užimtumo tarnyba

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Savarankiško užimtumo rėmimą nuo liepos 1 d. keičia į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus orientuota parama verslui kurti. Nuo šiol darbo vietą bus galima steigti ne tik sau, bet ir kitam bedarbio statusą turinčiam asmeniui įdarbinti. Šiomis permainomis siekiama suteikti ir verslumo žinių, kurios padėtų įsteigti tvarias darbo vietas. „Pokyčius verslo kūrimo srityje paskatino pasaulinės tendencijos skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos plėtroje.

Užimtumo tarnyba šių metų sausį-gegužę gavo 30 pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus ir planuojamus atleisti 3,7 tūkst. darbuotojų. Pernai tuo pačiu metu gauti 25 pranešimai apie 2,1 tūkst. darbuotojų atleidimą.  Vien šiemet gegužę gauta 13 pranešimų apie ketinamus atleisti 2,8 tūkst. darbuotojų, pernai – trys pranešimai apie 352 darbuotojus.

Neretai žmonės sutrinka, kai reikia vykdyti tam tikrus piniginius įsipareigojimus, pildyti dokumentus, deklaracijas, nes sunkiai supranta sudėtingą administracinę kalbą ir taisykles. Vis dėlto būna ir atvirkštinių situacijų, kai žmogus iš valstybės gauna pinigų ir nesupranta, kodėl. Vienas portalo tv3.lt skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) pasidalijo savo istorija: patikrinęs banko sąskaitą ten rado daugiau nei 2 tūkst.

Oficialus nedarbas Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,7 proc. punkto ir birželio 1-ąją siekė 8,8 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Birželio 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 154,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 10,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 84,7 tūkst. mažiau nei prieš metus. Užimtumo tarnyba nurodo, kad nedarbo rodikliai mažėjo visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos rajoną.

Darbo netekę, bet stažo pakankamai turintys gyventojai gauna nedarbo išmokas. Tuo pačiu metu jie stengiasi patys susirasti darbą arba jiems padeda ir Užimtumo tarnyba. Tačiau darbo neturintys žmonės skaičiuoja, kad kartais dirbti tiesiog neapsimoka, nes siūloma alga kartais siekia beveik tiek pat, kiek ir nedarbo išmoka.

Baltarusijos valdoma Druskininkų sanatorija „Belorus“ atleidžia šeštadalį darbuotojų. Apie numatomą grupinį 51 darbuotojo atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.    „Sodros“ duomenimis, dabar įmonėje dirba 298 žmonės.  Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad „Belorus“ nurodė, jog grupės darbuotojų atleidimas suderintas su sanatorijos profesine sąjunga. „Pagal šiuo metu pateiktus pranešimus, įspėtas 51 darbuotojas.

Lietuvoje gyventi ir dirbti norėtų maždaug penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kurie yra registravęsi Užimtumo tarnyboje, o trečdalis nėra apsisprendę dėl ateities. Tokius duomenis trečiadienį skelbia apklausą atlikusi Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, ateitį su Lietuva sieja 17 proc. šalyje šiuo metu gyvenančių ukrainiečių, o 31 proc. nėra apsisprendę dėl tolesnio gyvenimo planų. Gegužę atliktoje Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavo 399 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Pastaraisiais mėnesiais registruotas nedarbas šiek tiek mažėja, nedarbo kreivė grįžta prie įprastesnio savo pavidalo, bet gali būti, kad taip vyksta ne tik dėl įsidarbinančių asmenų, bet ir dėl to, jog Užimtumo tarnyba pradeda intensyviau „braukyti“ nedirbančiuosius iš bedarbių sąrašų. Marijampolietė Laimutė yra trijų mokyklinio amžiaus vaikų vieniša mama. Anksčiau ji yra dirbusi siuvėja, o pastaruoju metu ieškojosi darbo būdama Užimtumo tarnybos klientė.

