v. putinas

 Joana Lapėnienė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt Tuo metu, kai Nyderlandų Eindhoveno mieste leidosi lėktuvai su karstais žmonių, tapusių karo aukomis, nors tame kare niekada nekariavo, Ukrainos teroristai ir Rusijos oficialioji valdžia ir toliau kratėsi atsakomybės už numuštą Malaizijos oro linijų lėktuvą ir vertė kaltę Ukrainai.

Šiandien didesnė dalis Rusijos visuomenės (kai kas nuoširdžiai, kai kas – paveiktas nesiliaujamos propagandos) remia separatistus Ukrainoje, nors, kaip parodė Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro VCIOM apklausa, 66 proc. šalies gyventojų pasisako prieš rusų kariuomenės įvedimą į kaimyninės valstybės teritoriją, bet tai gali būti tik nauja Kremliaus, kuris taip sukuria „nesikišimo“ vaizdą, o pats slapta toliau remia maištininkus, strategija.

 Šiandien Vakarai bando pasiekti sutarimą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimo. Amerikiečiai šiuo atveju, suprantama, nenori veikti vienašališkai ir siekia užsitikrinti ES paramą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį padidino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis priverstų prorusiškus Ukrainos separatistus liautis blokavus tarptautinį tyrimą dėl keleivinio lėktuvo numušimo Rytų Ukrainoje. B.Obama Rusijos vaidmenį Rytų Ukrainoje pasmerkė vienais griežčiausių savo iki šiol išsakytų žodžių ir aiškiai paragino V.Putiną nutraukti ryšius su separatistais. Priešingu atveju, sakė JAV lyderis, V.Putino laukia didesnė tarptautinė izoliacija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį surengė iš anksto neskelbtą vizitą Nikaragvoje, aplankęs Šaltojo karo laikų sąjungininkę Kubą, stiprindamas ryšius su Lotynų Amerika tuo metu, kai Maskvos santykiai su Vakarų šalimis yra smarkiai pašliję. Per šešių dienų kelionę V.Putinas taip pat aplankys Argentiną ir Braziliją, kur jis dalyvaus kylančios ekonomikos šalių grupės BRICS viršūnių susitikime.

Gegužės 22–24 dienomis Sankt Peterburge vyko tarptautinis ekonomikos forumas, o birželio 15–19 dienomis Maskvoje – 21-asis pasaulio naftos kongresas (21th World Petroleum Congress). Analizuojant šiuos du neseniai įvykusius renginius galima sužinoti Vakarų valstybių verslo įmonių požiūrį į Vakarų vyriausybių sankcijas Rusijos Federacijai. Nuo 1997 m. organizuojamas tarptautinis Sankt Peterburgo ekonomikos forumas – vienas prestižiškiausių ekonomikos forumų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „gali būti pavojingas“ ir visada kaip tik galėdamas toliau stums kitus politinius lyderius, sekmadienį Vokietijos laikraščiui sakė buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton). „Toks žmogus kaip Putinas visada eina iki ribos“, jis „visada bando išsiaiškinti, kokie stiprūs yra kiti“, o tada atitinkamai pakoreguoja savo pozicijas, sakė ji laikraščiui „Bild am Sonntag“. „Į jo naujausią agresiją Ukrainoje turi būti atsakyta bendra Vakarų reak...

 Žinomas JAV ekspertas, buvęs JAV prezidento J. Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Z. Brzezinskis pateikė savo viziją, kaip galėtų būti sureguliuota Ukrainos krizė (daugiau informacijos galima rasti čia ir čia). Tiesa, šiandien jis jau nėra toks įtakingas kaip kadaise, bet neabejotina patirtis daro jo samprotavimus vertus dėmesio. Pirmas punktas Z. Brzezinskio plane – Rusijos atgrasymas nuo jėgos naudojimo apskritai ir nuo destabilizavimo veiksmų rytinėje Ukrainos dalyje.

Šiandien daugelį šokiravo – kai kuriuos piktdžiugiškai, kitus gi natūraliai nustebino žinia apie žadamas priimti Rusijos „Antipiratinio įstatymo pataisas“, kuriose numatoma įpareigoti visus internetinių paslaugų tiekėjus šalies gyventojų informaciją laikyti šalies teritorijos ribose.

