vaikų linija

Šiomis savaitėmis kilus ne vienam paauglių smurto protrūkiui, psichologai aiškina, kad tai – ilgą laiką besikaupusių problemų pasekmė. Tyrimai rodo, kad patyčių mastai mokyklose nemažėja, vaikai jaučia įtampą, o mokytojai ir tėvai dažnai nesugeba bendradarbiauti ir surasti sprendimų. Kokių pokyčių reikia ir kas lemia, kad  jaunimas vis dažniau įninka į narkotikus, laidoje „Dienos komentaras“ atsako „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Socialiniuose tinkluose pamačius, kaip paaugliai mokykloje tyčiojasi vieni iš kitų, sunku nesistebėti jų žiaurumu. Kai kuriems patyčių neužtenka, tad imasi kumščiais talžyti silpnesnius, kol kiti filmuoja ar tiesiogiai transliuoja internetu. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvoje nuskambėjo šokiruojantis atvejis, kai moksleivis bendraklasiui sukišo į užpakalį butelį, bet tai tik vienas iš tūkstančių smurto atvejų šalies mokyklose.

Alytuje antradienį atidarytas nacionalinis konsultacinis skambučių centras – Vaiko teisių linija. Kaip spaudos konferencijoje sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, skambučių centras veiks vieno langelio principu. „Galės skambinti visi Lietuvos gyventojai ir konsultuotis visais rūpimais vaiko teisių klausimais. (...) Kaip pavyzdys: norint globoti, įsivaikinti, vaikui susiduriant su iššūkiais mokykloje“, – kalbėjo tarnybos vadovė.

„Vaikų linija“ didina emocinės paramos internetu prieinamumą vaikams ir paaugliams – su „Vaikų linijos“ savanoriais konsultantais pokalbiais internetu („chatu“) nuo šiol bus galima bendrauti ilgiau: nuo pirmadienio iki penktadienio 18-23 val.

Pirmadienį emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ pradėjo teikti pagalbą internetu – su budinčiais konsultantais bus galima realiu laiku susisiekti internetiniais pokalbiais. „Siekdami išklausyti ir palaikyti daugiau vaikų ir paauglių, pristatome naują būdą pasikalbėti rūpimais klausimais – susirašinėjant gyvai internetu. „Vaikų linijos“ patirtis rodo, kad daliai paauglių drąsiau ir laisviau savo sunkumais ir išgyvenimais dalytis raštu.

Lietuvoje neretai galima išgirsti, kad gėda prašyti pagalbos, kreiptis į psichologus ar kitas tarnybas. Galbūt todėl yra savižudybių tiek, nes gėda prabilti, atsiverti. Visgi, vaikai jau yra kur kas drąsesni nei dalis suaugusiųjų. Tai patvirtinti galėtų net tik panašių tarnybų statistika, bet ir emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ savanorė. Portalui tv3.lt ji sutiko papasakoti, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos vaikai, kas juos slegia.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį lankysis „Vaikų linijoje“, kur su šios pagalbos tarnybos darbuotojais ir savanoriais aptars vaikų ir jaunimo emocinės būklės situaciją šalyje bei priemones sprendžiant smurto, patyčių ir žeminančio elgesio problemą. Prezidentūros pateiktais duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria kas trečias vaikas, o emocinis smurtas plinta ne tik šeimoje, mokykloje, bet ir elektroninėje bei viešojoje erdvėje. Praėjusiais metais smurtą patyrė per 2000 vaikų.

Lietuva vis dar pirmauja Europos Sąjungoje pagal vaikų, patiriančių patyčias, skaičių. Ir čia vaikai vis dar dažnai patyčias slepia nuo tėvų, o jeigu pasipasakoja, neretai iš suaugusiųjų išgirsta jų patirtį menkinantį patarimą „nekreipk dėmesio“ arba „negi tu ne vyras, duok atgal“. Tokie tėvų pamokymai, sako „Vaikų linijos“ psichologė, savanorių mokytoja Ivona Suchodolska, patyčias patiriantiems vaikams daro meškos paslaugą.

 Šimtai vaikų ir jaunuolių kasdien beldžiasi pagalbos – skambina emocinės pagalbos telefonu numeriais. Tamsiuoju metų sezonu tokių skambučių dar padaugėja. Vaikų ir jaunimo emocinės pagalbos telefonai per dieną pakeliami du, tris ar net keturis šimtus kartų. Suskamba jie gerokai dažniau, tačiau atsiliepti į visus trūksta ir lėšų, ir savanorių. Jų – apie 400. Apie 15 skambinančiųjų turi minčių apie savižudybę.

Emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“ teikia nemokamą ir anonimišką pagalbą telefonu ir internetu. Nuo 1997 m. veikiančioje nevyriausybinėje organizacijoje šiuo metu pagalbą vaikams ir paaugliams teikia 130 konsultantų. Visą rugsėjį „Vaikų linija“ vykdys savanorių atrankas Vilniuje ir Kaune bei kvies prisijungti prie savo savanorių komandos. „Vaikų linijos“ savanoriu gali tapti bet kokios specialybės, išsilavinimo ir amžiaus žmogus, sulaukęs pilnametystės.

Pernai emocinės pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ konsultantai atsiliepė į 178 tūkst. vaikų ir paauglių skambučių, tai yra net 24,5 tūkst. daugiau skambučių nei 2012 metais. Tai sietina su padidintomis tarnybos galimybėmis atsiliepti daugiau skambučių – 2013 m. „Vaikų linijos“ konsultantai budėjo 10 801 valandų, tai yra 924 valandomis daugiau nei 2012 metais, rašoma pranešime spaudai. Tuo tarpu bandymų prisiskambinti numeriu 116111 užfiksuota beveik 500 tūkst. mažiau nei 2012 metais.

Pernai paauglių, besikreipiančių pagalbos dėl problemų internetinėje erdvėje, skaičius išaugo daugiau nei trigubai. Projekto „Saugesnis internetas“ duomenimis, 2012 m. į emocinės pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ konsultantus kreipėsi 83 paaugliai, 2013 m. – 289. Pasak specialistų, šiais metais numatomas dar didesnis skaičius vaikų, išdrįsiančių kreiptis pagalbos. „Skaičiuojame, kad nuo projekto pradžios – 2011-ųjų – besikreipiančių pagalbos paauglių skaičius padidėjo pusšešto karto.

Kai kurios televizijos laidos ir projektai skatina patyčių kultūrą, o visuomenė ir reguliuojančios institucijos yra pasyvios, - įsitikinę balsas.lt vaizdo konferencijos dalyviai. Šia tema studijoje diskutavo Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, prodiuserė Nomeda Marčėnaitė, psichologas, Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis.

Šilalėje be žinios dingusių paauglių paieškos atvedė prie kraupios atomazgos. Gerokai nutolusios nuo namų dvi šešiolikmetės atsidūrė miške. Ten jos, pirminiais duomenimis, iš šalikų pasidarė kilpas ir pasikorė ant to paties medžio. Įtariama, kad merginos nusižudė dar gerokai anksčiau nei buvo pranešta apie jų paiešką. Šilalės miesto seniūnijos seniūnas Alfonsas Paulikas pabrėžė, kad nė viena šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašus.

Ir suaugusieji, ir vaikai susiduria su įvairiomis problemomis. Kartais jos išsisprendžia savaime, kartais padeda artimieji. Tik nedaugelis išdrįsta pagalbos kreiptis į psichologus. Vaikai ir paaugliai tai daro daug drąsiau ir aktyviau. Tačiau gauti emocinę paramą kritiniu momentu ne visada įmanoma. Prisiskambina kas trečias „Vaikų linija“ gali išklausyti tik kas trisdešimtą pagalbos prašantįjį, o prie psichologo kabineto dažniausiai nusidriekusi nemenka eilė.

Kiekvienas žmogus savo gyvenime susiduria su didesniais ar mažesnaisi sunkumais, tačiau ne kiekvienas pajėgia su jais susidoroti pats. Vis dėlto, net kai situacija atrodo beviltiška, kartais padeda... paprasčiausias pokalbis. Saugant į emocinės paramos tarnybas besikreipiančiųjų konfidencialumą, vardai bei konkrečios istorijų detalės pakeistos. Paskambino vaikinas. Iš garso ragelyje atrodė, jog pokalbio metu jis svaiginosi alkoholiu. „Noriu atsipalaiduoti...“ – neslėpė, kodėl geria.

