užimtumo tarnyba

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, sugriežtinančioms sankcijas darbdaviams už nelegaliai dirbančius darbuotojus, taip pat, skatinančias nelegaliai dirbusius žmones pranešti apie nelegalaus darbo faktą.  Šiomis pataisomis Seimas siekia aiškiau reglamentuoti nelegalų darbą statybose ir už jį tenkančią atsakomybę.

Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 8,2 proc. ir, palyginti su 2023-ųjų metų paskutiniuoju ketvirčiu, padidėjo 0,8 proc. punkto. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,5 proc. punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį buvo 8,3 proc., moterų – 8 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 14,6 proc.

Praradę darbus arba norintys juos keisti gyventojai keičia profesiją ar kvalifikaciją. Tai padaryti padeda ir Užimtumo tarnyba, kuri siūlo įvairius kursus nuo kirpėjų iki programuotojų. Tačiau nusprendę keisti profesiją gyventojai įsipareigoja baigti kursus, o po jų dirbti dar 6 mėnesius pagal įgytą specialybę. Neįvykdę šio įsipareigojimo, žmonės turi grąžinti pinigus Užimtumo tarnybai. Gyventojai pasakoja, kad ne visada paprasta ir lengva apsispręsti dėl kursų.

Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimu užsiimanti Panevėžio įmonė „Energijos taupymo centras“ balandį dėl pasikeitusių rinkos poreikių energetikos srityje atleidžia didžiąją dalį darbuotojų. „E energijos“ grupei priklausančioje įmonėje iš viso dirbo 47 darbuotojai, iš jų bendrovė planuoja atleisti 38. Tai „Energijos taupymo centras“ Užimtumo tarnybai nurodė balandžio 15 dieną.

Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. Remiantis ketvirtadienį pristatytos apklausos duomenimis, 74,7 proc. apklaustųjų mokymąsi visą gyvenimą vertina palankiai, tačiau per pastaruosius penkerius metus mokėsi ar lankė kursus trečdalis – 34,1 proc. respondentų. Apie du trečdalius per minėtą laikotarpį nesimokė.

Įmonė „Kreta“, valdžiusi Vilniaus Minsko plente esantį „ibis Styles Vilnius“ viešbutį, atleidžia visus 19 dirbusių darbuotojų. Užimtumo tarnybai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą pranešta balandžio 11 d. Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ bendrovei priklausantį viešbutį pakeis „Addere“ slaugos namai. Registrų centro duomenimis 2022 m. įmonės „Kretos“ pajamos siekė 1,279 mln. eurų, o grynasis pelnas – 102,35 tūkst. eurų.

Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ įmonė „Kreta“, valdžiusi Minsko plente Vilniuje esantį „ibis Styles Vilnius“ viešbutį, jį uždaro ir atleidžia visus darbuotojus – jame įsikurs „Addere“ slaugos namai.     Įmonė atleidžia 19 iš 20 darbuotojų. Apie tai „Kreta“ pranešė Užimtumo tarnybai. Pasak jos, darbo neteks aštuonios kambarinės, trys registratoriai, du valytojai ir kiti darbuotojai.

Praėjusių metų paramos verslui kurti antrojo etapo vertinimas atskleidė paraiškų ir patvirtintų projektų augimą. Į Užimtumo tarnybos finansuojamų projektų sąrašą įtraukti 256 projektai. Tam bus skirta 6,2 mln. eurų valstybės lėšų.

Darbo rinkoje pokyčius vis labiau jaučia medicinos ir švietimo sistemos. Kaip svarbiausią priežastį – per mažą parengiamų specialistų skaičių – Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje įvardijo daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) švietimo įstaigų ir ketvirtadalis (24,3 proc.) sveikatos priežiūros darbdavių.

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja užsieniečių. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkstančius, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Pasak Užimtumo tarnybos, didžiąją Lietuvoje dirbančių užsieniečių sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkstančiais. Europos Sąjungos (ES) piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. – dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.

