Spaudoje plačiai nuskambėjo ne viena istorija apie tai, kaip puikiai savo teises žinantys, bet pareigas pamirštantys mokiniai griebiasi psichologinio ir net fizinio smurto prieš mokytojus. Ne ką mažiau pagarsinti buvo ir tie atvejai, kai smurtavimu kaltinti mokytojai. Ne vienas specialistas viešai yra išsakęs nuomonę, kad kai kuriose šalies mokyklose psichologinio mikroklimato sveiku nė iš tolo negalima pavadinti, o užsienyje kartais pasitaikantys ginkluoti išpuoliai lietuviškai kasdienybei tėra tik laiko klausimas. Siekdama pagerinti situacija Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė rekomendacijas, kurios padės reguliuoti mokinių ir mokytojų santykius konfliktinėse situacijose.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, kalbėdamas apie rekomendacijas mokykloms, sakė: „Rekomendacijose labai aiškiai reglamentuota, kaip turi elgtis mokytojas, kuomet susidaro kritinė situacija. Tai turėtų suteikti aiškumo patiems mokytojams. Kitas labai svarbus aspektas: mokyklos, laikydamosis mūsų rekomendacijų, gali koreguoti savo vidaus tvarkos taisykles bei sutartis, kurios pasirašomos su tėvais. Labai svarbu, kad būtų numatyta, ką ir kokiais atvejais turi teisę daryti mokykla. Iki šiol tokio pobūdžio rekomendacijų trūko.“
Kas yra „pagrįsti fiziniai veiksmai“?
Viceministro teigimu, į ministerijos pasiūlytas rekomendacijas mokyklos turėtų žvelgti lanksčiai ir jas taikyti pagal esamus poreikius.
„Svarbu, kad ir tėvai, susipažinę su rekomendacijomis, galėtų išreikšti savo valią – pritarimą ar nepritarimą. Tokia naujovė taip pat turėtų įpareigoti ir mokinius, kurie gautų labai aiškią žinią, kad dėl kokių taisyklių susitarta“, – kalbėjo V. Bacys.
Viena rekomendacijų formuluotė – „pagrįsti fiziniai veiksmai“ – sukėlė nemažas diskusijas. „Rekomendacijose šie veiksmai labai aiškiai reglamentuoti ir pasakyta, kada ir kokius fizinius veiksmus gali panaudoti mokytojas. Ne kartą pasitaikė atvejų, kai mokytojai buvo apkaltinti vaiko teisių pažeidimais. Yra buvę tokių situacijų, kurios parodė, kad nėra aišku, kada mokytojas turi teisę vaiką paimti už rankos, o kada to padaryti negali... Jokiu būdu nekalbama apie vaiko mušimą ar kitą fizinę prievartą jo atžvilgiu“, – kalbėjo V. Bacys.
Viceministro teigimu, taip pat būtina pagalvoti ir apie pedagogų mokymus, nes jiems trūksta elementarių techninių žinių, kaip šias rekomendacijas naudoti.
Teisė tikrinti mokinių daiktus
Rekomendacijose taip pat numatoma, kad mokytojas turės teisę patikrinti moksleivių daiktus. Apie tai V. Bacys sakė: „Kurdami šias rekomendacijas rėmėmės Didžiosios Britanijos patirtimi. Daiktų patikrinimas gali būti vykdomas tik vaikui sutikus, jei mokyklos bendruomenė ir tėvai sutaria, kad tokia priemonė yra teisėta. Vaikai turi suprasti, kad nevalia mokykloje turėti daiktų, kurie gali kelti pavojų aplinkiniams ir jam pačiam.“
V. Bacys patikino, kad tokių situacijų reglamentas labai svarbus ir šiuo atveju nurodoma, kad vaikui atsisakius parodyti daiktus, kviečiami tėvai, jei šie į mokyklą neatvyksta, kviečiama policija. „Alternatyvų tokiai situacijai nėra daug, tai nėra reakcija į kokius nors aktualius pasaulio įvykius, tik numatymas to, kas gali įvykti.“
Viceministro teigimu, tai, kad Lietuva dar negarsėja kaip šalis, kur mokyklose vyksta susišaudymai, nereiškia, kad problemos nėra: „Ir mūsų mokyklose yra užfiksuota atvejų, kai mokiniai atsineša į mokyklą ginklų.Turime vykdyti prevenciją dabar, o ne tada, kai įvyksta kokie nors įvykiai. Būtina pripažinti, kad pasaulis globalus ir negalvoti, kad vienos ar kitos bėdos negali nutikti Lietuvoje“.