Berniukas buvo susikrimtęs dėl to, kad mama pasakė norinti išvykti uždarbiauti į užsienį. Nelaimė įvyko Ukmergės rajone. Pasikorusį paauglį aptiko jo tėvas. Pasak policijos, berniukas išėjo iš gyvenimo apleistame bute. Raštelio vaikas nepaliko. Ekspertai smurto žymių nerado, buvo tik žaizda ant kaklo. Policija aiškinasi tragedijos aplinkybes. Manoma, kad vaikas nenorėjo, jog mama ji paliktų su tėvu ir išvyktų uždarbiauti į Norvegiją.

Dėl mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių patyčių problemos Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tačiau per pastaruosius metus patyčių mastas ėmė mažėti. Šie duomenys paaiškėjo, 2012 metų viduryje Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus 2009-2010 metais 38 šalyse ar regionuose atliktos Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos rezultatus.

Šeštadienį Lenkijos istorinėje sostinėje Krokuvoje  jauna moteris su 3 mėnesių dukrele iššoko iš vienuolikto aukšto - moteris žuvo iškart, o kūdikis mirė ligoninėje, pranešė šalies naujienų agentūra PAP. Mažosios Lenkijos vaivadijos policijos atstovo spaudai Mariuszo Ciarkos teigimu,  31 metų moteris, kuri ryte išėjo pasivaikščioti, apie 13 val. vietos laiku įėjo į vieną daugiaaukštį, užlipo į vienuoliktą aukštą ir atsidariusi laiptinės langą iššoko per jį su dukryte.

Kiek laiko šiandien skyrėte savo vaikui? Tyrimų duomenimis, Lietuvoje vaikai gauna ypač mažai tėvų dėmesio – vidutiniškai 7 minutes per dieną. Vien per 2011-uosius į emocinės paramos telefonu tarnybą „Vaikų linija“ bandyta paskambinti 4,2 mln. kartų. Siekdama paskatinti suaugusiuosius daugiau bendrauti su vaikais, skirti mažiesiems daugiau dėmesio, „Vaikų linija“ pradeda pirmąją Lietuvoje akciją „Išgirsk vaiką“. „Akcijos savaitę, balandžio 23-29 d., pirmiausia kreipsimės į suaugusiuosius.

Šiandien trečiąkart startavusi „Savaitė BE PATYČIŲ“ ir jos iniciatorius – VĮ „Vaikų linija“ pakvietė į renginį – diskusiją, kurioje dalyvavo Norvegijos ir Švedijos karalysčių ambasadoriai, valstybinių institucijų, žiniasklaidos, verslo atstovai, medikai. Pasak specialistų, patyčios – tarsi kokia infekcija, socialiai užkrečiamas reiškinys, kuris plinta, kai jai leidžiama plisti. Diskusijos svečiai bandė išsiaiškinti, iš kur ta infekcija plinta ir kaip ją sustabdyti.

Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centras antrus metus kaip oficialus partneris dalyvauja VšĮ ,,Vaikų linija“ organizuojamoje akcijoje ,,Savaitė be patyčių“. Tradicine iniciatyva Lietuvoje tampanti akcija, inicijuojama emocinės paramos telefonu tarnybos „Vaikų linija", kovo 19-25 d. jau trečią kartą vaikus, paauglius ir suaugusiuosius kvies mokytis, kaip užkirsti kelią patyčioms ir kartu skatinti pagarbius ir draugiškus tarpusavio santykius.

Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai dar negavo ekspertų išvadų, kurios patvirtintų sprogmenų, panaudotų susisprogdinimui, kilmės, tačiau paaiškėjo, jog įvykio vietoje aptikta tam tikrų medžiagų. Šių medžiagų liekanų aptikta ir ant žuvusiojo kūno dalių. Anot pareigūnų, manoma, jog iš jų sudedamų dalių jaunuolis pagamino sprogmenį. „Laimei, jog vaikinas nutarė pasitraukti iš viešos vietos pasirinkęs Tauro kalną, kur tuo metu nebuvo žmonių.

Pastaruoju metu labai daug girdime apie smurto atvejus, pasitaikančius mokyklos aplinkoje, šeimoje ar kaimynystėje. Bet dažniausiai mes sužinome tik apie pavienius smurto atvejus iš įvairių žiniasklaidos priemonių, o realiame gyvenime susiduriame su ryškiu smurto plitimu, kurio mastą sunku nustatyti. Gruodžio 12 dieną Higienos institutas organizavo seminarą, kuriame susirinko smurto prevencijos srityje dirbantys specialistai.

