Užimtumo tarnyba pastebi, kad grupės darbuotojų atleidimus lemia objektyvios ekonominės priežastys, tačiau apie tokius darbdavio planus išgirdusiam žmogui prireikia pagalbos.
Pasak Užimtumo tarnybos psichologo Tomo Norvilo, apie atleidimą įspėtus darbuotojus netikėtumo faktas veda į tam tikrą krizę.
„Tam negalima pasiruošti psichologiškai ir visiškai nesvarbu, kiek laiko žmogus buvo komandos dalimi. Įprasta jausti nerimą ir baimę dėl ateities šiame nežinomybės fone. Rūpestį dėl finansinės ateities seka galimas savivertės sumažėjimas, nes pradedama abejoti savo gebėjimais.
Visgi kai kuriems darbuotojams tokia krizinė situacija gali būti ir maloni staigmena. Gali būti, kad tokie žmonės jau seniai svarstė apie pokyčius gyvenime, bet jiems taip ir nepasiryžo. Jiems atleidimo faktas suteikia energijos ieškoti naujos profesinės krypties“, – pastebėjo psichologas.
Anot jo, bet kuriuo atveju labai svarbu susiplanuoti finansus, kontroliuoti savo išlaidas.
„Gal net atidėti suplanuotas atostogas, nes šiame etape prioritetas – darbas. Dėl to verta prisiminti ir draugus, giminaičius, kurie netikėtai gali pasiūlyti naujas karjeros galimybes.
Reikėtų planuoti ir išėjimą iš įmonės. Rekomenduojama nenutraukti ryšių su kolegomis, nes gyvenime gali suvesti nauji profesiniai keliai. Svarbu žinoti, kas gali padėti“, – patarė T. Norvilas.
Užimtumo tarnybos pagalba
Užimtumo tarnybos specialistai, gavę pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą, per vieną darbo dieną susisiekia su įmone ir pasiūlo organizuoti susitikimą.
Tokio susitikimo metu pristatomas laisvų darbo vietų sąrašas regione, pasakojama apie galimybes įsidarbinti ar persikvalifikuoti, o po atleidimo ir galimybę gauti nedarbo draudimo išmoką.
„Karjeros konsultantai apie atleidimą įspėtus žmones supažindina su darbo paieškos būdais, padeda parengti gyvenimo aprašymą. Tiems, kas nori greičiau rasti kitą darbą, padedama susikurti paskyras įvairiuose darbo paieškos portaluose.
Žmonėms, kurie registruojasi užimto asmens statusu, suteikiama galimybė keisti profesiją – įgyti naują kvalifikaciją arba tobulinti kompetencijas, o taip pat ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ar kompetenciją“, – komentavo Užimtumo tarnyba.
Taip pat žmonėms suteikiama galimybę persikvalifikuoti, įgyti naują profesiją.
Sektoriai, kuriems gresia bankrotai
Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka komentavo, kad Lietuvos ekonomikai ir pagrindiniams užsienio prekybos partneriams sulėtinus tempą, atskiri ūkio sektoriai susiduria su specifiniais iššūkiais – vienus spaudžia aukštesnės sąnaudos, kitų veiklos rezultatus riboja pabrangęs finansavimas arba nepakankamas užsakymų skaičius.
„Vertinant atskirų veiklų rizikingumą pagal vėlavimo atsiskaityti su ūkio vidurkiu, tenka išskirti kelias veiklas, kurioms gali grėsti bankrotai. Tai yra statybų sektorius, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, transportas ir saugojimas, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymas.
Be išvardintų, bankroto rizika yra didesnė ir tarp apdirbamosios pramonės atstovų, kurių veikla tiesiogiai priklausoma nuo eksporto ir euro zonos augimo perspektyvų“, – pastebėjo specialistė.
Anot J. Rojakos, taip pat ženkliai (beveik 4 proc.) vėlavimo rizika išaugo kasybos ir karjerų eksploatavimo veikloje, kuri yra tampriai susijusi su lėtėjančiu NT ir statybų sektoriumi. Suprastėjo situacija ir tarp privataus švietimo atstovų bei elektros, dujų garo tiekimu ir oro kondicionavimu besiverčiančių įmonių vidaus vartojimas.
„Geriausią proveržį mažinant vėlavimo atsiskaityti riziką šiuo metu demonstruoja veiklos, susijusios su turizmu, poilsiu ir sportu: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla bei meninė, pramogų ir poilsio organizavimo veikla – jaučiamas atsigavimas po gilios pandeminės krizės, šiose veiklose vėlavimo atsiskaityti rizika susitraukė atitinkami 3,5 ir 2,4 proc.
Toliau silpstant infliacijai ir stabilizuojantis vidaus paklausai Lietuvoje, tiek vartotojų, tiek ir atskirų sektorių lūkesčiai turėtų stiprėti, tačiau nereikėtų pamiršti, kad pajamų didėjimas kitais metais gali būti mažesni, kuomet sąnaudos vis dar aukštos ir tai gali bloginti įmonių rodiklius, taigi išlaikant santūrų optimizmą teks atsižvelgti ir į galimas rizikas“, – komentavo J. Rojaka.
Prognozės kitiems metams
Tačiau „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, kitąmet laukiama bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo bei situacijos darbo rinkoje gerėjimo.
„Lietuvos ekonomika turėtų augti lėčiau, bet neprognozuojame ekonomikos susitraukimo. Prognozuojame, kad per visus 2024 m. Lietuvos ekonomika išaugs 2,3 proc., ir to turėtų užtekti, kad nedarbo lygis sumažėtų nuo 6,6 proc. šiemet iki 5,9 proc.
Kitąmet svarbų indėlį į Lietuvos ekonomikos plėtrą įneš pramonė, kuri 2023 m. tempė Lietuvos ekonomiką žemyn. Vertindami išankstinius indikatorius, jau dabar Lietuvos pramonėje matome vis daugiau pozityvių signalų, o ryškesnio jos atsigavimo tikimės 2024 m. pirmo ketvirčio pabaigoje, kai Europos pramonė iš naujo pradės gaminti prekes. Tai paskatins ir Lietuvos pramonės bei ekonomikos plėtrą“ , – prognozavo A. Izgorodinas.
Anot jot, 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kils 6,8 proc., kam įtakos turės tiek minimalios algos padidėjimas, tiek ir žemas nedarbo lygis.
Savo ruožtu, infliacijos lygis 2024 m. turėtų siekti 2,5 proc., o tai reiškia, kad kitąmet atlyginimai turėtų didėti sparčiau nei kainos, todėl Lietuvos gyventojų perkamoji galia turėtų augti.
--- LIETUVA!
