.

Penktadienį baigs darbą visą savaitę Seimo rūmuose posėdžiavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė Asamblėja (ESBO PA). Paskutinę sesijos dieną planuojama priimti komitetuose apsvarstytas rezoliucijas ir baigiamąjį dokumentą -Vilniaus deklaraciją. Taip pat numatoma išsirinkti naują ESBO PA vadovybę.

Seimo rūmuose tęsia darbą ESBO PA sesija. Ketvirtadienį iki pietų posėdžiaus trys komitetai - Bendrasis ekonomikos, mokslo, technologijų ir aplinkos, Bendrasis demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų ir Bendrasis politikos ir saugumo komitetai. Komitetai ketina aptarti rezoliucijas ir išsirinkti naują savo vadovybę. Po pietų prasidės ESBO PA plenarinė sesija. Vakare ESBO PA sesijos delegatai dalyvaus Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus surengtame priėmime. Nuo 22 val.

Šiandien popietiniame ESBO Parlamentinės Asamblėjos Bendrojo demokratijos, žmogaus teisų ir humanitarinių klausimų komiteto posėdyje buvo svarstoma ir priimta slovėno Roberto Bateli (Roberto Battelli) ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ESBO PA vadovės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės parengta bendra rezoliucija dėl padalytosios Europos suvienijimo, rašoma pranešime spaudai.

Seimo delegacija ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje, vadovaujama Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir atstovaujama Seimo narių Egidijaus Klumbio, Laimonto Diniaus ir Algirdo Syso,  dalyvavo ESBO Parlamentinės Asamblėjos žiemos posėdžiuose Vienoje.

Konservatoriai nepraranda vilties sovietų genocido nusikaltimus Europos Sąjungos lygmeniu prilyginti nacių genocido nusikaltimams. Lapkričio pabaigoje ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryba patvirtino pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos, kuriuo valstybėms narėms nustatė pareigą kriminalizuoti nusikalstamas veikas, susijusias su rasizmu ir ksenofobija - viešą diskriminacijos, smurto ir neapykantos kurstymą prieš įvairioms asmenų grupėms priklausančius asmenis, tokios medžiagos platin...

Parlamentarai ketvirtadienį nepritarė Baudžiamojo kodekso pataisų projektui, kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė už Sovietų sąjungos vykdytos agresijos bei genocido neigimą, menkinimą ar teisinimą. Už šį projektą buvo 41 Seimo narys, 2 - prieš ir 50 balsuodami susilaikė.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nepritarė siūlymams keisti dabar galiojančią tvarką, kai gerai besimokančiaisiais laikomi tie aukštųjų mokyklų studentai, kurių akademinis vidurkis yra ne mažesnis kaip 8 balai. Trečiadienį posėdžiavęs ŠMKK svarstė du konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės siūlymus.

Seimas svarstys projektą, kuriuo numatoma baudžiamoji atsakomybė už Sovietų sąjungos vykdytos agresijos bei genocido neigimą, menkinimą ar teisinimą. Po svarstymų Teisės ir teisėtvarkos komitete į Seimo posėdžių salę grįžta konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pateiktos pataisos, kuriomis už minėtas veikas siūloma iki dvejų metų nelaisvės.

Seime jau ne pirmąkart svaidomasi argumentais, ar abortų draudimas yra naudingas, ar žalingas moters sveikatai. Šįkart argumentus Seime dėliojo socialdemokratų frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė pasitelkusi Lietuvos specialistus bei užsienio svečius iš Lenkijos ir Portugalijos. Pasak Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės, Lietuvoje kasmet padaroma apie 10 tūkst.

Parlamentarai po ilgų diskusijų bei ginčų antradienį nutarė padaryti pertrauką ir nepriėmė jokio sprendimo priimant lygias galimybes užtikrinti turintį įstatymą. Prieš balsavimą registravosi 60 Seimo narių, nors priimant įstatymus reikia bent 71 jų dalyvavimo. Tuo tarpu priimant ankstesnį teisės aktą, uždraudusį politinę reklamą per radiją ir televiziją, posėdyje registravosi 94 Seimo nariai.

Seimo narių sutaršytas Lygių galimybių įstatymas yra neatsparus bet kokios interpretacijoms, todėl ateityje gali kilti precedentų, kai gatvių rašymas lietuvių kalba bus laikoma diskriminacija, o vyresnio amžiaus asmenys negalės naudotis išperkamosios nuomos paslaugomis, bet neturės kam skųstis, teigia lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

Šimtas europarlamentarų atsiuntė laišką Lietuvos Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui ir premjerui Gediminui Kirkilui, kuriame teigia, jog Europos teisė leidžia drausti abortus ir tokia iniciatyva yra skatintina. „Džiaugiamės Lietuvos parlamentarų pastangomis užtikrinti geresnę vaikų apsaugą iki jų gimimo“, - sakoma laiške. Tarp pasirašiusiųjų yra daugiausia konservatorių ir krikdemų frakcijų atstovai, tarp jų - 38 lenkų europarlamentarai, 15 politikų iš Italijos ir 10 iš Vokietijos.

Svarstant kartą pastraipsniui jau priimtą, bet vėl į svarstymo stadiją grąžintą Lygių galimybių įstatymą vėl susikirto tradicinių vertybių gynėjų bei aršių kovotojų prieš bet kokią diskriminaciją argumentai. Abi pusės rėmėsi Konstitucija, tačiau abi oponuojančios pusės pripažino, kad šiandien priimtas įstatymas prastesnis, nei ankstesni jo variantai.

