Seimas svarstys projektą, kuriuo numatoma baudžiamoji atsakomybė už Sovietų sąjungos vykdytos agresijos bei genocido neigimą, menkinimą ar teisinimą.
Po svarstymų Teisės ir teisėtvarkos komitete į Seimo posėdžių salę grįžta konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pateiktos pataisos, kuriomis už minėtas veikas siūloma iki dvejų metų nelaisvės.
Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) projektą, tas, kas viešai žodžiu ar raštu pritarė Sovietų sąjungos ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, ją teisino, menkino ar neigė, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Ši pataisa - žingsnis siekiant, jog sovietų genocido nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos (ES) teisinį reglamentavimą.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, Lietuva siekia, jog straipsnius, kuriuose įtvirtinta valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už genocido nusikaltimų viešą neigimą ar teisinimą, papildytų sovietų agresijos, genocido, karo nusikaltimai.
Atsižvelgdama į tai, ES Taryba įpareigojo per artimiausius 2 metus ištirti ir pritarimo tokiems nusikaltimams, jų menkinimo ir neigimo poreikį bei prireikus parengti atitinkamą ES teisės akto projektą.