Atleidžiami visi bankrutuojančios viršutinių drabužių siuvimo įmonės „Kauno Baltija“ darbuotojai.    Apie 115 darbuotojų atleidimą įmonė Užimtumo tarnybai pranešė kovo 4-ąją. „Verslo žinios“ vasarį skelbė, kad žinomiems prekių ženklams siuvusi „Kauno Baltija“ bankrutuoja.

Iš užsienio šalių į Lietuvą atvykusių darbuotojų skaičius per 2023 metus išaugo 65 proc. iki 142 tūkst., daugiausia jų – iš Baltarusijos, remdamasi darbdavių pranešimais trečiadienį skelbia Užimtumo tarnyba.  „Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Per metus ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje – tiek darbo jėgos iš ES, tiek iš  trečiųjų šalių.

Vilniaus statybos bendrovė „Adaktas“ atleidžia 30 darbuotojų iš 38. Beveik pusantrų metų veikianti įmonė apie tai pranešė Užimtumo tarnybai.  Bendrovė apie atleidimą įspėjo 30 darbuotojų: 14 apdailininkų, aštuonis stalius, šešis betonuotojus ir kitus. Jie atleidžiami darbdavio iniciatyva, BNS pranešė tarnyba.    Įmonės darbuotoja BNS patvirtino, kad planuojama atleisti darbuotojus, bet detalesnės informacijos nepateikė.    Įmonės skola „Sodrai“ siekia 25,8 tūkst.

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės sieja su augančiomis išlaidomis ir darbuotojų trūkumu. Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje vidutinis metinis nedarbas 2023 metais išliko mažiausias tarp visų šalies apskričių ir siekė 7,5 proc. (šalyje – 8,6 proc.). Potencialas plėtrai ir darbuotojų poreikiui toliau išlieka stabiliai aukštas.

Drabužių siuvimu užsiimanti bendrovė „Siulema“ šiuo metu likviduojama dėl bankroto ir ketina atleisti 23 darbuotojus. Apie tai informuota Užimtumo tarnyba. Nuo 2015 m. Telšiuose veikianti bendrovė užpernai gavo 410 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 2,5 tūkst. eurų nuostolį. Vienintelis įmonės akcininkas yra Romanas Dacys.

Bankrutuojanti dėvėtų drabužių parduotuves valdanti bendrovė „Prekių gausa“ planuoja atleisti 74 darbuotojus ir apie tai informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, vasario 20 d. joje dirbo tiek pat, t. y. 74 darbuotojai, kuriems gruodį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1178,38 euro (apie 837 eurai „į rankas“). Bendrovė turėjo 21258,18 euro skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Kauno vielos gamintoja „Mechel Nemunas“ numato atleisti 83, arba keturis penktadalius darbuotojų. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 105 darbuotojai. Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos mažėjo 40 proc. iki 19,957 mln. eurų, nuostoliai smuko 43 proc. iki 980 tūkst. eurų.

Užimtumo tarnyba praneša, kad  sausio mėnesį darbo pasiūlymų skaičius augo beveik visose savivaldybėse bei daugiau nedirbančių gyventojų pradėjo dirbti. „Šiemet suaktyvėjusi darbuotojų paieška sąlygojo ūgtelėjusius grįžtančiųjų į darbo rinką srautus. Intensyvesnis grįžimas į darbo rinką fiksuotas 55 šalies savivaldybėse“, – išplatintame pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė.

Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.

Šalčininkų rajono kooperatinė bendrovė „Lietuviškas pienelis“ atleidžia visus – 21 darbuotoją. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. „Sumažėjo darbų apimtys, pieno mažai. Mes superkame pieną“, – BNS komentavo įmonės vadovė Virginija Julija Rabačiauskienė. Pasak jos, įmonė bus likviduojama nuo kovo 1 dienos. Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos augo 22,2 proc. iki 3,4 mln. eurų, nuostoliai sumažėjo 16,6 proc. iki 103,1 tūkst. eurų.

