vaidas bacys

Liberalų sąjūdžio lyderis tikisi, kad kitų metų pavasarį į savivaldos rinkimus už partiją ir jos narius balsuoti ateis maždaug 180 tūkst. šalies gyventojų, o beveik 30-yje savivaldybių partijos deleguoti kandidatai į merus pateks į antrą rinkimų turą. Eligijus Masiulis pranešė, kad partija turi kandidatus į merus beveik visos šalies savivaldybėse, o Vilniuje liberalsąjūdiečiai sieks 40 tūks. rinkėjų balsų ir miesto taryboje gauti 14 vietų.

Ša­lies mo­kyk­lo­se vėl su­maiš­tis. Ug­dy­mo pla­nai su­da­ry­ti, o tik da­bar atė­jo ži­nia, kad uni­ver­si­te­tai nuo 2014 me­tų ke­lia aukš­tyn eg­za­mi­nų kar­te­lę. Po tiek me­tų vyk­dy­tų švie­ti­mo re­for­mų vie­ną die­ną at­si­pei­kė­ta, kad rei­kia ug­dy­ti vi­sa­pu­siš­kes­nį abi­tu­rien­tą. O mo­kyk­lų va­do­vams vėl ten­ka „ge­sin­ti gais­rus.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) naujų mokslo metų pradžioje sumanė nudžiuginti nauju rekomendacijų projektu. Valdininkai tikisi, kad rekomendacijos padės reguliuoti mokinių ir mokytojų santykius esant konfliktinėms situacijoms ir efektyviai reaguoti į kraštutinius netinkamo mokinių elgesio atvejus bei iškilusią grėsmę.

Šiais mokslo metais, paslaugų teikėjų duomenimis, beveik 1000 bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokyklų  naudos elektroninį dienyną vietoje įprasto popierinio.  Pastaraisiais metais sparčiai daugėjo mokyklų, kurios  pradėjo taikyti šiuos dienynus. 2008 m. tokių mokyklų buvo tik  12, tai  pernai  - jau  per pusę tūkstančio.

Spaudoje plačiai nuskambėjo ne viena istorija apie tai, kaip puikiai savo teises žinantys, bet pareigas pamirštantys mokiniai griebiasi psichologinio ir net fizinio smurto prieš mokytojus. Ne ką mažiau pagarsinti buvo ir tie atvejai, kai smurtavimu kaltinti mokytojai.

Pirmą kartą mokykloms parengtas rekomendacijų projektas, numatantis leistinas poveikio priemones netinkamai besielgiantiems vaikams. Šiomis rekomendacijomis siekiama padėti mokyklų darbuotojams efektyviai reaguoti į kraštutinius netinkamo elgesio atvejus ir užtikrinti  psichologiškai ir fiziškai saugią aplinką mokyklos bendruomenėje.

Dauguma mokyklų naujus mokslo metus pradės ištuštėjusiomis klasėmis, nes tėvai emigruodami išsiveža ir vaikus. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, mokinių skaičius kasmet mažėja dėl demografinės situacijos Lietuvoje. Pedagogai tikina, kad statistiką labiau lemia emigracija ir nemokšiška ministerijos švietimo politika. Išvažiuoja užsidirbti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis 22 tūkst. moksleivių mažiau nei 2011 metais.

Švietimo ir mokslo ministerijai ženkliai sumažinus biudžetą Moksleivių dainų šventei organizuoti, nemažai Lietuvos moksleivių chorų, ansamblių dalyvių ir vadovų pasijuto nereikalingi ir nusivylę tokiu valdžios elgesiu ir požiūriu. Moksleivių dainų šventės rengėjai vienbalsiai teigia, kad dainų šventė yra geriausia pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo priemonė, o visos blogybės kylančios iš atsainaus valdininkų požiūrio į Lietuvą vienijantį tradicinį renginį.

Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 44852 kandidatai (2011 metais – 49609 kandidatai). Tai 4757 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (18078) arba keturis egzaminus (13202 kandidatų). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 302 kandidatai. Daugėja laikančiųjų brandos mokyklinį technologijų egzaminą.

Kovo 16 d. 11 val. Kauno statybininkų rengimo centre atidaromas modernus Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų sektorinis praktinio profesinio mokymo centras. Tai pirmasis iš 42-iejų sektorinių praktinio profesinio mokymo centrų, numatytų įkurti Lietuvoje. Naujuoju centru naudosis ne tik Kauno statybininkų rengimo centro mokiniai, bet ir iš kitų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų atvykę jaunuoliai, universitetų, kolegijų studentai.