Nors Rusijos prezidento Vladimiro Putino fanatiški pasekėjai Europą dažnai pravardžiuoja „Geyropa” (Gėjų Europa), Vakarai kritikuojami, kaip paleistuvystės irštva, dalis tų pačių Vakarų seksualinių mažumų yra panašių pažiūrų, kaip ir Kremliaus vadovas. New Yorke (JAV) vyksta piketai, kurių vaizdus platina socialiniai tinklai (Facebook, Twitter ir kt.). Juose seksualinių mažumų atstovai, kaip ir V. Putinas bei jo draugai aiškina, kad dabartinė Ukrainos valdžia – fašistai.

Latvijoje registruotas „Dartz“ vienetinių automobilių gamintojas reklamos veidu pasitelkė Vladimirą Putiną. Naujausio visureigio reklamoje pasirinktas Rusijos prezidentas, beisbolo lazdos su užrašu „With love from Russia“ (angl. „Su meile iš Rusijos“ – red. past.), o balsas už kadro repuoja „I go hard like Vladimir Putin“ (angl. „Esu kietas kaip Vladimiras Putinas“ – red. past.). Automobilių bendrovė „Dartz“ (latv.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį kartu su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais paragino Ukrainą pratęsti pirmadienį turinčias pasibaigti laikinas paliaubas su prorusiškais sukilėliais, pranešė Kremlius.

Ukrainos naujasis lyderis pranešė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) dalyvaus naujoje telekonferencijoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pirmadienį. Prezidentas Petro Porošenka sakė, kad dėl naujo telefoninės diplomatijos raundo, kuri įvyks likus kelioms valandoms iki Kijevo laikinųjų paliaubų su prorusiškais sukilėliais pabaigos, buvo susitarta per dvi valandas trukusį šių šalių lyderių pokalbį telefonu sekmadienį.

Pastaruoju metu Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos elgesys ir pareiškimai tiesiog stebina: ne tiek iš principo, kiek jo santykių su Rusija kontekste. Štai keli faktai. Pirma, tuo metu, kai Kremlius atkakliai kartojo, kad Ukrainoje įvyko nekonstitucinis perversmas ir laikinojo prezidento valdžia yra neteisėta, Baltarusijos vadovas susitiko su A. Turčinovu ir pareiškė: „Tai buvo labai naudingos derybos. Mes apsikeitėme nuomonėmis visais klausimais.

Iki paliaubų pabaigos Ukrainoje liko kelios dienos (šiandien paliaubos buvo pratęstos dar 72 valandoms, - red. past.), o Petro Porošenkos taikos planas stringa, pažymi Vakarų žiniasklaida. Kovingai nusiteikusios abi pusės nė kiek nesuartėjo. Tiesa, V. Putino retorika kiek pasikeitė, ir kai kas netgi patikėjo, kad Rusijos lyderis tuoj tuoj atsikrauks.

Žinių radijas  Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tapo savo propagandos įkaitu ir nebegali trauktis atgal.  „Rusija ir pats Putinas, sakyčiau, tampa savo retorikos ir propagandos įkaitu. Putinas galbūt dabar norėtų trauktis atgal, bet jis to praktiškai nebegali padaryti.

Ukrainos vadovybės vykdoma antiteroristinė operacija (kurią Rusija atkakliai vadina baudžiamąja) tęsiasi jau kelis mėnesius, o apčiuopiamo rezultato kaip nėra, taip nėra. Abi konflikto pusės trimituoja apie pasiektas pergales ir didžiulius priešo nuostolius, bet tiesa yra ta, kad situacija atsidūrė savotiškoje aklavietėje. Pastaruoju metu Ukrainos pajėgos suaktyvino veiksmus, pradėjo naudoti aviaciją ir sunkiąją šarvuotąją techniką, tačiau pasiekti persilaužimo vis tiek nepavyksta.

Nepaisant Ukrainos geros valios ir didelių pastangų, atvira agresija tęsiasi. Netgi šiąnakt buvo keturis kartus apšaudyti kariniai daliniai Donecko srityje. Deja, agresijos ir puolimo iš Rusijos Federacijos pusės nutraukimo nematome. Taip šiandien vykstančiame forume „Karas prieš Ukrainą: tragedijos priežastys, dalyviai ir pasekmės“ teigia P. Auštrevičius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad jam nepriimtinas taikos pasiūlymas su "ultimatumo požymiais", kurį Ukrainos vadovas Petro Porošenka. "Pono Porošenkos taikos planas sukilėliams neturėtų turėti ultimatumo požymių", - sakoma V.Putino pranešime. "Pasiūlytas planas jeigu jo nelydės konkretūs žingsniai dialogo link, nebus nei gyvybingas, nei realistinis", - sakė jis.

