Šiandien popietiniame ESBO Parlamentinės Asamblėjos Bendrojo demokratijos, žmogaus teisų ir humanitarinių klausimų komiteto posėdyje buvo svarstoma ir priimta slovėno Roberto Bateli (Roberto Battelli) ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ESBO PA vadovės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės parengta bendra rezoliucija dėl padalytosios Europos suvienijimo, rašoma pranešime spaudai.
V.Aleknaitė Abramikienė pripažįsta, kad pergalės mažai kas tikėjosi: „Manau, kad įvyko beveik stebuklas, nes ESBO formate įgyvendinti tokią idėją atrodė neįmanoma, taip manė net ir mūsų užsienio politikos ekspertai. Nes šioje rezoliucijoje Stalinas ir Hitleris sudėti šalia“.
Kompromisinėje rezoliucijoje smerkiami abu XX amžiaus totalitariniai režimai – nacių ir sovietų, šalys raginamos atverti savo istorinius ir politinius archyvus, kovoti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą.
Dokumente pabrėžiamas ESBO narių įsipareigojimas aiškiai ir vienareikšmiškai pasmerkti totalitarizmą, atkreipiamas dėmesys į besitęsiančias antisemitizmo apraiškas ESBO narėse, reiškiamas susirūpinimas dėl totalitarinių režimų šlovinimo, taip pat viešų demonstracijų, kuriose palankiai vertinama nacistinė ar stalinistinė praeitis, galimą įvairių ekstremistinių judėjimų ir grupių, tarp jų – neonacių ir skustagalvių, stiprėjimą ir plitimą.
Rezoliucijoje šalys kviečiamos skirti daugiau dėmesio žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, netgi sudėtingu teroristinių grėsmių, ekonominės krizės, ekologinių nelaimių ir masinės migracijos laikotarpiu.
Pristatydamas rezoliucijos projektą, Slovėnijos delegacijos narys R. Batelis pabrėžė, kad dokumente atkreipiamas dėmesys į itin svarbią sritį – žmogaus teises ir pilietines laisves. „Mus kaltina, kad rezoliucijoje žiūrima į praeitį, o ne į ateitį. Tačiau ja kaip tik norima prisiimti įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ateityje“, – sakė R. Batelis.
Prieš rezoliuciją diskusijoje kalbėjusio Graikijos delegacijos nario Konstantino Alisandrakio nuomone, rezoliucija yra „antikomunistinė“, ja „persekiojamos komunistinės idėjos“. „Senoji Europa bijo komunizmo šmėklos, jos bijo valdantieji, siekiantys sustabdyti natūralų visuomenės vystymąsi“, – sakė K. Alisandrakis.
Pasak Prancūzijos delegacijos nario Mišelio Biju (Michel Billout), rezoliucijoje bandoma sujungti visiškai skirtingas istorines patirtis. Parlamentaras siūlė ieškoti sąsajų tarp bolševizmo ir nacizmo. „Man tai primena raganų medžioklę, – sakė parlamentaras. – Norėčiau pritarti rezoliucijai, bet ją reikia tobulinti“.
Latvijos delegacijos vadovas Janis Eglitis ragino pritarti rezoliucijai ir „apginti žmones, kurie jau nebegali apsiginti“.
Gruzijos delegacijos narys Georgis Kandelakis pabrėžė, kad „teisės viršenybė ir žmogaus teisės yra Europos ramsčiai. Negalima pamiršti nusikaltimų, negalima neteisingai naudoti istorijos“, – sakė G. Kandelakis.
Rezoliucijai prieštaravęs Rusijos delegacijos vadovas Aleksandras Kozlovskis sakė, kad „skirtingus įvykius galima vertinti skirtingai“. Kalbėdamas apie Ribentropo-Molotovo paktą, Rusijos delegacijos vadovas sakė: „Jei pakto nebūtų, mūsų čia taip pat nebūtų. Čia niekas nekalbėjo lietuviškai. Tik pakto dėka Vilnius buvo grąžintas Lietuvai“.
A. Kozlovskis taip pat piktinosi, kad „nacizmas ir stalinizmas, nugalėjęs nacizmą“, rezoliucijoje sugretinami. „Mes jaučiamės įžeisti“, – sakė Rusijos delegacijos vadovas. Parlamentaras kvietė „neįnešti skilimo elementų“ ir ragino atmesti rezoliuciją. „Tai – istorijos niekinimas“, – sakė A. Kozlovskis.
Lietuvos delegacijos vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė stebėjosi Rusijos delegacijos reakcija neva rezoliucija yra nukreipta prieš šią šalį. „Rusija buvo pirmoji totalitarinio režimo – stalinizmo – auka“, – pabrėžė Lietuvos delegacijos vadovė. „Mes nesutinkame su tuo, kad šia rezoliucija įžeidžiama Rusija. Totalitarinio režimo esmė yra tai, kad žmogus tampa priemone tikslams pasiekti ir tuomet žmogaus tautybė netenka prasmės. Esame tikri, kad giname totalitarizmo aukas ir Europą nuo galimo totalitarizmo ir tikrai neįžeidžiame rusų“, – iš karto po balsavimo dėl rezoliucijos projekto sakė V. Aleknaitė Abramikienė.
Nors Rusijos delegacijos atstovai pasisakydami prieš rezoliucijos projektą prabilo net apie galimą ESBO skilimą, V. Aleknaitė Abramikienė nemano, kad tai galėtų atsitikti.
Jai pritarė ir debatus stebėjęs Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) pirmininkas Emanuelis Zingeris, analogišką Ribentropo-Molotovo paktą įvertinančią rezoliuciją pateikęs ETPA:
„Lygiai tokia pati kova praėjusią savaitę vyko ETPA formate. Svarstant analogišką mano teiktą rezoliuciją Politinių reikalų komitete, 7 komiteto nariai balsavo „už“, tiek pat buvo „prieš“. Tik komiteto pirmininko Jorano Lindblado balsas „už“ lėmė, kad rugsėjo 8 dieną šis klausimas bus svarstomas ETPA Biuro posėdyje. „Mes manome, kad XXI amžiuje svarbu kalbėti apie du didžiausius totalitarinių režimų veikėjus – Hitlerį ir Staliną. Būtent tokios rezoliucijos padės įvertinti tuos milžiniškus nusikaltimus, kuriuos komunistinis Stalino režimas ir naciai įvykdė prieš Rusiją“, – sakė E. Zingeris.
Galutinis balsavimas dėl šios rezoliucijos vyks penktadienį, liepos 3 d.