Praėjusią savaitę telefono pagalbos tarnybai „Vaikų linija“ Europos parlamente Strasbūre vykusiuose „European Throphy for Voluntary Action 2011“ apdovanojimuose įteiktas pagrindinis prizas - simbolinė statulėlė „Auksinis trofėjus“ už sėkmingai vykdomą savanorišką veiklą.

Minėdama pasaulinę psichikos sveikatos dieną, viešoji įstaiga „Vaikų linija“ pristato „Neigiamos vaikystės patirties“ tyrimo rezultatus. Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, net du trečdaliai jaunų lietuvių vaikystėje susidūrė su įvairiomis neigiamos patirties formomis – smurtu, nepriežiūra bei sunkumais šeimoje. Toks ankstyvasis patyrimas yra susijęs su rizikingu elgesiu suaugus bei didesne bandymų žudytis rizika.

Bendruoju pagalbos telefono numeriu gautas pranešimas apie tai, kad Šilo g., nuo Šilo tilto į upę nušoko vyras. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, medikai, policijos ekipažas. Delfi.lt teigimu, nuo tilto nušokęs jaunuolis pats išplaukė į krantą kur buvo perduotas medikams. Psichologinė pagalba Jums: „Jaunimo linija“ www.jaunimolinija.lt Pagalbą teikia savanoriai 8-800 28888 Visą parą „Vaikų linija“ www.vaikulinija.

Neseniai buvo prabilta apie tai, kad vaikams psichologinę pagalbą telefonu teikianti „Vaikų linija“ dėl lėšų stygiau gali nutraukti savo veiklą. „Vaikų linijos vadovo Roberto Povilaičio teigimu, ketvirtadalį reikiamos sumos „Vaikų linija“ surinko iš rėmėjų lėšų, bet dar 74 proc. reikalingos sumos trūksta, o nuo liepos mėnesio „Vaikų linija“ Vilniuje gali nebeturėti patalpų, nes neišgali jų nuomoti komercinėmis kainomis.

Jau liepos mėnesį skambindami viešosios įstaigos „Vaikų linija“ telefonais, vietoj pasirengusio paguosti vaiką ar paauglį balso ragelyje galite išgirsti pypsėjimą, operatoriaus informaciją ,,numeris laikinai yra išjungtas“ ar tiesiog tylą.

Vieną didžiausių vaikų patyčių ir savižudybių rodiklių Europos Sąjungoje turinti Lietuva gali likti be emocinės pagalbos vaikams ir paaugliams tarnybos. Nuo 1997 metų šalyje veikiančios „Vaikų linijos“ vadovai skundžiasi, kad linijai gresia uždarymas. VšĮ „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis atviru laišku kreipėsi į 13 šalies institucijų, prašydamas padėti užtikrinti emocinės pagalbos teikimą vaikams.

Tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną atkreiptas dėmesys į didėjančius pavojus nepilnamečiams elektroninėje erdvėje. Seime surengtas trijų dienų seminaras „Tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas dėl vaikų seksualinės prievartos internete.

„Sveiki, norėčiau patarimo. Man 12 metų klasėje esu vienas iš linksmiausių vaikinų. Daug kas mano, kad esu toks ir už mokyklos ribų, tačiau užtenka pasižiūrėti į mano rankas – jos subjaurotos, ypač kairioji. Aš žaloju save, pjaustausi, deginu odą, žnaibausi.Galvoju, kad kalta nelaiminga meilė.

Vilniuje, Tolerancijos centre, atidaryta emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ organizuojama „Savaitė BE PATYČŲ“. Kaip pažymėjo renginyje dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, tai nėra vienkartinė, proginė akcija, o nuosekli pilietinė iniciatyva, kovai prieš patyčias suvienijanti valstybines ir nevalstybines organizacijas. „Kalbant apie kovą prieš patyčias, lūžis švietime yra įvykęs prieš keletą metų ir tai yra nevyriausybinių organizacijų didelis įnašas.

Gruodžio mėnesį startavusi paruošiamoji akcija „Savaitė be patyčių“ sulaukė 350 Lietuvos mokyklų palaikymo. Specialiai kampanijai „BE PATYČIŲ“ prieš keletą savaičių sukurtas puslapis Facebook’e skaičiuoja jau pusšimtį gerbėjų.