vaikų mityba

Vaikų mityba yra svarbus aspektas jų augimo ir vystymosi procese. Subalansuota mityba ne tik suteikia jiems reikiamų maistinių medžiagų, bet ir formuoja sveikus įpročius, kurie gali tapti svarbiu veiksniu ateityje. Nors daugelis tėvų stengiasi atkreipti dėmesį į ką valgo jų vaikai, yra tam tikrų produktų, kurių reiktų vengti. Apie tai, kokių maisto produktų turėtų nevalgyti vaikai, „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ papasakojo vaikų gastroenterologas, profesorius Liutauras Labanauskas.

Maistą daugelis iš mūsų laiko malonumu. Tačiau vaikams taip atrodo ne visuomet – ne vienas tėvas yra ištaręs frazę, jog „vaikas nieko nevalgo“. O ką jau kalbėti apie maistinguosius brokolius ar kitas daržoves! Tačiau yra būdas tą pakeisti. Būtent apie tai šio sekmadienio TV3 laidoje „La maistas“ kvies pasikalbėti ir Gian Luca Demarco.

Spalio 11 d. Vilniuje, kavinėje „Vaflių namai“ nuomonės formuotojos būrėsi į susitikimą-diskusiją apie sveiką vaikų mitybą. Renginyje dalyvavo profesionali dietistė Dalia Lenkutienė, nuomonės formuotoja Medeina Andriulienė bei vaikų mitybos tinklaraščių „Mažas didelis gyvenimas“, „Mano vaikas valgo viską“, „Gaminame ir mėgaujamės“, „Mama, ką valgom“ autorės.

Gausus dubenėlis košės, vaisiai ar galbūt jogurtas su avižiniais dribsniais – maisto produktai, kuriuos paprastai siejame su sveikais pusryčiais. Tačiau vienos mitybos specialistės vaikų pirmasis dienos valgis atrodo kaip visų vaikų svajonė – lėkštė, pilna saldumynų. Vaikų sveikata ir gerove besirūpinančios mamos Crystal Karges teigimu, tam yra rimta priežastis.

Nuo mažų dienų į ugdymo procesą diegiamos mitybos, auginimo ir ekologijos temos augina mūsų naująją mažųjų kartą atsakingą ir sumanią, kuri jau supranta ne tik kaip atsiranda obuoliai ar pomidoras, tačiau ir žino kaip nešvaistyti maisto, kaip rūšiuoti, kaip prižiūrėti ir užauginti vaisius, daržoves ar prieskonius.

Specialistai teigia, kad savaitgaliniai vaikų palepinimai saldumynais, traškučiais ir gazuotais gaiviaisiais gėrimais ateityje gali turėti liūdnų pasekmių ir tapti tokių ligų kaip vėžio ar nervinės sistemos sutrikimų priežastimi. O dar blogiau, jeigu tokį maistą vaikas yra įpratęs gauti kada panorėjęs.  Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų gastroenterologė, vaikų ligų gydytoja doc.

Suaugusiems dieta yra gana įprastas žodis – vieniems jis siejasi su mitybos įpročiais, kitiems su varginančia kova dėl dailesnės figūros ar geresnės savijautos. O kaip yra su vaikais? Ar jiems galima laikytis dietų? „Mes įpratę dietą įvardinti svorio metimo būdą, tačiau vaikams laikytis dietos negalima. Tai yra bręstantis, augantis organizmas, todėl vaikams yra reikalinga maisto įvairovė. Net viršsvorį turintiems vaikams nerekomenduojama skaičiuoti kalorijų.

Saldžiųjų gėrimų populiarumas vaikų tarpe kaip reikiant kelią nerimą dėl poveikio sveikatai. Šie gėrimai, kuriuose slepiasi daugybė cukraus ir kitų sveikatai žalingų medžiagų, skatina dantų ėduonį, nutukimą, didina diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.  „Visus saldžiuosius sulčių, gazuotus gaiviuosius, įvairius pieno gėrimus ar kompotus sudaro 10-12 proc. cukraus. Tai reiškia, kad stiklinė tokio gėrimo turi 25-30 g. cukraus.

Mitybos įpročiai pradeda formuotis dar vaikystėje, tačiau daugelis sutiks, kad vaikai vietoj vertingo ir sveiko maisto mieliau renkasi kaloringus, daug cukraus ar druskos bei kitų maisto priedų turinčius produktus.