Kažkodėl kaip tik tokia analogija atėjo į galvą, kai V. Putinas nuvyko į Kiniją, kur buvo pasirašyta daugybė kontraktų, tarp jų ir Rusijos dujų eksporto į Kiniją. Rusijoje ypač akcentuojama, kad abiejų šalių santykiuose prasidėjo naujas etapas, kad jų strateginė partnerystė dar labiau sustiprėjo.

Liaudies Demokratinės Korėjos Respublikos lyderis Kim Jong Unas išsiuntė telegramą Rusijos dienos proga, praneša lenta.ru. „Vadovaujant prezidentui Rusijos tauta pasiekė didelių pergalių užtikrinant saugumą ir šalies stabilumą, ekonomikos modernizaciją, šalies gynybos stiprinimą“, - pažymima pranešime.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė visos Lietuvos vardu pasveikino Rusijos Federacijos Prezidentą Vladimirą Putiną nacionalinės šventės - Rusijos dienos - proga.

Šią savaitę į Europą atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama patvirtino, kad rūpestis dėl NATO sąjungininkių Rytų Europoje tikras, o ne menamas. Jis pranešė, kad prašo Kongreso skirti milijardą dolerių savo gynybiniams pajėgumams stiprinti Rytų Europoje ir kad pasirašė dėl skalūnų dujų eksporto į Senąjį žemyną. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino tai „beprecedentėmis saugumo garantijomis Baltijos šalims ir Lenkijai.

 Ukrainos žiniasklaida kol kas nepraneša apie naujas aukas, bet antiteroristinę operaciją vykdantys pareigūnai tikina vis siaurinantys žiedą, kuriuo jie apsupę separatistų teritorijas Rytų Ukrainoje. Šalies prezidentas Petro Porošenka sako esantis atviras galimam susitikimui su neramumų rytuose kurstymu kaltinamu Vladimiru Putinu, bet kol kas susitikimas nėra planuojamas.

Naglis Šulija Rusijai at(si)plėšus Krymą ir tebemėginant sukurstyti pilietinį karą Ukrainoje politikų, politologų, apžvalgininkų ir šiaip žmonių komentarų bei nuomonių pasipylė tiek, kad astrologo komentaras bei pastabos – tiesiog dar viena nuomonė, irgi turinti teisę būti. Ciklų metodas XX amžiaus antroje pusėje prancūzų astrologai pasiūlė naują šalių ir net šalių grupių gyvavimą nusakantį metodą. Įsivaizduokime, kad Zodiako ratas – tai laikrodis, o planetos – tai to laikrodžio rodyklės.

 Ukraina pravedė Europai gerą demokratijos pamoką, teigiama prezidento rinkimų komentaruose Vakarų spaudoje. Ukrainiečiai balsavo už judėjimą į vakarus, tačiau kokį lyderį jie išsirinko? Gudrų oligarhą ir prisitaikėlį, teigia „Le Monde“. P. Porošenka įkūnija tipinius Ukrainos politikos bruožus, kuriuose visuomeniniai ir asmeniniai interesai neatskiriami vienas nuo kito.

LRT radijas, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas turėtų pasirašyti Eurazijos ekonominės sąjungos įkūrimo dokumentus. Pasirašymo ceremonija vyks Kazachstano sostinėje Astanoje.

Šįryt 5 valandą Rytų Ukrainoje, prie sienos su Rusija esantį Jasenų lagerį, kuriame buvo ruošiami smogikai, bombardavo Ukrainos kariniai lėktuvai, praneša censor.net.ua. Ypatingai svarbi karinė operacija buvo įvykdyta Lugansko srityje – sunaikintas smogikų ruošimo centras, kurį organizavo Rusijos spec. tarnybos. Anot Ukrainos karinės žvalgybos, tai buvo pagrindinė apmokymų bazė, kurioje paskutines dvi tris savaites „mokėsi“ nuo 300 iki 500 smogikų.

 Rusija pagrasino ES dujotekių projektus „South Stream“ ir „North Stream“ pakreipti per kitas, ne Europos Sąjungos, šalis, jeigu ši ir toliau „kaišios pagalius į ratus“, praneša censor.net.ua. „Jeigu mes ir toliau turėsime kokių nors problemų su „South Stream“, - o Briuselis šiame projekte mums nuolat kiša pagalius į ratus, - mes svarstysime ir kitus variantus – per valstybes, kurios neįeina į ES. Paprasčiausiai ES sulauktų dar vienos tranzitinė šalies.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad Rusijos pareigūnams dėl Ukrainos krizės įvestos sankcijos atsigręš prieš pačias Vakarų šalis. „Argi neakivaizdu, kad šiuolaikiniame, tarpusavio ryšiais susaistytame pasaulyje ekonominės sankcijos kaip politinio spaudimo instrumentas gali turėti bumerango efektą ir galiausiai paveikia jas inicijavusių šalių verslą ir ekonomiką“, – sakė V.Putinas per ekonomikos forumą Sankt Peterburge.

