„Kiekvienas mūsų klientas gali rinktis iš daugiau nei 200 kvalifikacijų ar kompetencijų, susijusių su šiuolaikiniais ir ateities darbo rinkos poreikiais. Galime padėti įgyti profesijas, susijusias su inovacijomis, moderniomis technologijomis ar inžinerija. Siūlome ir tokias mokymo kryptis, apie kurias dar neseniai buvo diskutuojama tik socialiniuose tinkluose, o dabar jos itin paklausios darbo rinkoje“, – pasakojo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Pasak jos, vis daugiau verslų ir viešojo sektoriaus įstaigų skaitmenizuojasi – nuo prekybos iki pramonės įmonių: „Darbdaviams, kuriems trūksta darbuotojų, siūlome naudotis valstybės parama pasirengiant galinčių dirbti inovacijų srityje specialistų. Matome sparčiai augantį poreikį įgyti aukštą pridėtinę vertę turinčias profesijas – per mažiau nei pusantrų metų jas įgijo 4,8 tūkst. klientų, iš jų – 883 dirbantys asmenys“, – pabrėžė direktoriaus pavaduotoja.
Mokymai apie dirbtinį intelektą
Dirbtinio intelekto šiemet sukurtas atvaizdas – su balta pūkine striuke interneto platybėse pasirodęs popiežius. Reginys suglumino daugybę žmonių. Visgi dalis išsyk suvokė, kad tokių klastočių daugės. Norint atpažinti teisingą informaciją ir pritaikyti žinias darbo aplinkoje, galima rinktis Užimtumo tarnybos finansuojamus dirbtinio intelekto, procesų analitikos ir automatizacijos mokymus.
Dar daugiau sumaišties darbo rinkoje įnešė kibernetinių atakų grėsmė, o jas suvaldyti moka tik patyrę specialistai. Jau dabar galima organizuoti mokymą bet kuriam IT specialistui, kuris užtikrintų kompanijos technologinį saugumą. Tam skirtos informacijos valdymo ar kibernetinio saugumo programos.
Komunikacijos kanalai keliasi į socialinius tinklus
Darbdaviai vis dažniau renkasi mažiau sąnaudų reikalaujantį el. prekybos modelį, nes tradiciniai komunikacijos kanalai keliasi į socialinius tinklus. Tam reikalingų įgūdžių darbuotojams suteiks el. pardavėjo-konsultanto programa, o reklamos plėtra ir naujų klientų pritraukimu pasirūpins skaitmeninės komunikacijos kanalų kūrimo ir vaizdo bei garso produktų publikavimo programą baigęs kolega.
Norintys šioje srityje įgyti dar daugiau žinių gali rinktis e. komercijos ir robotinių procesų automatizavimo programą. Baigę šiuos mokslus darbuotojai galės įmonėse įdiegti ir vystyti robotinį procesų automatizavimą (RPA). Visi darbai, kurie yra pasikartojantys ir turi aiškias taisykles, galės būti atliekami be klaidų ir greičiau.
Keičiantis projektavimo suvokimui statybų sektoriuje, nebepakanka popierinių brėžinių kūrimo ir skaitymo įgūdžių. Darbo funkcijoms keliantis į virtualią erdvę, specialistams žinias padėtų sustiprinti Užimtumo tarnybos finansuojama statybinių konstrukcijų braižymo mokymo programa, paremta SOLIDWORKS programine įranga.
Pramonės sektoriuje didelę dalį rutininių užduočių perima robotai. Ateityje ši tendencija vystysis dar sparčiau. Norintiems savo karjerą sieti su šia sritimi siūloma rinktis automatinių sistemų mechatroniko, metalo apdirbimo staklių operatoriaus profesijas.
Transporto priemonių remonto darbus atliekančios įmonės vis rečiau susidurs su dyzelino ar benzino kvapais savo valdomuose servisuose. Hibridinės ar elektrinės transporto priemonės taip pat reikalauja techninės priežiūros, kurią gali užtikrinti tokią mokymo programą baigęs specialistas.
ICA tarptautinį pinigų plovimo diplomą pažengusiems gali gauti aukštąjį išsilavinimą susijusioje srityje turintys žmonės, gerai mokantys anglų kalbą. Pinigų plovimo prevencijos pareigūnai, policijos darbuotojai, finansininkai, teisininkai ar administravimo vadovai galės po mokymų savo kompetencijas tarptautinėje erdvėje įrodyti su Užimtumo tarnybos finansuojamos programos dokumentu.
Aukštą pridėtinę vertę kuriančią kompetenciją gali įgyti ir vadovo darbo žemės ūkio sektoriuje norintis žmogus. Baigęs mokslus, jis gebės dirbti žemės ūkio įmonės ar padalinio darbo organizatoriumi, vidurinės grandies vadovu, organizuoti nedidelės įmonės darbą ir/ar jai vadovauti.
Eurostato duomenimis, Lietuvoje tik 8,5 proc. 25-64 metų žmonių buvo linkę tobulinti kvalifikacijas ar kompetencijas visą gyvenimą. Žemesnis nei visų ES šalių vidurkis ir gausybė kaimyninių šalių, kurioms šioje srityje sekasi geriau, primena, kad keistis – būtina.