 Nors gamta geru oru nelepina, noras savaitgalį bent trumpam ištrūkti į gamtą ar sodybą užmiestyje niekur nedingsta. Lauko žaidimai, kita aktyvi veikla ir maisto gaminimas ant laužo ypač vilioja vaikus, kurie dažnai pareiškia norą gamtoje švęsti ir svarbiausią dieną metuose – gimtadienį. Šventės organizavimas atvirame ore tėvams gali tapti tikru iššūkiu – sveiko maisto gaminimas ir transportavimas reikalauja kur kas daugiau pastangų nei staliuko kavinėje užsakymas.

Nors tėvai stengiasi savo vaikus maitinti sveikiau, deja, ne kiekvienoje kavinėje galima rasti sveiko maisto pasirinkimo. Vilniečiai tėvai pasipiktinę meniu, kuris metai iš metų nesikeičia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro kavinėje. Čia apstu koldūnų, blynų su šokoladu, bandelių, tačiau nėra nieko, ką būtų galima pavadinti sveiku maistu. Savo ruožtu kavinės vadovė tikina nieko neketinanti keisti.

Šį rugsėjį mokyklose įsigaliojus naujai, kur kas griežtesnei vaikų maitinimo tvarkai, moksleivių tėvai negaili kritikos pokyčių rengėjams, pastebėdami, kad nei jie, nei jų atžalos neturėjo pakankamai laiko pasiruošti mitybos pokyčiams. Be to, tėvų teigimu, sunku vaikams paaiškinti, kodėl namie jie gali šlamšti saldumynus, o mokykloje tai draudžiama. Tačiau dietologai pastebi, kad nesveikas maistas mokykloje ne draudžiamas, o nerekomenduojamas, viskas priklauso nuo tėvų pasirinkimo.

Daugiavaikiai tėvai kartu su garsiausia šalies gydytoja-dietologe dr. Edita Gaveliene įkūrė neformalų „Super tėvų” judėjimą, kuriuo sieks keisti maitinimo sistemą šalies ugdymo įstaigose. Anot vieno iš projektų iniciatoriaus Simono Urbono (Saimio), vaikai yra mūsų didžiausias turtas, tačiau nepaisant to, šalyje veikianti mitybos sistema ugdymo vietose – nekeista nuo sovietinių laikų. „Idėja gimė pamačius vaikų valgiaraščius darželiuose ir kilogramus cukraus, pilamus į arbatos katilą.

Kad vaikai turi dažnai sunkiai suvaldomą potraukį saldumynams, žino beveik visi, ypač tėvai. Šis saldumynų troškimas neretai gali pakenkti vaikų sveikatai, skatinti nutukimą bei kitų ligų riziką.

Specialistų rekomendacijos nurodo, jog kasdien reikėtų suvalgyti penkias porcijas vaisių bei daržovių – ne mažiau 400 g. daržovių ir 300 g. vaisių. Deja, tačiau dėl nuolatinio skubėjimo ir įtempto gyvenimo ritmo, dažnai per dieną neįveikiama net pusės rekomenduojamos normos. „Norint užtikrinti pilnavertišką mitybą, daržoves bei vaisius reikia valgyti kuo įvairesnius, kadangi kiekvienas produktas turi skirtingų vitaminų rinkinį, mikro- ir makroelementų bei biologiškai aktyvių medžiagų kiekį.

Pasirūpinti sveika ir pilnaverte vaikų mityba prasidėjus mokslo metams, tėvams tampa gana sudėtinga. Atžalas nuolat vilioja įvairūs užkandžiai, saldumynai, dėl kurių vėliau dingsta apetitas pagrindiniams dienos valgymams, o apie mitybos reguliarumą pamirštama visiškai. Gydytoja dietologė Žana Antonova dalinasi patarimais, kaip tėvams pasirūpinti tinkama vaikų mityba, kad šie, pradėję eiti į mokyklą, nepritrūktų vitaminų ir kitų naudingų maistinių medžiagų.

Kokia turėtų būti vaikų mityba? Kaip vaikus išmokyti valgyti daržoves ir vaisius? Ir kuo vaikų mityba skiriasi nuo suaugusiųjų? Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad sveika vaikų mityba yra labai panaši į suaugusiųjų sveiką mitybą. Tad gal ir neskambės populiariai, tačiau tėvai turi rodyti vaikams pavyzdį. „Labai dažnai tėvai man sako: mano vaikas nevalgo to ar ano.

Nors nėščiosios dažnai savo mitybos ir nesureikšmina, tačiau specialistai tvirtina: nėščiųjų valgymo įpročiai suformuoja bazinę ir pagrindinę medžiagų apykaitą vaikams. Tad nuo to, kaip ir ką valgo nėštukės, priklauso vaiko sveikata, ar jis bus linkęs į nutukimą. Vaikų endokrinologė Natalija Smetanina sako, kad mamytės nežinodamos savo vaikams daro meškos paslaugą.