Kai moteris paslydo ir susilaužė koją, jos gyvenimas ėmė ristis žemyn milžinišku greičiu. Jau kitą dieną moterį atleido iš darbo, o jai niekaip nepavyksta užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą. Spręsti problemos nuvyko „TV Pagalbos” gelbėtojas Žilvinas Žitkus.  Į laidą pagalbos kreipėsi susirūpinusi ligonės kaimynė.

Metų pradžioje įsigaliojus kvotų darbuotojams su negalia reikalavimui viešajame sektoriuje, Užimtumo tarnyba siūlys pagalbą su šia naujove susidūrusiems darbdaviams ir darbuotojams. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.

Užimtumo tarnyba praneša, kad siekiant palengvinti iš užsienio jau grįžusių  ar planuojančių grįžti lietuvių reintegraciją, startuoja vieno langelio principu veiksiantis konsultavimas. „Nuo dabar besidomintys galimybe įsikurti gimtinėje kiekviename mūsų klientų aptarnavimo skyriuje galės gauti informaciją apie užimtumo perspektyvas, darbo rinką, karjeros, persikvalifikavimo ir mokymosi galimybes“, – pasakojo direktorė Inga Balnanosienė.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje patyrė iššūkių. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad mūsų šalyje sumažėjo siūlomų darbo vietų skaičius. Todėl darbus praradę gyventojai vis dažniau kreipėsi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokų. Šiuo metu apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų neturi darbo. Daugiau nei pusė iš jų – per 77 tūkst. – algos neuždirba, bet be pinigų nelieka, mat jiems mokamos nedarbo draudimo išmokos. Ilgiausiai jas galima gauti iki 9 mėn.

Tūkstančiai lietuvių šiuo metu nedirba, bet be pinigų nelieka. Net ir nedirbdami jie net 9 mėnesius gali gauti nedarbo draudimo išmoką, kuri siekia 1156,5 eurų. Gruodžio 1 d. šalyje registruota 150,3 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas, praneša Užimtumo tarnyba (UŽT). Tai – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Klientų skaičius 3,1 proc. didesnis nei prieš metus. Registruotas nedarbas šalyje lapkritį ūgtelėjo 0,2 proc. punktais, ir darbo neturintys asmenys sudarė 8,4 proc.

Registruotas nedarbas Lietuvoje lapkritį siekė 8,4 proc. – 0,2 procentinio punkto daugiau nei prieš mėnesį, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, gruodžio 1 dieną darbo ieškojo 150,3 tūkst. asmenų – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį.  Užimtumo tarnybos Stebėsenos skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigė, kad sezonas ir ekonominė situacija daro įtakos darbo rinkai, tačiau padėtis geresnė nei prognozuota. „Teigiama tendencija – mažiau kreipėsi naujų klientų.

Nuo gruodžio 6 d. gyventojai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir teikti paraiškas verslo kūrimui ir darbo vietų steigimui. Tarnyba praneša, kad norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys. Išnagrinėjusi pirmojo etapo rezultatus, Užimtumo tarnyba įvertino, kad pagrindinė paraiškų atmetimo priežastis – planuojamos pirkti priemonės yra visiškai nesusijusios su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu.

Kauno viršutinių ir kitų drabužių siuvimo bei siuvinėjimo įmonė „Jurguva“ apie atleidimą įspėjo daugiau nei pusę – 19 iš 28-ių – darbuotojų. Bendrovė praėjusią savaitę apie planuojamus atleidimus pranešė Užimtumo tarnybai. Anot jos, „Jurguva“ tarnybai nurodė, kad negaunant užsakymų atleidžiamos siuvėjos. Nuo 1993 metų veikianti įmonė savo svetainėje skelbia, kad užsakymus gauna Lietuvoje ir užsienio šalyse. Registrų centro duomenimis, pernai „Jurguva“ gavo 2,4 mln.