Seimas ketvirtadienį priėmė Užimtumo įstatymo pataisas. Jomis keičiamas bedarbio statuso suteikimas, jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Kokie esminiai pokyčiai laukia Lietuvos bedarbių, kiek tai padės sumažinti nedarbą šalyje ir spręsti ilgalaikių bedarbių problemą? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Ilgalaikiams ir piktybiniams bedarbiams katino dienos eina į pabaigą. Seimas priėmė naują tvarką, pagal kurią ilgalaikiai bedarbiai pirmiausia turės kelti kvalifikaciją, o tik tada Užimtumo tarnyba jiems ieškos darbo. Jei tinkamo darbo jie atsisakys du kartus per metus arba bus pričiupti uždarbiaujantys nelegaliai – neteks ir bedarbio statuso, ir sveikatos draudimo – 51 eurą per mėnesį turės susimokėti patys. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, privilegijos turi pradėti kainuoti.

Parlamentarai ketvirtadienį spręs dėl didžiulės pertvarkos, kuri palies tūkstančius šalies bedarbių. Ministrė Monika Navickienė ramina, kad valdžia nori ne nuskriausti darbo neturinčių žmonių, bet suprasti, kodėl jie nėra darbo rinkoje ir bausti tuos, kurie dirba šešėlyje. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė numatomus pokyčius yra pavadinęs „pakankamai didele pertvarka“.  Pataisomis siūloma darbo ieškantiems žmonėms darbą pasiūlyti iš karto – tai leistų Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau. Įsidarbinimo trukmė dažnai priklauso ne tik nuo norimo darbo, bet ir nedarbo išmokos, kurią gauna bedarbiai. Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka šiandien siekia daugiau nei 900 eurų per mėnesį.

Seimas nusiteikęs nuo liepos pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiems Užimtumo įstatymo pakeitimams: už balsavo 111, o susilaikė 6 parlamentarai.

Registruotas nedarbas Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto ir gegužės 1-ąją siekė 9,5 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Gegužės 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.  Vien balandį jų įregistruota 23,7 tūkst. – 18,3 proc. mažiau nei per kovą. Nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 45-iose iš 60 savivaldybių.  Į darbo rinką balandį grįžo 34,3 tūkst.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ valdomam Kaišiadorių paukštynui pernai lapkritį paskelbus apie paukščių skerdimo ir išpjaustymo cecho stabdymą, nuo to laiko įmonėje neliko 337 darbuotojų. Kaišiadorių paukštyno vadovas Darius Gudačiauskas sako, kad dalis žmonių buvo atleista, dalis išėjo savo noru. Dar 96 darbuotojai laikinai dirba Vilniaus paukštyne. Kaišiadoryse liko dirbti 292 žmonės. Kovą įmonė Užimtumo tarnybai pranešė, jog apie atleidimą įspėjo 230 žmonių.

Apie grupinius darbuotojų atleidimus balandį pranešė keturios bendrovės, numačiusios atleisti 136 darbuotojus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Dėvėtų drabužių prekybos bendrovė „Gausuva“ tarnybą informavo, jog atleidžia visus 50 darbuotojų. Registrų centro duomenimis, kreditorių susirinkime nutarta kelti įmonės bankroto bylą. „Dar nesusipažinau su dokumentais, bankroto priežastis nėra aiški“, – BNS sakė nemokumo administratoriaus atstovė Lina Jankauskytė.

Po dvejų metų pertraukos registruotas nedarbas Lietuvoje grįžo į žemesnį nei 10 proc. lygį, penktadienį praneša Užimtumo tarnyba. Nedirbantys žmonės dabar sudaro 9,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų –  per mėnesį šis rodiklis sumažėjo 0,3 proc. punkto: balandžio 1-ąją šalyje registruota 168,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 5,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 49 iš 60 savivaldybių.

