Nors švietimą valstybė įvardija kaip prioritetinę sritį, tačiau lėšos jam per pastaruosius metus, lyginant su Bendrojo vidaus produkto augimu, tik mažėja. Švietimo ir mokslo ministrė pareiškė, kad prie švietimo finansavimo žmonės turėtų prisidėti ir asmeninėmis lėšomis, skelbia LTV „Panorama“.
Šiaulių Didždvario gimnazija, kaip ir kitos šalies mokymo įstaigos, pakankamu finansavimu negali pasigirti. Nors mokytojų šiuo metu čia netrūksta, nes specialistais aprūpina Šiaulių pedagoginis universitetas, tačiau jie dažnai keičiasi – kasmet maždaug po dešimt mokytojų palieka mokyklą ieškodami geriau apmokamo darbo.
Politikai pripažįsta, kad prastas švietimo finansavimas – pagrindinė kliūtis įgyvendinti prieš ketverius metus patvirtintą Valstybės švietimo strategiją, pagal kurią iki 2012-ųjų turėtų būti tobulinamas švietimo valdymas, suteikta mokiniams ir mokyklai materialinė, psichologinė pagalba, individualizuotas mokymas, sukurta pedagogų kompetencijos vertinimo ir tobulinimo sistema.
„Visi politikai, valdžios vadovai turi pradėti įgyvendinti tai, kas deklaruojama ir numatyta strategijoje, ir daugelio partijų programose. Ir valstybės politikoje numatytas švietimo finansavimo prioritetas“, – teigė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.
Švietimo ir mokslo ministrė užsimena, kad finansavimo problemą padėtų spręsti privačių išlaidų didinimas – esą didesnį mokestį už ikimokyklinį ugdymą ir aukštąjį mokslą galėtų mokėti patys žmonės.
Pedagogai pripažįsta, kad mokestis už švietimo srities paslaugas skatintų konkurenciją tarp ugdymo įstaigų, tačiau tvirtina kad tuomet ne visi išgalėtų susimokėti.
„Jeigu tai sieti su įvairiomis mokesčių lengvatomis, mokesčių sistemos reforma, nematyčiau nieko blogo. Kada žmogus renkasi ir moka savo pinigus, jis renkasi atsakingiau, kryptingiau, sąmoningiau. Bet neturime pamiršti ir tam tikros socialinės terpės, tai irgi svarbu šiuo metu Lietuvoje“, – aiškino Didždvario gimnazijos direktorius Vaidas Bacys.
Tuo metu, kai kitos Europos šalys išlaidas švietimui didina, Lietuvoje, didėjant Bendrajam vidaus produktui, jos nuolat mažėja. Mažiau Europos Sąjungoje švietimui lėšų skiria tik Latvija.