Kovo pradžioje savivaldybės patvirtino bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planus iki 2015 metų. Kaip numatyta Švietimo įstatyme, Lietuvoje bus įtvirtinta nauja mokyklos struktūra - pradinė mokykla, 8 klasių progimnazija, 10 klasių pagrindinė mokykla ir gimnazija - 12 klasių kaimo vietovėse bei 4 klasių didesniuose miesteliuose ir miestuose. Nebeliks vidurinių mokyklų.

Apie tai, ko siekiame, kokių principų laikomės ir kokios šiandieninės visuomenės moralinės nuostatos, viešojoje erdvėje kalbama išties daug, bet dar dažniau pasigirsta kritikos, neva visuomenė prarado savo vertybes ir nemoka (o gal ir nebenori) saugoti to, kas tūkstantmečius mūsų tautai turėjo didelę išliekamąją vertę.

Lenkų tautinė mažuma jau ne kartą viešai išsakė savo pozicijas dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų. Situaciją dar labiau aštrino vieši politikų pasisakymai bei ne kartą organizuoti mitingai. Panašu, kad niekas nesikeičia ir nė viena pusė neketina apleisti savo pozicijų.

Spaudoje išplatinta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva parengta ataskaita, kuri paruošta bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija, savo turiniu nustebino politikus ir visuomenę. Be daugybės aptariamų aspektų paminėta ir švietimo situacija lenkiškose mokyklose: „Finansinė lenkiškų mokyklų padėtis yra prasta.

Skylėtam Šiaulių miesto biudžetui – dar vienas smūgis. Šį kartą – Vyriausiojo administracinio teismo, kuris sprendė Savivaldybės ginčą dėl 2,4 milijono litų, kuriuos ištaškė kai kurios švietimo įstaigos. Prapylė teismą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Šiaulių savivaldybės apeliacinį skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo ir paliko galioti.

Sudaryti palankesnes sąlygas asmens mokymuisi visą gyvenimą, priimti mokinį tokį, koks jis yra, su savo savitumais ir skirtingumu, žvelgti į tą skirtingumą kaip į privalumą, organizuoti ugdymą taip, kad mokyklos nebūtų izoliuotos, o bendradarbiautų ir dalytųsi mokiniais, ugdyti mokytojus – lyderius, mokyklose daugiau dėmesio skirti itin gabiems mokiniams ir vaikams iš socialinės rizikos šeimų, į mokyklos veiklą labiau įtraukti tėvus ir pasitelkti menininkus – tokios pagrindinės mintys buvo išsak...

Lietuvių kalbos mokytojai ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų mokytojai – rusistai ir polonistai – kviečiami sugrįžti į aukštųjų mokyklų auditorijas atnaujinti savo žinias. Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama sudaryti palankias sąlygas pedagogams mokytis, per ES struktūrinių fondų projektus pradeda dvejus tęstinius kvalifikacijos tobulinimo mokymus.

Dalis politikų iš Šiaulių, patekę į Seimą ir Vyriausybę, garsėja ne savo darbais valstybės tarnyboje, o skandalais. Nuolatiniu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos svečiu jau tapo Andrius Šedžius. Etikos sargai tebekedena ir Laimontą Dinių. Pirmadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įžvelgė švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio veikloje įstatymo pažeidimą, prasilenkiantį su etika.

Šiandien, liepos 15 d., švietimo ir mokslo viceministru pradėjo dirbti Vaidas Bacys. Naujasis viceministras kuruos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sritis. Vilniaus Pedagoginį universitetą baigęs ir įgijęs istorijos mokytojo kvalifikaciją V. Bacys, nuo 1999 m. vadovavo Šiaulių Didždvario gimnazijai.

Šiandien pradėjęs eiti švietimo ir mokslo ministro pareigas Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą „Dėl dokumentų skaičiaus mokyklose sumažinimo“. Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė iki sausio 15 dienos turės pateikti siūlymus, kokių privalomų dokumentų bendrojo lavinimo mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos galėtų atsisakyti, kaip derinti papildomos informacijos poreikį iš apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų.

Nors švietimą valstybė įvardija kaip prioritetinę sritį, tačiau lėšos jam per pastaruosius metus, lyginant su Bendrojo vidaus produkto augimu, tik mažėja. Švietimo ir mokslo ministrė pareiškė, kad prie švietimo finansavimo žmonės turėtų prisidėti ir asmeninėmis lėšomis, skelbia LTV „Panorama“.Šiaulių Didždvario gimnazija, kaip ir kitos šalies mokymo įstaigos, pakankamu finansavimu negali pasigirti.