Penktadienį – gegužės 30d. Veiveriuose atidaryta muziejinė ekspozicija legendiniam Lietuvos pokario partizanui Juozui Lukšai-Daumantui, taip pat - Tauro apygardos  žuvusių partizanų palaidojimo vietoje – Kančių kalnelyje – ir simbolinis partizanų bunkeris (žr. nuotraukas). Iš JAV atvykusią partizano našlę Nijolę Bražėnaitę, kuriai šiuo metu 85-keri, iškilmių metu kalbino „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Seimas ir šiandien nepriėmė naujos Lygių galimybių plėtros įstatymo redakcijos. Joje apibrėžiama, kas yra tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu. Nors buvo priimti visi įstatymo straipsniai, balsavimas dėl viso įstatymo buvo atidėtas jau antradienį.

Dauguma (76 proc.) apklausto Lietuvos akademinio jaunimo nepritaria Seime inicijuojamai idėjai šalyje uždrausti abortus. Tai parodė Lietuvos studentų sąjungos bei rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Apklausos.LT“ gegužės 6-12 dienomis atliktas studentų nuomonių tyrimas, kuriame dalyvavo 1775 respondentai. Dauguma (83 proc.) apklausoje dalyvavusių studenčių teigė, jog abortų draudimas jų gimdyti neskatintų. 54 proc.

Maždaug dvidešimt įvairių visuomeninių organizacijų atstovų antradienio rytą prie parlamento rūmų piketavo pasidalinę į dvi stovyklas: vieni ragino saugoti gyvybę, kiti - leisti moteriai apsispręsti dėl aborto. „Mes prieš teisę žudyti“, „Gyvybės apsaugos įstatymui - taip“, „Abortas - mirties bausmė, o ne šeimos planavimas“, „Seime, apsaugok gyvybę“ - tokiai plakatais mojavo Lietuvos žaliųjų judėjimo, Vilniaus Šeimynos ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, studentai.

Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija į Lietuvą pakvietė Lenkijos visuomeninių organizacijų atstovus ir politikus, kurie aiškina visapusišką abortų draudimo naudą. Tuo tarpu parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė atkreipia dėmesį, jog kai kurios šios šalies moterų organizacijos pateikia priešingus faktus.

Daugiau nei šimtas Europos Parlamento narių kreipėsi į Seimą ragindami atmesti Lietuvos parlamentarų pasiūlytą įstatymo projektą, kuris, išskyrus kelias išimtis, uždraustų abortus bet kokioje nėštumo stadijoje.

Lietuvos abortų draudimo priešininkai kovai su naujų draudimų iniciatoriais šalininkais pasitelkė tarptautinę nuomonę - apie prieštaringai vertinamą įstatymo projektą informavo Europos Parlamentą (EP) bei tarptautines moterų organizacijas.Jau pirmadienį prie Lietuvos ambasados Briuselyje rinksis Europos Parlamento (EP) nariai, Emilio Vanderveldės instituto darbuotojai, Belgijos socialistų partijos bei Moterų socialisčių judėjimo atstovai.

Abortų draudimui besipriešinanti parlamentarė Birutė Vėsaitė pasitelkė ironiją, kad pašieptų, jos vertinimu, absurdišką iniciatyvą - ji siūloma įstatymu drausti mylėtis, jeigu lytiniu aktu nesiekiama užmegzti naujos gyvybės.„Gal reikėtų pagalvoti ir apie vyro atsakomybę už nėštumo nutraukimą, inicijuojant įstatymo projektą, jog visi vyriškos lyties atstovai lytinį aktą su partnerėmis galėtų atlikti tik gyvybės pratęsimo tikslu“, - ironizuojama socialdemokratės trečiadienį išplatintame pranešime.

Abortų draudimo iniciatorius Seimo narys Valdemaras Tomaševskis ir jo šalininkai netiki prognozėmis, kad uždraudus nutraukti nėštumą didės nelegalių abortų, kelsiančių grėsmę moterų gyvybėms.V. Tomaševskis: nelegalių abortų nedaugėsPasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko, uždraudus abortus Lenkijoje, atitinkami sveikatingumo rodikliai tik gerėja, todėl esą nėra jokio pagrindo nerimauti.

Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių integracija į ES ir transatlantinę bendriją – istoriškai ir kultūriškai sąlygotas žingsnis. Buvome ir esame dalis civilizacijos, kurios pagrindas – Vakarų krikščionybė. Vakarų krikščionių bendriją sąmoningai rinkosi visi Lietuvos valdovai – nuo Mindaugo iki Vytauto ir Jogailos. Į ją de jure sugrįžome ir mes, XXI a. Lietuvos piliečiai. Vakarų krikščionybės nuopelnas civilizacijai – jos kova už teisę nebūti subordinuotai su šio pasaulio valdovais.

Paskirtasis Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso), trečiadienį pareiškęs atsisakantis savo siūlytos komisarų komandos, kad išvengtų nesėkmės Europarlamente, ketvirtadienį pasakė, kad gali būti padaryta keletas pakeitimų. Ž. M. Barozo trečiadienio sprendimas, priimtas likus dviem dienoms iki bloko viršūnių susitikimo Romoje, sukėlė tikrą šoką 25 valstybes nares turinčios Europos Sąjungos (ES) sostinėse.

Pagrindinės valdančiosios ir opozicinės partijos jau apsisprendė, ką kels kandidatais į keturias laisvas Seimo narių vietas. Tarp kandidatų yra ir buvusių Seimo narių, ir dabartinių ministrų. Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) pasidalijo po dvi vienmandates apygardas. Apygardas pasidalijo ir gegužę į vieną partiją ketinantys susivienyti liberalai, centristai ir modernieji krikščionys demokratai.