Bėda ta, kad mitybos planai ruošiami ne specialistų, kitaip tariant – kitos srities profesionalų, pavyzdžiui, administracijos atstovų. Kitas dalykas – suteikiama per daug galios institucijoms, pavyzdžiui, Visuomenės sveikatos centrui, vertinantiems „gerus“ ir „blogus“ pagal savo pačių sugalvotas ir visiems vienodai taikomas taisykles, rašoma pranešime spaudai.
Tai neturėtų būti laikoma norma, mat ir mokyklos, ir vaikų poreikiai pagal amžių, sveikatos būklę bei kitus rodiklius – skiriasi. Aš subūriau profesionalų komandą, kuri kuria ir dėlioja valgiaraštį vaikams pagal mitybos taisykles ir atsižvelgdami į jų poreikius bei naudą sveikatai.
„Erudito“ licėjuje su komanda stengiamės suteikti galimybę vaikams valgyti sveikiau ir įdomiau, tačiau tai nėra lengva, nes valstybėje jau nustatytos taisyklės yra labai griežtos, o jas pakeisti praktiškai neįmanoma.
Sudėtinga net laviruoti, nors institucijos galėtų pakeisti nuostatas, apie šį klausimą net nesusimąstoma, visa sistema atrodo gera ir, svarbiausia, „telpanti į biudžetą“.
Džiaugiuosi, kad privačiame sektoriuje galima pasitarti ir pasiekti rezultatą, kuris yra išmokyti vaikus valgyti viską, atsirinkti sveikus produktus ir, galiausiai, augti sveikesniems.
Taip pat mokyklose svarbu atsižvelgti į vaikų amžių bei gyvenimo etapą. Tarkime, paaugliams nėra itin svarbu valgyti kuo sveikiau ir būti stipresniems. Jie natūraliai nori daugiau maisto ir greitai, tad pagrindiniu tikslu tampa greičiau bei paprasčiau užpildyti skrandį, pavyzdžiui, suvalgant kebabą.
Šis klausimas nėra tik lietuvių problema, jis egzistuoja visur ir mums, kaip visuomenei, derėtų atidžiau žvelgti į vaikų mitybą, pasitelkti bendruomenę, švietimo įstaigas, kad vaikai gautų visas jiems ir tėvams prieinamas galimybes augti sveiki. Lietuvoje jau ilgą laiką gimstamumas mažėja, todėl reikėtų dėti visas pastangas, kad dabar augantys vaikai būtų kuo sumanesni ir sveikesni, kad įgyvendintų visą savo potencialą. Mes, kaip suaugę, turime įprasti mokėti ne tik už gražius drabužius ar žaislus, bet ir už aukščiausios kokybės maistą.
Draudimais problemos neišspręsime
Neabejoju, kad visi tėvai stengiasi ir daro viską, ką gali dėl savo vaikų, tačiau visi mes žinome, jog kasdien pagaminti vaikams po sveikus pusryčius ir vakarienę gali būti iššūkis. Todėl mokyklose tiekiamas maistas turėtų būti kokybiškesnis.
Tėvams tikrai sunku suderinti dinamišką kasdienybę su savo bei vaikų veiklomis ir kartu kasdien gaminti šviežią maistą namuose. Tačiau jei bent kelis kartus per savaitę namie būtų gaminami sveiki patiekalai, nemaistingi pietūs mokykloje nesutrukdytų vaikui augti sveikam.
Dar vienas privalumas ruošti maistą namuose – galimybė išmokyti tą daryti pačius vaikus, parodyti sveikus produktus, duoti paragauti naujų skonių. Vaikai, kaip ir mes, vyrai, pasiduoda reklamai, todėl paklausti, ko norėtų valgyti, dažniausiai pasakys ką nors, ką matė ekrane – picos, mėsainių, makaronų su sūriu.
Tai galima įgyvendinti, pavyzdžiui, susitarus, kad šie patiekalai bus šventiniai ir ypatingi. Žinau, tai tikrai nėra lengva, tėvai yra nuolat apkrauti, pavargę, vaikai – irgi, todėl ne visada lengva susikalbėti. Todėl reikėtų daugiau bendradarbiavimo bendruomenėje, įskaitant namus bei mokyklą.
Su komanda licėjuje bandome įvairius švietimo apie maistą būdus, kurie vaikams būtų įdomūs, tarkime – patiems pasigaminti kebabą. Jis gali būti laikomas greitu maistu, tačiau su tinkamais priedais, daržovėmis bei sveikesniais padažais, gali tapti pilnaverčiu maistingu patiekalu.
Iš vienos pusės, taip patenkinamas vaikų poreikis valgyti populiarų, greitą maistą, tačiau kartu – tėvų siekis prižiūrėti, kad jis būtų subalansuotas. Užsiimdami tuo su draugais, vaikai ne tik išmoksta pasigaminti mėgstamą maistą, bet ir socializuojasi, pasilinksmina.
Kai kurios mokyklos sveikos mitybos pagrindus bando diegti atsisakydamos nesveikų užkandžių bei maisto aparatų. Turiu jus nuvilti – tokia sistema neveikia. Šiuolaikiniai vaikai per pertrauką nubėga į artimiausią parduotuvę ir valgo viską, ką nori.
Nei užkandžiai, nei saldumynai savaime nėra totalus blogis, jeigu vartojami saikingai. O draudimai mokyklose vaikams sukelia pasipriešinimą ir norą bėgti į lauką bei kramtyti viską, kas papuola į rankas.
Lietuvoje esame įpratę stigmatizuoti ir pasitelkti draudimus visose srityse. Tarkime, šiandien valgome tik bulves, tada dvi savaites jų negaminsime.