Ilgalaikiai bedarbiai, norėdami gauti nemokamą medicininę pagalbą, turės kas mėnesį susimokėti 50 eurų Privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Bedarbiai jau piktinasi, kad nebeliks pinigų pragyvenimui. Tačiau ministrė Monika Navickienė žada padėti jiems susirasti darbus ir drastiškai sumažinti bedarbių būrį, kurių šiuo metu yra apie 170 tūkst. Panežėžio rajono Paįstrio seniūnijoje gyvenantis Zenonas pripažįsta esantis ilametis bedarbis.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ valdomas Kaišiadorių paukštynas planuoja atleisti penktadalį – 129 darbuotojus. Apie tai jis pranešė Užimtumo tarnybai. Tačiau įmonės vadovas neatmeta, jog darbuotojų atleidimų šiemet gali būti ir daugiau. Bendrovė nurodo, kad šiuo metu joje dirba 632 žmonės. Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, praėjusią savaitę jai atsiųstame pranešime įmonė atleidimo priežastį nurodė darbo organizavimo pakeitimus.

Užimtumo tarnyba šiemet sausį-vasarį sulaukė du pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus ir numatomus atleisti 75 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu buvo dešimt pranešimų apie 0,9 tūkst. darbuotojų, teigiama tarnybos vasario darbo rinkos apžvalgoje.  Šiemet vasarį apie atleidimą pranešė viena įmonė – bankrutuojanti Vilniaus siuvimo įmonė „Nadis group“, numačiusi atleisti 51 darbuotoją. Pernai tuo pačiu metu tarnyba buvo gavusi penkis pranešimus apie ketinamus atleisti 0,4 tūkst.

Lietuvos verslo konfederacija aktyviai teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo tobulinimo, nes spendžiami užimtumo, darbuotojų kvalifikacijos, migracijos klausimai. Šiandien Vyriausybei svarstant numatomus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimus, LVK siūlo įvertinti teikiamų pasiūlymų pagrindimą. Verslo atstovų nuomone, reikalinga nustatyti efektyvesnes priemones, sprendžiant ilgalaikių bedarbių problemą.

Kasdien į Lietuvą atvyksta karo pabėgėliai iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai su darbo pasiūlymais. Jie kviečia dirbti IT programuotojus, finansininkus, inžinierius, pardavėjus, virėjus, vairuotojus ir kt. Ukrainiečiams siūlomi atlyginimai ant popieriaus siekia nuo 725 eurų iki 10 tūkst. eurų per mėnesį. Darbdaviai tikina, kad priims ukrainiečius ir be patirties.

Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams Lietuvoje darbą siūlo prekybos tinklai, daugybė viešbučių, restoranų, transporto, gamybos įmonių, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, per dvi kovo darbo dienas 200 šalies darbdavių pasiūlė darbą ukrainiečiams.   „Turime didelį srautą – per valandą registruojasi apie 10 darbdavių, dienai baigiantis apie 80 teikia darbo pasiūlymus Ukrainos karo pabėgėliams. 30 proc.

Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad visoje Lietuvoje siūloma daugiau nei tūkstantis darbo vietų iš Ukrainos atvykusiems pabėgėliams.  „Kiekviename mieste renkama informacija apie darbo vietas, kurios gali būti pasiūlomos atvykstantiems į Lietuvą žmonėms. Šiuo metu turime daugiau nei tūkstantį pasiūlymų visoje Lietuvoje, skaičius didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė Inga Balnanosienė .  Jos teigimu, kol kas tarnyba skambučių sulaukia tik iš darbdavių.

Situacija darbo rinkoje grįžta į iki pandemijos buvusį lygį, o žiemos sezonui būdingas registruoto nedarbo augimas šiemet dar mažesnis, nei būdavo anksčiau. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos specialistų surinkti duomenys, rašoma pranešime spaudai. Jaunimo iki 29 metų registruotas nedarbas mažėjo ir žiemos metu, sausį – nuo 7 iki 6,8 proc. (0,2 proc. punkto). Vasario pradžioje darbo ieškojo 29,9 tūkst. jaunuolių – 57 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Sausį darbo ieškantieji galėjo rinktis iš 38,5 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnybos sistemoje, o daugiausia pasiūlymų buvo kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, skelbia tarnyba. Jos duomenimis, daugiausia pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (18 proc.) transporto ir saugojimo (17,5 proc.), administracinės ir aptarnavimo (16,4 proc.), prekybos (14,4 proc.), statybos (12,8 proc.) įmonės.  Beveik pusė (46,5 proc.