Prancūzų „Le Huffington Post“ publikacijoje Georgijus Gotevas užtikrina, kad pavadinime nėra nė šešėlio ironijos. Taip, Ukrainos krizės metu Rusijos prezidentas sujudino ilgametę tvarką. Taip, jis pamynė tarptautinę teisę, užtikrintai spjovė į įstatymus. Tačiau Europos Sąjunga jam turėtų padėkoti, nes jis sugebėjo išvesti ją iš stuporo.

 Audrius Siaurusevičius, LRT.lt „Manau, kad protu Rusiją suprasti galima ir reikia“, – išskirtiniame interviu LRT sako praėjusių metų gruodį iš kalėjimo paleistas Michailas Chodorkovskis. Pasak buvusio „JUKOS“ vadovo, Rusiją suprasti pakankamai lengva, jei atsižvelgiame į klimato faktorių, – šaltą žiemą, žmonės likę be šildymo, gali paprasčiausiai žūti. Tačiau, jo žodžiais, kur kas sunkiau prognozuoti, kaip elgsis autoritarinis lyderis.

Balandžio 7 dieną Vengrijos parlamento rinkimai didelių staigmenų neatnešė. Kaip ir tikėjosi dauguma vengrų, charizmatiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas išsaugojo savo postą, o jo vadovaujama dešiniųjų jėgų partija „Fidesz“ užsitikrino daugumą parlamente: iš 199 vietų ji laimėjo 133, penkių kairės ir liberalų partijų aljansas gavo 38 vietas, kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ turės 23, o žalieji LMP – 5 parlamentarus.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) sekmadienį pareiškė, jog prieštaringai vertinamas jo susitikimas su Vladimiru Putinu padėjo pasiekti, kad būtų paleisti Rytų Ukrainoje laikyti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) kariniai stebėtojai, ir paragino Vakarus liautis didžiausią dėmesį skyrus sankcijoms Rusijai.

Čečėnijos vadas, V. Putino statytinis, Ramzanas Kadyrovas vakar išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė lauksiantis Rusijos kariuomenės vado įsako pradėti veiksmus Ukrainoje. „Iš Ukrainos miesto Slovjansko gauname nerimą keliančių naujienų. Neteisėta Ukrainos valdžia pradėjo plataus masto karinę operaciją prieš savo liaudį. Jos metu naudojami šarvuočiai, kariniai sraigtasparniai. Slavianską apšaudo artilerijos sviediniais ir atakomis iš oro. Miestas yra blokuotas.

Ženevos susitarimas, pasiektas balandžio viduryje, turėtų padėti normalizuoti situaciją Ukrainoje, tačiau yra rimtų abejonių, kad šis dokumentas iš tikrųjų galėtų pakreipti reikalus į gerąją pusę. Kiekviena iš susitarimo dalyvių turėjo savo tikslų, kurie nebūtinai sutapo su kitų susitarimo šalių tikslais.

Imperijos ribas atkurti bandančios raudonosios Rytų milžinės vis labiau plėšoma Ukraina jau kelis mėnesius sėja neramias nuotaikas ir tarp Lietuvos politikų bei paprastų gyventojų: koks bus kitas naujuoju Rusijos caru vadinamo Vladimiro Putino žingsnis? Šių dienų saugumo padėtis Europoje labai įtempta.

Įvyko dar vienas Rusijos prezidento V. Putino susitikimas su tauta . Vyko jis išskirtiniame kritinės situacijos Ukrainoje fone. Todėl natūralu, kad visi iš Kremliaus šeimininko tikėjosi kokio nors kaip pasakytų anglakalbiai, „mesedžo“ (lietuviškai – žinios) šiuo klausimu. Sprendimo įvesti Rusijos pajėgas į „broliškos valstybės“ teritoriją nebuvo sulaukta, bet nuobodu irgi nebuvo. Prasidėjo viskas gana įprastai nuo oficialios Maskvos versijos apie valstybinį perversmą Kijeve.