Kalbant apie vaikų poreikius, tokie draudimai jiems kelia maišto norą, todėl geriau būtų įvesti harmoningas taisykles ir įvairovę. Jeigu iš vaiko atimama viskas, kas skanu, ruošiami tik virti patiekalai, be angliavandenių, miltų ar riebalų bei galvojama, kad jis valgys tokį jovalą, tas ilgai nesitęs. Pasipriešinimas šiuo atveju yra visiškai normali reakcija.
Tiek mokykloje, tiek namuose naudinga kalbėtis su vaikais apie maistą, koks patinka jiems, atsižvelgti į jų pasiūlymus.
Kartais reikia būti griežtiems
Labai svarbu paminėti, kad sveikam vaikui nepakanka tik tinkamos mitybos. Reikia kalbėtis su vaikais, siūlyti išmėginti įvairias sportines veiklas, pabrėžti, kad tai svarbu ne dėl tėvų svajonių, o dėl paties vaiko laimės jausmo.
Visada tikėjau, kad labai svarbu leisti laiką su vaikais ir kurti ryšį, kurio pagrindu jie pasitiki tėvų žodžiais ir ryžtasi naujovėms, kad ir išbandyti naują būrelį.
Pasitaiko vaikų, kurie auga per liesi, nes valgo labai mažai arba nevalgo to, ką siūlo tėvai bei mokyklų valgyklos. Tai ilgainiui gali tapti rimtu iššūkiu ir pakenkti sveikatai, todėl ir šiuo klausimu reikia imtis priemonių.
Dažnu atveju tokio vaiko tėvai gali griebtis paskutinio šiaudo ir leisti vaikui valgyti, ką tik nori, kad tik būtų pavalgęs. Kartais kitaip neišeina ir gali būti labai sunku nepasiduoti. Tačiau aš kartoju tėvams, kad iškilus problemoms galima pasitarti su kitais tėvais, specialistais, paprašyti patarimų ir dalintis jais su kitais. Taip pat – klausytis paties vaiko.
Žinoma, šiuolaikinė auklėjimo sistema tikina, kad negalima su vaiku elgtis griežtai, tačiau kai kuriais atvejais tai lieka vienintele išeitimi. Auklėjimas būtent todėl ir vadinamas auklėjimu, ribų nustatymu.
Galiu tik palinkėti tėvams būti stipriems. Santykis su vaiku – labai svarbus šiame procese. Jį užmegzti ir puoselėti būtina nuo mažumės ir geriau su vaiku pyktis, bet kalbėtis, negu nesipykti, bet neturėti jokio santykio.
Dar vienas gana jautrus klausimas, kalbant apie vaikų mitybą – saldumynai. Lietuvos stomatologų draugija pradėjo judėjimą, kurio tikslas – išmokyti vaikus mėgautis saldumynais tik šeštadieniais.
Mes savo šeimoje tokią taisyklę irgi taikome, tik sekmadieniais. Grįžtame po mišių, papietaujame ir tada jau galima valgyti saldumynus. Vaikams tai tapo savotišku žaidimu, kiekvienas turi dėžutę, kurioje, lyg taupyklėje, visą savaitę kaupia saldumynus, kokių norėtų, ar kokių gauna dovanų, o atėjus sekmadieniui gali paskanauti.
Sveikos mitybos mokymas – nesibaigiantis procesas
Dažnai kalbama, kad vaikai nemėgsta valgyti tam tikrų produktų, pavyzdžiui, brokolių, žuvies ar grybų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jeigu bus paruošta tinkamai, jie valgys praktiškai bet ką.
Pavyzdžiui, žiedinius kopūstus, brokolius vaikai labai mėgsta su alyvuogių aliejumi bei druska. Tiesa, jie neturi būti pervirti, nes tada iš ryškiai žalių tampa „kamufliažiniai“ ir nebeatrodo gardžiai.
Kelerius metus dirbdamas ugdymo įstaigų maitinimo sektoriuje pastebėjau, kad vaikų labai mėgstamos įdarytos daržovės – paprikos, cukinijos, karamelizuoti baklažanai, pyragaičiai, įdaryti su daržovėmis. Manau, vaikams labai svarbi maisto forma ir spalva – jeigu jiems tai patiks, tikrai norės ragauti.
Išmokyti vaikus pačius rinktis sveikesnes patiekalų alternatyvas – sunkus ir nesibaigiantis darbas. Augant vaikams keičiasi jų norai ir poreikiai. Taip pat nereikia pamiršti, kad fiziškai paaugę, jie jau gali pasiekti slaptas užkandžių spinteles, pasiimti, ką nori ir bandyti apsukti tėvus.
Mes savo namuose įsivedame taisykles, pasikalbame, pasitariame ir… rodome viską savo pavyzdžiu. Tarkime, vietoje duonos gaminių su užtepėlėmis susipjaustome vaisių, sūrio, medaus, viską dalinamės kartu.
Užkandžiavimas tampa tam tikru socialiniu bendravimu šeimoje. Aš esu didžiulis tinginys ir labai norėčiau rinktis kitokius užkandžius, žinoma, nesveikus, tačiau ką tokiu atveju matytų ir mokytųsi mano vaikai?
Įdiegti sveikos mitybos bei judėjimo pagrindus vaikams yra mūsų bendra kelionė – tiek namuose, tiek švietimo įstaigose. Tikslas dar nepasiektas ir nemanau, kad įmanoma greitai tą padaryti. Tačiau jeigu visi kasdien judėsime bent po žingsnelį ta kryptimi, ateinančios kartos užaugs sveikesnės.
Gian Luca Demarco, virtuvės šefas
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
