Spaudoje išplatinta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva parengta ataskaita, kuri paruošta bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija, savo turiniu nustebino politikus ir visuomenę.
Be daugybės aptariamų aspektų paminėta ir švietimo situacija lenkiškose mokyklose: „Finansinė lenkiškų mokyklų padėtis yra prasta. Lenkiškoms mokykloms skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“ yra vos 20% didesnis už „mokinio krepšelį“, skiriamą lietuviškoms mokykloms, nors realios tautinių mažumų mokyklų išlaidos, tenkančios vienam mokiniui, yra 30% – 40% didesnės nei lietuviškose mokyklose“, – teigiama ataskaitoje.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, paklaustas, kaip vertina, „Wspolnota Polska“ asociacijos parengtoje ataskaitoje išsakytus teiginius, kad finansinė situacija lenkiškose mokyklose yra labai prasta, sakė: „Pirmiausiai būtina atkreipti dėmesį į tai, apie kokias mokyklas kalbame, nes miesto ir kaimo mokyklų mokinio krepšelio procentai skiriasi – skaičius svyruoja nuo 20 iki 240 procentų. Tad, akivaizdu, kad skaičiais manipuliuoti galima įvairiai. Kalbat apie minėtus 20 proc., būtina pasakyti, kad 2002-aisiai šis finansavimas siekė tik 10 proc, o krizės metais šis skaičius nuo 15 proc. padidėjo iki 20-ties. Reiktų kelti klausimą, kodėl šis procentas didesnis ir kam jis yra naudojamas?
Suprantu, kad kalbama apie mokyklą, kuri yra vienintelė visoje savivaldybėje, bet juk Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose tiek lietuviškos, tiek lenkiškos yra labai panašioje situacijoje, tik lenkiškose mokyklose yra didesnis lietuvių kalbos valandų skaičius. Kam tuomet tie 20 proc. yra naudojami? Sutinku, kad lenkiškoms mokykloms brangesni vadovėliai, bet juk krepšelis taip pat didesnis“, – kalbėjo V. Bacys.
Paklaustas, kaip vertina esamą situaciją, pašnekovas sakė: „Mokinio krepšelis lenkiškose mokyklose buvo padidintas iki 20 proc. tuo laikotarpiu, kai kitur viskas buvo mažinama, tad keista, kad šioje situacijoje neįžvelgiama pozityvių žingsnių. Manau, kad čia reiktų kalbėti apie esminius dalykus, nes dažniausiai domimasi detalėmis ir paskui jomis manipuliuojama. Siūlyčiau aktyviau diskutuoti apie tai, kad labiausia padeda išsaugoti tautinį identitetą, tapatybę ir tada viskas taps aiškiau. Dar kartą grįžtu prie to, kam tie 20 proc. naudojami, ar turėtų būti didesnis darbo užmokestis matematikos mokytojai mokykloje, kur dėstoma lenkų kalba? Kodėl turėtų būti mokamas didesnis atlyginimas istorijos mokytojui, kuris dėsto lenkų kalba, juk 45 minutės pamokos yra tokios pat kaip ir lietuviškoje mokykloje? Jei kalbame apie siekį išlaikyti žymiai mažesnes mokyklas, tuomet norėčiau paklausti, kuo Kelmės rajonas prastesnis už Vilniaus rajoną? Nes išeitų taip, kad Kelmės rajonas neturi turėti kaimiškos mokyklos, o Vilniaus jau turi turėti mokyklą. Tai kur yra skirtumas?“, – retoriškai klausė viceministras V. Bacys ir pridūrė: „Ar turime sudaryti vienodas galimybes visiems Lietuvos vaikams, nes jie visi yra Lietuvos respublikos piliečiai, ar remti išskirtinę grupę?“.
Taip pat skaitykite:
Lietuvos lenkai grasina nebeleisti vaikų į mokyklas
Lenkijos tautinės mažumos skundžiasi savo padėtimi
„Wspolnota Polska“: lenkai Lietuvoje diskriminuojami švietimo, identiteto ir turtiniais aspektais