Jau dabar kiekvienas Lietuvos gyventojas, aktyviai besidomintis technologijų raida, gali įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią profesiją. Dar daugiau – kone kasdien naujomis mokymo programomis pasipildantis sąrašas Užimtumo tarnybos klientams padeda keisti profesinį gyvenimą, o darbdaviams susirasti šiuolaikinių kompetencijų turintį darbuotoją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šveicarijos kapitalo Kauno metalo gaminių gamybos įmonė „Mechel Nemunas“ apie atleidimą įspėjo 21 darbuotoją. Bendrovė apie tai pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 118 darbuotojų. Prieš metus jų buvo 148. „Mechel Nemunas“ pernai gavo beveik 20 mln. eurų pajamų – 40 proc. mažiau nei 2021 metais (33,8 mln. eurų) ir patyrė 980 tūkst. eurų nuostolį (1,7 mln.

Turto bankas už 2,4 mln. eurų atnaujino Ignalinos Užimtumo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Probacijos ir Generalinės prokuratūros padalinio pastatą. Po atnaujinimo Atgimimo gatvėje esančiame pastate papildomai įsikūrė Nacionalinės žemės tarnybos, Registrų centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro padaliniai. Po įstaigų kraustymosi jų patalpas planuojama parduoti aukcionuose, pranešė Turto bankas.

Jeigu norite susikurti darbo vietą sau ar kitiems žmonėms, turėtumėte suklusti. Netrukus bus galima teikti paraiškas paramai darbo vietų kūrimui. Kiekvienas pareiškėjas galės gauti iki 26040 eurų, praneša Užimtumo tarnyba. Tai antras toks kvietimas šiais metais. Dabar norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys.

Sulėtėjusi ekonomika veikia įmonių gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų eksportą ir vidaus vartojimą. Specialistai vardija sritis, kurių įmonėms gresia bankrotai. O Užimtumo tarnyba pataria, kur kreiptis ir ką daryti gavus įspėjimą apie gresiantį atleidimą. Anot jų, vieniems atleidimas iš darbo atneša sunkumų, kitiems – džiaugsmą.

Prancūzijos klientų patirties valdymo paslaugų bendrovės „Teleperformance“ valdoma įmonė Vilniuje „Teleperformance LT“ apie atleidimą įspėjo 80 darbuotojų. Tai bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. Liepą įmonė informavo apie planus dėl mažėjančių klientų projektų apimčių atleisti 30 darbuotojų, tuo metu jų bendrovėje dirbo daugiau nei 700. Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 617 darbuotojų.

Oficialius nedarbas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, traukėsi 0,1 procentinio punkto iki 8,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 0,2 tūkst. ir spalio 1-ąją siekė 148,8 tūkst.     Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės vadovė Jurgita Zemblytė teigia, kad tokia tendencija rugsėjį pastebima kasmet.  „Kasmet rudens pradžioje nedarbas sumažėja – tai natūralus darbo rinkos reiškinys.

Bankrutuojanti lietuviškos kosmetikos prekės ženklo „Manilla“ valdytoja „Dermofaktorius“ numatė atleisti visus 24 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Kaip BNS informavo tarnyba, įmonei pradėta bankroto procedūra, todėl bus atleisti šeši pardavėjai, po tris kosmetikus bei vadybos ir organizavimo analitikus, du technologijų profesijų darbuotojus.

Vienos didžiausių šalies mėsos perdirbimo įmonių Klaipėdos mėsinė apie atleidimą įspėjo 80 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Restruktūrizuojamoje įmonėje šiuo metu iš viso dirba 88 darbuotojai, rodo „Sodros“ duomenys. Klaipėdos mėsinė darbuotojus apie atleidimą įspėjo rugsėjo pabaigoje.  Rugpjūtį Konkurencijos taryba leido vienos didžiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo grupių „Biovela group“ įmonei „Biovela-Utenos mėsa“ įsigyti restruktūrizuojamą Klaipėdos mėsinę.

Darbuotojų iš Europos Sąjungos skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 11,3 proc., o iš trečiųjų šalių – 2,4 proc., pirmadienį paskelbė Užimtumo tarnyba. Tarnybos atlikta stebėsena rodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba 127,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių 117,9 tūkst. – iš trečiųjų šalių, 9,4 tūkst. – iš ES.  „Palyginti su metų pradžia, dirbančiųjų iš trečiųjų šalių skaičius šiek tik mažėjo, tačiau keitėsi atvykėlių šalių geografija.

