Parlamentarai ketvirtadienį nepritarė Baudžiamojo kodekso pataisų projektui, kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė už Sovietų sąjungos vykdytos agresijos bei genocido neigimą, menkinimą ar teisinimą.
Už šį projektą buvo 41 Seimo narys, 2 - prieš ir 50 balsuodami susilaikė.
Pagal konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės rengtą Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos projektą, „tas, kas viešai žodžiu ar raštu pritarė Sovietų sąjungos ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, ją teisino, menkino ar neigė, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
„Čia arti politinio persekiojimo. Turėsime politinių kalinių, - balsuoti prieš projektą parlamentarus ragino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Kęstutis Čilinskas. - Bus galima traukti baudžiamojon atsakomybėn už nuomonę, mintį.“
Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ši pataisa turėjo būti žingsnis siekiant, kad sovietų genocido nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos (ES) teisinį reglamentavimą.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, Lietuva siekia, jog straipsnius, kuriuose įtvirtinta valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už genocido nusikaltimų viešą neigimą ar teisinimą, papildytų sovietų agresijos, genocido, karo nusikaltimai.
Atsižvelgdama į tai, ES Taryba įpareigojo per artimiausius 2 metus ištirti ir pritarimo tokiems nusikaltimams, jų menkinimo ir neigimo poreikį bei prireikus parengti atitinkamą ES teisės akto projektą.
