Abortų draudimui besipriešinanti parlamentarė Birutė Vėsaitė pasitelkė ironiją, kad pašieptų, jos vertinimu, absurdišką iniciatyvą - ji siūloma įstatymu drausti mylėtis, jeigu lytiniu aktu nesiekiama užmegzti naujos gyvybės.
„Gal reikėtų pagalvoti ir apie vyro atsakomybę už nėštumo nutraukimą, inicijuojant įstatymo projektą, jog visi vyriškos lyties atstovai lytinį aktą su partnerėmis galėtų atlikti tik gyvybės pratęsimo tikslu“, - ironizuojama socialdemokratės trečiadienį išplatintame pranešime.
Parlamentarė taip įgėlė Lenkų rinkimų akcijos vadovui Valdemarui Tomaševskiui, kuris yra vienas pagrindinių abortų uždraudimo Lietuvoje iniciatorių.
Pasak B.Vėsaitės, pažangiausios šalys jau seniai kovoja su abortais ne draudimu, bet švietimu apie neplanuoto nėštumo prevenciją, kuri efektyviausia vartojant šiuolaikines kontracepcijos priemones. Jos teigimu, Skandinavijos šalyse kontracepcijos vartojimo procentas yra didžiausias, abortų atliekama ypač mažai, o demografiniai rodikliai geresni nei Lenkijos ar kitų šalių, kur aborto prieinamumas labai apribotas.
Anot socialdemokratės, daugelyje Europos šalių aborto paslauga yra nemokama, jų visuomenės sveikatos specialistai kalba ne apie abortą, o apie neplanuoto nėštumo prevenciją - visa sistema dirba taip, kad moterys ir poros planuotų šeimą, vartotų kontracepciją, o abortas išliktų retas, bet saugus.
B.Vėsaitė teigia, jog paprastai abortų draudimas neatneša laukiamų rezultatų: gimstamumas nedidėja, gyventojų moralė negerėja, tačiau daugėja kriminalinių abortų ir moterų mirčių, randasi vadinamasis „aborto turizmas“, kai kūdikio besilaukiančios moterys keliauja nėštumo nutraukti į šalis, kuriose tai legalu.
Seimo narys V.Tomaševskis antradienį išdėstė požiūrį, jog prognozės apie grėsmę moterų gyvybei ir sveikatai yra nepagrįstos - esą Lenkijoje uždraudus nutraukti nėštumą tokios prognozės neišsipildė.
Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jis leidžiamas. Šis terminas įvairuoja nuo 10 iki 18 savaičių.
Lietuvoje nutraukti nėštumą šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės.
Penki Seimo nariai, pateikę Gyvybės prenetalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, siūlo gyvybę saugoti ir nepasiekus šios ribos.
V.Tomaševskio, Irenos Degutienės, Rimos Baškienės, Vilijos Aleknaitės-Abramikienės bei Petro Baguškos paruoštame įstatymo projekte konstatuojama, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo ir kad visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, turi būti sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko prenatalinėje fazėje teisėms, išskyrus du atvejus: kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai bei kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų, pavyzdžiui - išprievartavimo.
Šiam įstatymui Seime yra pritarta po pateikimo.
Parlamentarė Aušrinė Marija Pavilionienė ir įvairios visuomeninės moterų organizacijos abortų draudimą traktuoja kaip siekį kontroliuoti moters kūną. Pasak jų, tokiais siūlymais kėsinamasi į moters kūną ir klaidingai tikimasi, kad pagerės visuomenės moralė, tačiau esą realiai galima tikėtis tik padidėjusio moterų mirčių skaičiaus, vadinamojo „abortų turizmo“ suaktyvėjimo ir vaikų nepriežiūros atvejų padaugėjimo.
2004 metais RAIT atliktos apklausos duomenimis, 73 proc. Lietuvos gyventojų pritaria abortams. Pasak moterų organizacijų, moterys masiškai pasirašo po laišku seimūnams, kuriuo prašoma atsisakyti planų uždrausti abortus.
Kasmet Lietuvoje nėštumą nutraukti ryžtasi apie 10 tūkst. moterų.