Sveikatos specialistai tvirtina, kad norint užtikrinti sveiką mažylių augimą, teisingi mitybos įpročiai yra ypatingai svarbūs. Rūpintis jais būtina pradėti nuo pat pirmųjų kūdikiams duodamų maisto tyrelių šaukštelių. Gydytojai pastebi, kad teisingų mitybos įpročių stokojantys vaikai iki 5 metų jau gali turėti virškinimo, žarnyno veiklos ir svorio problemų. Deja, vis dažniau gydytojai pastebi, kad vaikai ne tik nevalgo pakankamai vaisių ir daržovių, tačiau jų net neatpažįsta.

Tėvai dažnai skundžiasi, jog jų vaikai atsisako valgyti daug naudingų produktų, negali ištverti be saldumynų ir mitybos režimas, tiesiog, išsibalansavęs. Vis dėlto susidūrus su šiais sunkumais vertėtų nepulti kaltinti vaikų, o patiems tėveliams atkreipti dėmesį, kokį sveikos mitybos pavyzdį šie savo mažiesiems rodo. „Vaikai turėtų valgyti 3 kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę bei 2 kartus lengvai užkąsti.

Įpusėjus rugsėjui, į vėžias stoja ir vaikų dienos ritmas – jie įpranta laiku keltis, žino, kada pietauti ir kaip paskirstyti laiką tarp laisvalaikio ir mokyklinių įsipareigojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad vaikai dažnai lepinami saldumynais, o daug vaikų Lietuvoje – nepusryčiauja. Tėvams neretai kyla klausimų, kaip užtikrinti ne tik pilnavertį vaikų darbo ir poilsio režimą, bet ir mitybą mokykloje.

Ką daryti, jei nutraukus maitinimą pienu vaiko apetitas – tiesiog prastas? Kokio dydžio turi būti porcijos? Kokį meniu pateikti? Šie ir kiti panašūs klausimai kamuoja daugelį tėvų. Pristatome, kaip tokius kasdienius rūpesčius sprendžia italai. Be prievartos Guseppe Ferrari – žymus Italijos pediatras, Turino Mauriciano ligoninės Neonatologijos ir pediatrijos skyriaus vyriausiasis gydytojas – knygoje „Laimingas vaikas“ tikina, kad vienodas maistas nereiškia blogo maitinimo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kiekvienų mokslo metų pradžioje vertina ir analizuoja, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai. Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams kokybišką maitinimą užtikrinantiems aspektams – valgyklų patalpų būklei, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose.

Kai vaikas paauga, jis gauna įvairius produktus, kuriuos valgo ir suaugusieji. Ir vis dėl to, mažylio maistas skiriasi nuo to, kurį valgome mes. Todėl yra pirmieji patiekalai, kuriuos reiktų gaminti vaikui, išaugusiam iš kūdikiško amžiaus. Kalbant apie sriubų naudą, reiktų atkreipti dėmesį, kad jos turi stimuliuoti virškinimo sulčių išsiskyrimą, būtinų antrajam patiekalui virškinti. Būtent todėl sriubos yra patiekiamos kaip pirmasis patiekalas.

Šį šeštadienį 9.30 val. LNK laida „Padėkime augti“ kalbės itin svarbia tema – vaikų mityba. Maži vaikai patys nesirenka ir negamina maisto, tai daro tėvai, todėl jų žinios, šeimos mitybos įpročiai – labai svarbūs. Sveika gyvensena ir mityba svarbi augančiam organizmui. Laidoje žiūrovai įsitikins, kad tai žino net darželinukai.

Praeitoje dalyje konstatavome vaikų nevalgymo problemą ir pateikėme vieną problemą, kaip gimsta ginčai prie stalo. Šioje dalyje išspręsime problemą ir pateiksime penkių žingsnių planelį, kaip motyvuoti vaikus valgiui.   Žingsnis nr. 1: nurimkite Svarbiausia, ką galite padaryti, jei esate įkliuvę į užburtą nerimastingo elgesio ratą, tai pabandyti iš jo ištrūkti. Mama buvo paprašyta pakeisti savo elgesį su dukra valgio metu.

Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei trečdalį savo mėnesio išlaidų Lietuvos žmonės skiria maistui. Tačiau, ar visada mokama kaina atitinka produkto vertę? Ar tikrai produktai, ant kurių etikečių puikuojasi užrašas „be konservantų“, yra maistingi ir saugūs mums ir ypač – vaikams? Į šiuos klausimus vartotojai negauna vienareikšmio atsakymo nei iš valstybinių institucijų, nei iš maisto gamintojų.