Nuo vasario 21 d. Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo. Valstybės paramos lėšų vienai darbo vietai įsteigti dydis negalės viršyti 22651,90 eurų, o dokumentai bus priimami tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“, rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai. „Darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonei įgyvendinti ketinama skirti 4,67 mln. eurų  – tris kartus daugiau nei 2021 metais.

Prognozės apie mokamų testų didelį poveikį darbo rinkai nepasitvirtino. Intensyviai metų pabaigoje aptariamas mokamas darbuotojų testavimas pabrėžiant esą išaugsiančius klientų srautus Užimtumo tarnyboje, norintiems dirbti žmonėms neuždarė durų į darbo rinką, rašoma pranešime spaudai.  Šalyje įsigaliojus naujai darbuotojų testavimo tvarkai, situacija aktyviai buvo vertinama dėl perduotos atsakomybės nesiskiepijusiems darbuotojams.

2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu ar patyrė sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.

Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra geresnė nei prognozuota prieš metus, tačiau lieka įtempta dėl galimo neigiamo Kinijos sankcijų poveikio šalies ekonomikai, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, žiemą numatomas nežymus sezoninis nedarbo augimas.

Užimtumo tarnyba turi keistis, kad būtų ne bedarbių registravimo ir išmokų mokėjimo, o jų įdarbinimo agentūra, pareiškė Valstybės kontrolė, atlikusi įstaigos auditą.  „Auditas parodė, kad Užimtumo tarnybai, nepaisant pastangų siekti tikslų, reikia daugiau pokyčių, kad pateisintų esminį lūkestį – didėjantį užimtumą. Šiuo metu tarnyba dažnai siejama su bedarbių registravimu dėl išmokų mokėjimo, o ne jų įdarbinimu“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės auditorė Eivida Šlamė.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo susidariusi paradoksali situacija, kai bedarbių buvo daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau verslams vis stigo darbuotojų. Ekonomistai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygio situacija yra normali, tačiau šiais metais nėra daug sąlygų, kurios leistų bedarbių skaičių dar labiau sumažinti. Visgi jie pastebi, kad pokyčius šalies darbo rinkoje gali lemti ne tik galimas karantinas, tačiau ir besitęsiantys pykčiai su Kinija.

Kitais metais kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais – tokias darbdavių nuotaikas rodo Užimtumo tarnybos kasmet atliekama darbdavių apklausa. Šiais metais nuomonę apklausoje išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Darbdavių apklausos metu 49,2 proc. įmonių tikėtinu personalo valdymo iššūkiu 2022 m. įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, 47,3 proc.

66 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų nedirba jau daugiau nei metus. Nuo vasaros palaipsniui jų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius vis dar yra 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tai –  37,5 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.  Šios grupės socialinę struktūrą ir dinamiką nagrinėjantys Užimtumo tarnybos specialistai pastebi tam tikrų istorinių dėsningumų.

Kauniečiai įmonės direktorius ir kasininkas kaltinami apgaule gavę subsidiją iš Užimtumo tarnybos už įmonės prastovas per pandemiją. Jiems pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kreditinio sukčiavimo, byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai įtaria, kad kaltinamieji panaudojo suklastotus kasos išlaidų orderius ir apg...

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) reaguodama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą mažinti bedarbių skaičių, palaiko pačią idėją, tačiau pasigenda efektyvių priemonių ir socialinių partnerių įtraukimo. Yra pastebima, jog siūlomos naujovės persidengia su esamais įstatymais, o nedarbo statistika bus sumažinta tik „popieriuje“. Abejonių verslui kelia ir analizės bei lėšų trūkumas įgyvendinant naują užimtumo reformą.

