„Iki paliaubų Ukrainoje pabaigos liko dvi dienos, o P. Porošenkos taikos planas stringa“, - tokia antrašte pasitinka „La Vanguardia“. Agentūros „EFE“ žurnalistas Borisas Klimenka pažymi, kad Ukrainos prezidento taikos planas neturi daug įgyvendinimo galimybių: „Per visą ugnies nutraukimo laiką – beveik 6 dienas – nesutaikomos abiejų pusių pozicijos nė kiek nesuartėjo, o ginkluoti susirėmimai, tiesa, nors ir mažesniu intensyvumu, tęsiasi“.
Vis dėlto tarptautinė bendrija nepraranda vilties, kad pirmosios derybos tarp konfliktuojančių pusių, „mažiausiai ką gali, tai pratęsti karinių veiksmų ribojimą“, rašoma leidinyje.
Pats P. Porošenka, kuris nuolat akcentavo nesiderėjimo su separatistų lyderiais politiką, vakar jau sveikino konsultacijų su jais pradžią, pažymi autorius.
„P. Porošenka atmetė bet kokias galimybes dviejų prorusiškų sričių atsiskyrimui“, - teigiama straipsnyje. „Mūsų tikslas – taika, tačiau ne taika bet kokia kaina“, - pažymėjo prezidentas. P. Porošenka atkakliai laikosi dviejų sąlygų: Donecko ir Luhansko sričių demilitarizavimo ir valstybinės sienos su Rusija kontrolės atstatymo.
Apie tai, kaip „kovoti su V. Putinu Ukrainai“, rašo „Financial Times“.
„Šiandieninė rusų lyderio retorika skamba švelniau. Tokie tono pokyčiai iškart pasijuto po rinkimų Ukrainoje, kurių metu buvo išrinktas naujasis prezidentas P. Porošenka“, - pažymi leidinys. „Iš pirmo žvilgsnio, tai geras ženklas, tačiau pasitikėti Kremliaus lyderio pareiškimais nederėtų“, - teigiama straipsnyje.
„Kitą V. Putino žingsnį numatyti yra labai sunku. Tikriausiai, jis užsižaidė, ir dabar jam būtina kokiu nors būdu suartėti su P. Porošenka. Naujasis Ukrainos lyderis kalba apie lankstesnius Ukrainos decentralizacijos planus, o tai gali būti priimtina V. Putinui, nes sustiprintų rusakalbių mažumos teises“, - pažymima publikacijoje.
„JAV absoliučiai teisingai kalba apie galimybes tolesniams Rusijos spaudimui tuo atveju, jeigu šios daug žadančios iniciatyvos neprives prie bendros įtampos ir ekonominio Ukrainos spaudimo atoslūgio. Tačiau Vašingtonui reiktų pristabdyti ir pasižiūrėti, kaip kaip vystysis dabartinės diplomatijos derybos, prieš smogiant naujomis sankcijomis“, - teigiama straipsnyje.
„Vakarai neturi pasiduoti apgaulingai minčiai, kad krizė jau praėjo. Per 14 metų valdymo Kremliuje V. Putinas gudriai naudojosi savo oponentų, tiek namuose, tiek ir užsienyje, silpnybėmis. Šiandieninę riziką sudaro tai, kad daugelis Vakaruose, o ypač ES, tiki, kad V. Putinas tuoj tuoj atsitrauks. Tai nėra protinga prielaida“, - užbaigia „FT“.
Vokiečių „Der Spiegel“ pateikia tris galimus konflikto Rytų Ukrainoje sprendimo variantus.
Pirmasis numato separatistų įsitraukimą į derybų ir situacijos sureguliavimo procesą: „Rytų Ukrainos prisijungimo prie Rusijos faktas tampa vis mažiau tikėtinas, politiniai separatistų atstovai galėtų sutikti su platesnėmis autonomijos teisėmis“. Tačiau P. Porošenkai toks variantas nėra naudingas, juk į regiono valdžią ateitų jo priešininkai, o Kijevas faktiškai prarastų šalies Rytų kontrolę.
Antrasis scenarijus – lemiama kova su separatistais. Paskutiniu metu, kaip pažymi žurnalistai, Ukrainos kariuomenė pasiekė nemažų pergalių. „Tačiau atnaujinus karinius veiksmus, Kremlius gali eilinį sykį pradėti karinės intervencijos galimybę“, - teigiama leidinyje. Vizito Autrijoje metu V. Putinas patikino, kad Rusija ir ateityje „gins rusus, gyvenančius Ukrainoje“.
Paskutinis variantas neatmeta „konflikto užšaldymo“ galimybės: bendri Ukrainos ir Rusijos pasieniečių patruliai pasienyje sumažintų provokacijų tikimybes. Tačiau politinę krizę toks variantas vargu ar išspręstų, rašoma „Der Spiegel“.
