Per šešių dienų kelionę V.Putinas taip pat aplankys Argentiną ir Braziliją, kur jis dalyvaus kylančios ekonomikos šalių grupės BRICS viršūnių susitikime. Ši darbotvarkė atitinka Rusijos lyderio strategiją kurti daugiapolį pasaulį tuo metu, kai dėl krizės Ukrainoje Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė laikotarpio po Šaltojo karo žemumas.
Kairiųjų pažiūrų Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega, kurio šalies sandinistų režimas 9-ajame dešimtmetyje palaikė glaudžius ryšius su Sovietų Sąjunga, pasitiko V.Putiną oro uoste su savo žmona ir armijos vadu.
„Pirmą kartą Rusijos prezidentas lankosi Nikaragvoje“, – švytintis N.Ortega sakė per trumpą spaudos konferenciją oro uoste.
V.Putinas, kurio žodžiai buvo verčiami iš rusų kalbos, sakė, kad jo vyriausybė ketina toliau stiprinti ekonominius ryšius su Nikaragva.
Prieš šią kelionę V.Putinas sakė, kad Rusiją domina Lotynų Amerikos naftos ir boksitų ištekliai. Jis taip pat ketina siūlyti regiono lyderiams didesnes Rusijos investicijas ir intensyvesnę prekybą.
Pasak analitikų, V.Putinas per šią kelionę taip pat nori pademonstruoti, kad nepaiso Briuselio ir Vašingtono, paskelbusių sankcijas kai kuriems artimiausiems jo sąjungininkams dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir pagalbos prorusiškiems separatistams Ukrainoje.
Maskva siekia glaudžios technologinės partnerystės su Lotynų Amerika naftos ir dujų, hidroenergetikos, branduolinės energetikos, lėktuvu gamybos ir biofarmacijos sektoriuose, V.Putinas sakė Kubos valstybinei naujienų agentūrai „Prensa Latina“.
Susitikimas su Fideliu Castro
V.Putinas atvyko į Nikaragvą po vizito Havanoje, kur jis su Kubos prezidentu dalyvavo ceremonijoje, per kurią buvo pasirašyta keliolika dvišalių sutarčių, tarp jų ir dėl naftos telkinių paieškos bei žvalgymo prie šios salos krantų, tarptautinio oro bendrovių centro įsteigimo Kuboje ir 1,6 mlrd. JAV dolerių vertės įrangos pardavimo dviem Kubos šiluminėms jėgainėms.
Penktadienį paryčiais į Kubą atskridęs V.Putinas kartu su šios šalies vadovu aplankė kapines, kuriose palaidoti sovietų kariai, mirę nuo ligų arba žuvę per nelaimingus atsitikimus, tarnaudami Kuboje per Šaltąjį karą.
Vėliau Rusijos lyderis susitiko su R.Castro vyresniuoju broliu – 87 metų Fideliu, Kubos revoliucijos tėvu.
Kaip nurodo šaltiniai Rusijoje, V.Putino ir F.Castro „pokabis buvo ilgas ir labai įdomus“, trukęs apie valandą, buvo aptartos tarptautinės politikos problemos ir dvišaliai santykiai.
Maskva pastaraisiais metais siekė atgaivinti ryšius su šia Karibų sala, kurios ekonomiką nuo 1962 metų smarkiai veikia JAV paskelbtas embargas. Kubos ūkio augimas buvo lėtesnis negu tikėjosi vyriausybė, kuri neseniai ėmėsi rinkos liberalizavimo reformų.
Prieš V.Putino vizitą Rusija nurašė 90 proc. nuo sovietinio laikotarpio besitęsiančių Kubos skolų, kurių bendra suma didesnė negu 30 mlrd. dolerių.
Tuo tarpu Havana palaikė savo senos sąjungininkės Maskvos poziciją Ukrainos konflikto atžvilgiu.
Argentinos skalūnai
Vėliau V.Putinas išskris į Buenos Aires, kur, pasak analitikų, tikriausiai sieks susitarti dėl Rusijos investicijų į Argentinoje atrastą Vaka Muertos naftingųjų skalūnų telkinį, kuriame, kaip manoma slypi 22,8 mlrd. barelių naftos. Minimas telkinys potencialiai yra vienas didžiausių iš kada nors atrastų.
Argentinai, kuri buvo atkirsta nuo kapitalo rinkų po 2001 metais paskelbto valstybės nemokumo, labai reikalingos užsienio investicijos.
Prezidentė Cristina Kirchner (Kristina Kiršner) veikiausiai sieks pritraukti Rusijos kapitalo, kai jos vyriausybė kovoja, kad išvengtų naujo bankroto, JAV teismui nurodžius iki šio mėnesio pabaigos sumokėti daugiau nei 1,3 mlrd. dolerių padidintos rizikos fondams, atsisakiusiems prieš Argentinos skolų restruktūrizavimo programos.
V.Putinas taip pat pakvietė Argentiną prisidėti prie ateinančią savaitę Brazilijoje vyksiančio BRICS grupės, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, viršūnių susitikimo.
Tačiau pirmiausiai jis vyks į Rio de Žaneirą stebėti Pasaulio futbolo čempionato finalinių rungtynių, per kurias susitiks Vokietijos ir Argentinos komandos.
Pasibaigus turnyrui, Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff (Dilma Rusef) oficialiai perduos Rusijai atsakomybę už kito Pasaulio čempionato organizavimą 2018 metais.
Maskva nurodė, kad sekmadienį V.Putinas tikriausiai taip pat pasimatys su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Kremlius siekė atgręžti Vokietiją prieš Jungtines Valstijas dėl krizės Ukrainoje, išnaudodamas Berlyno priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų dujų ir siekdamas išvengti tolesnių Vakarų šalių sankcijų.
Prieš išvykdamas į Lotynų Ameriką, V.Putinas pasmerkė Vašingtono „įžūlią veidmainystę“ dėl kibernetinio šnipinėjimo, kurio mastą atskleidė buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas), kuriam Rusija yra suteikusi prieglobstį.
Toks Rusijos lyderio pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Vokietija ketvirtadienį išsiuntė JAV Centrinės žvalgybos (CŽV) stoties Berlyne vadovą dėl įtariamo A.Merkel šnipinėjimo.