Šiemet sausį-rugpjūtį Užimtumo tarnyba gavo 41 pranešimą apie numatomus atleisti 1,7 tūkst. darbuotojų, kai prieš metus gauti 53 pranešimai apie 4,5 tūkst. darbuotojų. Vien rugpjūtį keturi darbdaviai pranešė apie grupinius atleidimus ir numatomus atleisti 235 dirbančiuosius. Rugpjūtį pranešimų apie grupinius atleidimus gauta vienu daugiau nei liepą, bet trimis mažiau nei prieš metus.

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo skyriai ir klientų aptarnavimo departamento administracija iš buvusių patalpų Naujamiesčio Aguonų ir Žirmūnų gatvėse persikėlė į naują būstinę Karoliniškėse, L. Asanavičiūtės gatvėje. Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sako, kad įstaigos specialistai pirmą kartą sostinėje įsikurs po vienu stogu.  „Šiose erdvėse ypatingą dėmesį skyrėme elementams, kurie gali padėti kurti malonią patirtį lankytojams.

Dažniau nei kas šeštas lietuvis svarsto grįžti gyventi į Lietuvą. Daugiausia tai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje ir Vokietijoje gyvenantys tautiečiai. Labiausiai lietuvius namo vilioja galimybė gauti vietą darželyje ir sparčiai augantys atlyginimai. Net trečdalis emigrantų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų atlyginimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Martynas su Laura Australijoje pragyveno daugiau nei 7 metus.

Vilniaus rajono baldų gamybos ir prekybos įmonė „Vokė-III“ dėl mažėjančių užsakymų apie atleidimą įspėjo 25 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, įmonė apie tai darbuotojus informavo liepos 21-ąją.  Užimtumo tarnybos teigimu, darbo neteks staliai-staklininkai, vadybininkai, baldų surinkėjai ir pakuotojai, o atleidimo priežastys – reakcija į sumažėjusį užsakymų skaičių, klientų vėlavimą atsiskaityti bei kitas aplinkybes.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis pozityviau vertina galimybę sugrįžti į tėvynė, o emigranto duonos atsisakytų, jei Lietuvoje uždirbtų 2000 eurų „į rankas“. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiausiai planuojančių grįžti emigrantų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito.

Norinčių grįžti į Lietuvą emigrantų per trejus metus padaugėjo 14,6 proc., o labiausiai tą padaryti juos motyvuoja gerėjantis darbo užmokestis ir Lietuvoje likę šeimos nariai. Tuo metu tų, kurie užsienio šalyse yra gerai įsitvirtinę ir apie grįžimą negalvoja, sumažėjo 11,2 proc., rodo naujausia Užimtumo tarnybos apklausa.

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Oficialiam nedarbui Lietuvoje kurį laiką mažėjant, Užimtumo tarnybos vadovė pastebi, kad darbo rinka birželį buvo kiek pasyvesnė nei gegužę, tačiau blogų tendencijų kol kas nėra. Visgi Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, kad būtina stebėti gamybos sektorių, kur situacija sudėtingėja.

Grupės darbuotojų atleidimų šiemet sumažėjo, skelbia Užimtumo tarnyba.  Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų. Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų.

Paraiškoms verslui kurti liko dar dvi savaitės, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime. Tarnyba primena, kad PVK paraiškos priimamos nuo birželio 29 d. 00 val. iki liepos 28 d. 24.00 val. imtinai tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Paraiška, pateikta kitu būdu, nebus nagrinėjama.  Nuo paramos verslui kurti atrankos paskelbimo dienos birželio pabaigoje jau gautos 47 paraiškos.

Darbuotojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau greičiau apsispręsti išeiti iš darbo ir padaryti karjeros pertrauką paskatina didesnės pajamos ar didesnė nedarbo išmoka. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.