Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija į Lietuvą pakvietė Lenkijos visuomeninių organizacijų atstovus ir politikus, kurie aiškina visapusišką abortų draudimo naudą. Tuo tarpu parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė atkreipia dėmesį, jog kai kurios šios šalies moterų organizacijos pateikia priešingus faktus.
Pasak Lenkijos Seimo nario, sociologo Antonio Szymanskio, Lenkijoje nuo 1993 metų galiojantis abortų draudimas saugo ne tik negimusį kūdikį, bet ir moterį, nes esą patirtis rodo, kad sumažėjo moterų mirtingumas, jos rečiau netenka kūdikio anksčiau laiko, be to, teigiama, kad abortų draudimas apsaugo psichinę ir fizinę moters sveikatą - taip daroma prielaida, jog pačios moters sprendimas negimdyti jai sukelia didžiulį psichologinį skausmą.
„Patirtis ir dokumentai parodo duomenis, jog šio įstatymo priėmimas pasitarnauja apsaugant moterį, šeimą, ir tos informacijos dėka Lenkijoje jokios rimtos politinės jėgos nesiekia keisti tą įstatymą“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lenkijos parlamentaras.
A.Szymanskiui antrino ir Lenkijos moterų forumo pirmininkė, žurnalistė Ewa Kowalewska. Anot jos, per penkiolika abortų draudimo metų pakito visuomenės savimonė ir galiausiai suprasta, kad abortas nėra tinkamiausia išeitis neplanuotai pastojus.
Lenkijos atstovai ypač pabrėžė, jog parlamente nėra nė vienos politinės jėgos, kuri norėtų iš esmės keisti šiuo metu veikiantį įstatymą. Tokios pastangos buvo dedamos tik prieš kelerius metus - kai kurie politikai Lenkijoje norėjo leisti abortus atsižvelgus į ypač blogą socialinę nėščiosios padėtį, bet Lenkijos Konstitucinis Teismas nutarė, jog tokia nuostata prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Tačiau Lietuvos parlamentarė, abortų draudimui nepritarianti Aušrinė Marija Pavilionienė teigia, esą Lenkijos atstovai vengia pasakyti tikrą padėtį. Pasak jos, Lenkijoje egzistuoja nemaža moterų organizacijų, kurios pateikia kitą statistiką nei Vyriausybė, ir Lenkiją apibūdina kaip moterų pragarą.
Lenkijos atstovai nesutinka su kritika. Jų teigimu, taip mąstančios organizacijos yra marginalios, joms neatstovaujama parlamente ir jos esą iškraipo statistinius duomenis.
Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jis leidžiamas. Šis terminas įvairuoja nuo 10 iki 18 savaičių.
Lietuvoje nutraukti nėštumą šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės.
Penki Seimo nariai, pateikę Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, siūlo gyvybę saugoti ir nepasiekus šios ribos.
Valdemaro Tomaševskio, Irenos Degutienės, Rimos Baškienės, Vilijos Aleknaitės-Abramikienės bei Petro Baguškos paruoštame įstatymo projekte konstatuojama, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo, ir kad visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, turi būti sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko prenatalinėje fazėje teisėms, išskyrus du atvejus: kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai bei kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų, pavyzdžiui - išprievartavimo.
Šiam įstatymo projektui Seime yra pritarta po pateikimo.
Parlamentarė A.M.Pavilionienė ir įvairios visuomeninės moterų organizacijos abortų draudimą traktuoja kaip siekį kontroliuoti moters kūną. Pasak jų, tokiais siūlymais kėsinamasi į moters kūną ir klaidingai tikimasi, kad pagerės visuomenės moralė, tačiau esą realiai galima tikėtis tik padidėjusio moterų mirčių skaičiaus, vadinamojo „abortų turizmo“ suaktyvėjimo ir vaikų nepriežiūros atvejų padaugėjimo.
2008 metais „TNS Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, 61 proc. respondentų nepritaria abortų draudimui, penktadalis norėtų, kad jie būtų uždrausti, o 19 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Kasmet Lietuvoje nėštumą nutraukti ryžtasi apie 10 tūkst. moterų.
