Svarstant kartą pastraipsniui jau priimtą, bet vėl į svarstymo stadiją grąžintą Lygių galimybių įstatymą vėl susikirto tradicinių vertybių gynėjų bei aršių kovotojų prieš bet kokią diskriminaciją argumentai. Abi pusės rėmėsi Konstitucija, tačiau abi oponuojančios pusės pripažino, kad šiandien priimtas įstatymas prastesnis, nei ankstesni jo variantai.
Videointerviu su Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininku Arminu Lydeka ir konservatore Vilija Aleknaite-Abramikiene žiūrėkite straipsnio pabaigoje.
Seimas atmetė Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pataisą, kuria siekta netaikyti nediskriminavimo nuostatų švietimo ir ugdymo srityse, jei jų taikymas nesuderinamas su ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. Seimas pasiūlymui nepritarė. Pritarta Žmogaus teisių komiteto siūlymui taikyti šią išimtį tik toms įstaigoms ir centrams, kurias įsteigė religinės bendruomenės. „Buvo paneigta Konstitucijoje įtvirtinta teisė auklėti vaikus pagal savo vertybes”, - tokį sprendimą komentavo Vilija Aleknaitė-Abramikienė, pabrėždama, kad tėvų vertybės neapsiriboja vien religija.
Seimo nariai Ramunė Visockytė, Vidmantas Žiemelis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė siūlė taisyti dokumentą, nustatant konkrečias sritis, kurioms bus taikomas įstatymas, perrašant Europos Komisijos direktyvos nuostatas. Pasak V. Aleknaitės-Abramikienės, priėmus esamą įstatymą versiją, nebus aišku kaip jį taikyti. Po diskusijų Seimas pasiūlymui nepritarė.
Seimas pritarė Žmogaus teisių komiteto siūlymui įrašyti nediskriminavimo dėl socialinės padėties nuostatą. Komiteto vardu kalbėjusi Seimo narė Laima Mogenienė atmetė oponentų argumentus dėl nuostatos įgyvendinimo problemų ir akcentavo, kad ji įrašyta į Konstituciją ir visus galiojančius kodeksus, o taikymo problemų ligi šiol esą neiškilę.
Egidijaus Klumbio pasiūlymu iš įstatymo eliminuota nuostata, draudžianti diskriminuoti pagal lytinę orientaciją. Vietoje to Konstitucijos 29 str. norma, pagal kurią žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, perkelta į įstatymą.
Diskusijų metu parlamentaras Julius Veselka ironiškai klausė, kaip išvis nustatyti lytinę orientaciją. Jam oponavęs socdemas Algirdas Sysas sakė, kad visi kažkodėl žino, kas tai yra, kai reikia diskriminuoti.
Parlamentarai balsavo dėl šios nuostatos du kartus, tačiau laimėjo nediskriminavimo dėl lytinės orientacijos nuostatos priešininkai.
Dar viena pozicija, ties kuria susikryžiavo ietys, buvo įstatymo projekte įrašyta „įrodinėjimo pareiga“, pagal kurią bet kas, kas bus apkaltintas diskriminavimu, turės įrodyti esąs nekaltas. Nepritarta siūlymui numatančiam, kad diskriminavimu besiskundžiąs asmuo turėtų bent jau pateikti konkrečias aplinkybes.
„Dėl Žmogaus teisių komiteto nekompetencijos mes vėl sujaukėme įstatymą. Šis Seimas vienus Konstitucijos straipsnius vertina labiau už kitus. Taip atsitiko dėl to, kad buvo neteisingai pasirinktas komitetas“, - sakė V. Aleknaitė-Abramikienė. Ji siūlė perduoti įstatymą svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris subalansuotų jį Konstitucijos atžvilgiu.
Projektui po svarstymo vis dėlto pritarta 69 parlamentarams balsavus už, 5 - prieš, 6 - susilaikius.