„Buvo nelengva suderinti visus interesus: labai svarbu atsižvelgti į mokinių ir mokytojų teises. Tai nėra lengva, nes visuomet vieniems taisyklės atrodo per mažai griežtos, kitiems – per griežtos, bet šiuo atveju – geriausias kelias yra kompromiso paieškos“, – kalbėjo V. Bacys ir pridūrė, kad rekomendacijas rengusioje darbo grupėje buvo profesinių sąjungų, vaiko teisių apsaugos atstovų, psichologų ir mokyklų vadovai.
Rūpestis smurtu – rinkimų triukas?
Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas, paklaustas, kaip vertina ŠMM užmojus kovoti su smurtu mokyklose, sakė: „Tai rinkimų kampanijos pradžia. Tiek ministras, tiek viceministras ne kartą kritikavo ir atmetė mūsų pasiūlymus, kaip galima spręsti esamą problemą. Net į Seime vykusias konferencijas nebuvo atkreiptas dėmesys, nors jų metu buvo labai aiškiai įvardytos priežastys ir pasekmės bei situaciją dėl psichologinio ir net fizinio smurto.“
E. Jesinas teigė esąs nustebęs, kad prieš kurį laiką pateikti pasiūlymai remtis Didžios Britanijos patirtimi buvo atmesti, o dabar ja jau noriai remiamasi.
„Įdomu, kodėl tai daroma dabar, o prieš metus tai buvo terra incognito. Kodėl nebuvo mokomasi iš kitų pavyzdžių? Estijoje tėvams, kurie nesugeba suvaldyti savo vaikų, už jų pakartotinus nusižengimus skiriamos 700 eurų baudos. Tokie pokyčiai mūsų Švietimo ministerijai nebuvo joks signalas ar postūmis pradėti rimtas diskusijas. Dabar vyksta pasiruošimas rinkimams ir einama populistiniu keliu“, – kalbėjo E. Jesinas.
Garbina vaikus ir niekina mokytojus
Paklaustas, kaip vertina pačias rekomendacijas, kurių turinys atrodo gana naujas lietuviškame švietimo kontekste, pašnekovas sakė: „Taip, nauja, bet tik pas mus, ne užsienyje. Jei ruošiamės priimti kokį nors teisės aktą, tuomet turėtume labai atidžiai jį išnagrinėti, atsižvelgti į ankstesnius siūlymus. Pasigendame tėvų atsakomybės, nes juk didesnės įtakos vaiko auklėjimui turi šeima. Ne paslaptis, kad tėvai labai nepagarbiai atsiliepia apie mokyklą ir mokytojus – garbina savo vaikus ir niekina mokytojus“, – aštrių žodžių negailėjo pašnekovas ir pridūrė, kad tik retas tėvas gali tikrai objektyviai vertinti, ar jų atžalas mokantis mokytojas yra kvalifikuotas.
E. Jesino teigimu, norėdamas įtikti savo rinkėjams G. Steponavičius ragina priimti vienašališkus sprendimus, tačiau patikslinus, kad viceministras V. Bacys teigia, jog su švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovais buvo tartasi, pašnekovas sakė: „Ministras ir viceministras apsimelavo ne pirmą kartą. Nevengiu šio žodžio. Buvo atvejų, kai pasakoma, kad susitarta, o tartasi net nebuvo. Dėl šių rekomendacijų su mūsų profesine sąjunga nebuvo tartasi, nors ne kartą bandėme šią diskusiją inicijuoti.“
Mokinių kuprinėse: peiliai, kastetai ir teleskopinės lazdos
Kalbėdamas apie situaciją mokyklose, pašnekovas sakė: „Ne paslaptis, kad ir į Lietuvos mokyklas moksleiviai žygiuoja apsiginklavę, tik šis faktas slepiamas. Prienų rajone buvo atvejis, kai mergina į klasę atsinešė dujinį pistoletą ir bandė aiškintis situaciją. Moksleiviai atsineša į mokyklą peilių, kastetų ir net teleskopinių lazdų. Faktas, kad jaunimas ginkluojasi, nenustebins nė vieno mokytojo, tik ŠMM specialistams tai nesupranta, nes jie labai nutolę nuo realybės, o situacija kasdien prastėja.“
Pašnekovas pabrėžė, kad dažnai konfliktines situacijas bando nuslėpti ir patys mokyklų vadovai, o dėl konfliktų kaltinami mokytojai.