Žinių radijas Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) plečiant ekonomines sankcijas Rusijai, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad net jei paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino turtas sumažėtų perpus, tai jo nesustabdytų. „Jos (sankcijos – red.) yra horizantalios: nekeičiamas principas, kam taikomos sankcijos, tiesiog išplečiamas asmenų ir įmonių sąrašas. Tai nekeičia iš esmės to požiūrio, ką galima nubausti ir kokia apimtimi tos sankcijos galėtų būti taikomos.

Rusijos prezidentas į naujai įvedamas sankcijas sureagavo asmeninio karo JAV prezidentui B. Obamai paskelbimu. Šaltiniai Rusijos diplomatijos atstovybėse atskleidė, kad V. Putinas nebekalbėsiąs su savo kolega telefonu, jei ir toliau patirs spaudimą, rašo censor.net. „Rusijos prezidentas nėra suinteresuotas kontaktu su JAV vadovu.

(atnaujinta 18.50) Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis nepasiduos, jo žodžiais, „teroristinei grėsmei“ ir paragino Rusiją nebesikišti į šalies reikalus. „Teroristai peržengė ribą. Jie ima įkaitais ir žudo Ukrainos patriotus.

 Paryžius ir Maskva patyliukais atšaukė rytoj turėjusį prasidėti prezidento Vladimiro Putino vizitą Prancūzijoje. Rusijos ir Prancūzijos vadovai rytoj turėjo dalyvauti Iškilmėse netoli Reimso Rusijos imperijos karių žūties šimtmečiui paminėti, bet Eliziejaus rūmų platinamoje Francois Hollande`as programoje neįrašytas nei susitikimas su V. Putinu, nei dalyvavimas ceremonijoje šiaurės Prancūzijoje.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, kada visuomenei pristatys naująją „pirmąją ledi”, pajuokavo, kad pirmiausia jam reikia pasirūpinti, už ko ištekinti buvusią žmoną Liudmilą, o tik po to galvoti apie save. Ir jau penktadienį atsirado pretendentas į buvusios prezidentienės ranką ir širdį.

Rusijos prezidentas surengė neplanuotą „Tiesioginės linijos“ transliaciją kaip tik tą pačią dieną, kai Ženevoje vyksta keturių šalių derybos dėl Ukrainos. Laukiama, kad Rusijos prezidentas bandys įtvirtinti savo įvykių versiją dėl veiksmų kaimyninėje šalyje. (17.06) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaudamas televizijos laidoje „Tiesioginė linija“ ir atsakydamas į klausimą, kada šalis išvys savo pirmąją ponią, atsakė, kad pirmiausia jam reikia ištekinti buvusią žmoną.

Vos prieš kelias savaites nuoseklus įvairios Rusijos įsiveržimo į Ukrainą taktikos svarstymas būtų buvęs vadinamas betiksliu panikos kėlimu. Šiandien tai laikoma gudriu pasiruošimu netikėtumams, straipsnyje, publikuotame „The American interest“, teigia Čikagos universiteto aspirantas Yevgenas Sautinas. Ryžtinga Krymo okupacija ir aneksija buvo didžiulis sukrėtimas visam pasauliui – dabar ir JAV, ir NATO bando rasti adekvatų atsakymą.

 „Žinoma, kad daugiausia dėmesio skyrėme krizei Ukrainoje. Kalbėjome apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino galimus ateities žingsnius ir sprendėme, ką galėtume padaryti, kad sustabdytume jį“, - po vizito pas šalies vadovę žurnalistams sakė JAV senatorius Johnas McCainas. Jis išsakė rūpestį dėl Ukrainos, Moldovos ir Baltijos šalių likimo. „Mes sutarėme, kad dabar yra svarbu pasiųsti grėsmingą žinutę V. Putinui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kad Ukraina dabar atsidūrė prie pilietinio karo ribos, kai Kijevas pasiuntė armiją prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose. „Rusijos prezidentas pažymėjo, kad smarkus konflikto eskalavimas iš esmės stato šalį prie pilietinio karo ribos“, - trečiadienį nurodė Kremlius pranešime apie dviejų lyderių telefoninį pokalbį.

Kai prieš pat Krymo referendumą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siekė priimti rezoliuciją, raginančią viso pasaulio valstybes nepripažinti jo rezultatų, niekam nebuvo nuostabu, kad Rusija pasiūlymą vetavo. Kita vertus, Kinijos susilaikymas nuo balsavimo sulaukė gerokai daugiau dėmesio, spekuliacijų ir interpretacijų. Toks žingsnis nėra keistas – Kinija yra įsprausta į kampą dėl įvykių Kryme. Pasak „Foreign Policy“, to yra kelios priežastys.

 Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.