Pensijas ir kitas išmokas Radviliškyje bei kituose rajonuose pristatanti įmonė „Godlija“ numato atleisti beveik visus darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, bendrovė nurodė, kad iš 51 atleidžiamo žmogaus 42 yra pensijų išnešiotojai ir 9 vadybininkai Radviliškyje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Kelmėje, Akmenėje ir Mažeikiuose. Jie atleidžiami dėl perteklinės įmonės veiklos.

Išbandymu tapusi pandemija skaudžiausiai  darbo rinkoje palietė vyresnio amžiaus žmones. Šalyje gyvena 282 tūkst. 50-64 metų amžiaus darbingo amžiaus gyventojų, o rudenį į darbo paieškas įsitraukė net 78 tūkst. žmonių, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Užimtumo tarnybos vyresnių klientų struktūroje daugumą (68,1 proc.) sudaro  vyresni nei  55 metų amžiaus asmenys, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.

Užimtumo sistemos pertvarką, siekiant paskatinti žmones greičiau grįžti į darbo rinką, palaiko visi socialiniai partneriai, tačiau dėl konkrečių pasiūlymų dar bus diskutuojama, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausia tai, kad nekyla ginčų dėl pačių pasiūlymų krypties. „Ir darbdaviai, ir darbuotojai sutaria, kad Užimtumo tarnyba yra skirta tiems žmonėms, kurie ieško darbo.

Dirbę ir įmokas mokėję darbuotojai, nusprendę išeiti iš darbo, šiek tiek pailsėti ir ramiai paieškoti geresnės vietos gali labai nustebti. Valdžia mano, kad naujo darbo reikia ieškoti dirbant, o ne būnant bedarbiu. Todėl pasiūlė pataisas, pagal kurias per pirmuosius 6 mėnesius primygtinai siūlys kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą, net jeigu siūlomas atlyginimas sudarys tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Ir asmuo nelabai galės atsisakyti.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo.

Situacija nedarbo rinkoje po truputį stabilizuojasi, tačiau vis dar išlieka įtempta, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, tiek darbo ieškantys žmonės, tiek verslas išmoko gyventi naujomis sąlygomis, todėl didesnio nedarbo augimo artimiausiu metu nelaukiama.   „Spalio mėnuo yra pirmasis mėnuo po pandemijos ir karantino per beveik pusantrų metų, kai galime pasakyti, kad situacija darbo rinkoje po truputį stabilizuojasi“, – BNS teigė I. Balnanosienė.

Užimtumo tarnyboje registruota daugybė bedarbių, nors darbdaviai per mėnesį registravo apie 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Negalėdami rasti darbuotojų darbdaviai piktinasi neva tingiais lietuviais ir ragina valdžią mažinti išmokas, bet tai – supaprastintas požiūris, mano Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. „Aš manau, kad tai primityvus atsakymas. Visa laiką norisi apkaltinti tai, kas lengviausiai matoma, bet žmogus, prieš patekdamas į tokią situaciją, nežinojo, ką gaus.

Vis dažniau verslo atstovai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad viena opiausių problemų Lietuvoje tampa darbuotojų trūkumas. Net sparčiai didėjant atlyginimams, sunku surasti, kas galėtų užimti vieną ar kitą laisvą vietą. Pasigirsta nuomonių, kad valstybės parama pandemijos metu darbuotojams padarė meškos paslaugą. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra registruota per 200 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 64,8 tūkst. darbo pasiūlymų.

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų.  Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Pastaruoju metu nemažai darbdavių skundžiasi negalintys surasti naujų darbuotojų. Tačiau yra ir tokių, kurie pasamdę dešimtis darbuotojų po mėnesio visus juos atleidžia. Atleisti darbuotojai skundžiasi buvę apgauti, o darbdavys tikina, kad jie prastai dirbo ir buvo atleisti nepasiteisinus eksperimentui. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi penki skirtingus vardus ir pavardes nurodę skaitytojai.