užimtumo tarnyba

Darbdaviai skundžiasi, kad neranda populiariausių profesijų darbuotojų, tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, atlyginimų kelti jiems nėra skubama. Kai kurių profesijų atstovai šiemet uždirba tik šiek tiek daugiau nei prieš metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Lietuvoje ir toliau populiariausia profesija buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Skaičiuojama, kad dabar jų yra 79,3 tūkst.

Vieno recepto spręsti bedarbių problemą savivaldybėse nėra – kol vienos tvirtina darbo vietų sukurti negalinčios, kitos imasi analizuoti bedarbių srautus ir griežtinti tvarką vietiniuose Užimtumo tarnybos skyriuose. Pasirodo, iš dalies įsisenėjusią nedarbo problemą lemia ir tai, kad bedarbiai per daug bičiuliaujasi su įstaigos darbuotojais. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Darbo paieškos Klaipėdos Užimtumo tarnyboje vienam vyrui baigėsi sulaužytu kaklo slanksteliu ir kelione į ligoninę. Vyriškį taip sužalojo apsaugos darbuotojai, nepanorę, kad nukentėjusysis juos filmuotų. Užimtumo tarnybos atstovai tvirtina, kad vyriškis elgėsi neadekvačiai, todėl prireikė jį tramdyti. Klaipėdos Užimtumo tarnybos foje rami 11 valanda ryto, tačiau vos prieš keletą valandų čia taip ramu nebuvo. Tarp darbo ieškančio vyro ir samdomų įstaigos apsaugos darbuotų kilo konfliktas.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Statybos sektoriuje veikiančių įmonių ir jų darbuotojų skaičius didėja, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, šio sektoriaus darbuotojų paklausa yra didesnė už pasiūlą, todėl darbdaviai registruoja daugiau laisvų darbo vietų nei yra tokių darbų ieškančių asmenų. Šių metų pradžioje statybos sektoriuje veikė 8420, arba 8 proc. visų šalyje veikiančių įmonių.  Palyginti su 2018 metais statybų sektoriuje veikiančių įmonių skaičius augo beveik 5 procentais.

9660 gyventojų „Sodra“ į asmenines paskyras išsiuntė priminimus, kad jiems gali tekti iki rugsėjo pabaigos sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką, jeigu jie šį mėnesį nepradės studijuoti, dirbti ir nesiregistruos Užimtumo tarnyboje. „Sodros“ duomenimis, beveik 3000 iš jų yra mokyklą pabaigę 18-19 metų jaunuoliai, kurių nėra studentų sąrašuose.

Tik mažai daliai pašalpos gavėjų užtenka valstybės skiriamos paramos sudurti galą su galu, nustatė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Be to, 6 proc. Užimtumo tarnybos kursus praėję bedarbiai pašalpos gavėjai darbo rinkoje išsilaiko ilgiau nei tris mėnesius.

Didžiausias nedarbas birželį Lietuvoje buvo Zarasuose, o mažiausias – Neringoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Zarasuose bedarbiai sudarė 14,3 proc. visų gyventojų., o tai lėmė ne tik pasiūlos ir paklausos neatitikimas, bet ir sąlyginai mažas įmonių skaičius. „Vietos darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios nekuria daug darbo vietų“, – rašoma tarnybos ataskaitoje. Aukštas nedarbas taip pat išlieka Ignalinoje (13,3 proc.), Kalvarijoje bei Kelmės rajone (po 13 proc.

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ birželį apie atleidimą perspėjo 194 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot banko, darbuotojų bus atleista mažiau nei planuota. Tačiau „Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė teigia, kad tai yra paskutinė šiemet suplanuotų atleidimų dalis, o žmonių sumažės mažiau nei planuota.

Artėjant vasarai, darbdaviai vis dažniau ieško naujų darbuotojų. Pirmieji jaunuoliams siūlomi atlyginimai gali gerokai skirtis, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje gali siekti ir minimalų atlyginimą, ir 1500 eurų. Kaip pastebi „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, tarp studentų populiariausia darbo sritimi išlieka klientų aptarnavimo ir prekybos sfera, kadangi tokio tipo darbai užtikrina lankstų darbo grafiką, todėl jaunuoliams patogu derinti darbą su mokslais.

Vasara – ne tik atostogų metus. Šilčiausiais metų sezonas tampa puikia proga nuo mokyklos laisvo laiko turintiems nepilnamečiams užsidirbti. Tačiau tiek į darbo rinką besiveržiantys jaunuoliai, tiek jų tėvai turi žinoti, kad pilnametystės neturintiems darbuotojams reikia įvykdyti daugybę sąlygų. Portalui tv3.lt Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė sakė, kad nepilnamečius galima įdarbinti nuo 14 metų.

Valstybės įmonė Registrų centras gruodį apie galimą atleidimą įspėjo 241 darbuotoją, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus teigia, kad atleidimai yra susiję su Registrų centro pertvarka. „Kadangi keičiama įmonės struktūra, reorganizuojama veikla, naikinami filialai, tas skaičius apima tuos žmones, kuriuos ta pertvarka paliečia.

Darbuotojų Lietuvoje kai kada vis dar ieškoma atsižvelgiant į tai, kokio jie zodiako ženklo, ar kurį naminį gyvūną labiau mėgsta, pripažįsta specialistai. Be to, diskriminuojantys potencialaus darbdavio klausimai taip pat dar nėra išnykę ir nemaloniai nustebina norimo darbo ieškančius gyventojus. Sprendimą lemia ir katė Kaip pripažįsta įdarbinimo bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Božena Petikonis – Šabanienė, pagalbininkų sau ieškantys darbdaviai kartais iš tiesų nustebina savo pageidavimais.

Nedarbo lygis šalyje – tarsi sūpuoklės. Tai pakyla į neregėtas aukštumas, tai leidžiasi kone iki pažemės, tačiau šioks toks svyravimas išlieka nuolat. 20 metų Lietuvos nedarbo lygio tendencijos rodo, kad priartėjome prie ikikrizinio scenarijaus. Ar šiandieninė situacija darbo rinkoje rodo, kad netrukus sulauksime finansinio kracho? Per du dešimtmečius nedarbo kreivė Lietuvoje kito itin spalvingai – nuo 3,8 proc. 2007 m. prieš pat ekonominę krizę iki 18,2 proc. 2010-aisiais.

Teisininkai, politologai, vadybininkai ar vertėjai savo įgytomis specialybėmis pernelyg džiaugtis neturėtų. Užimtumo tarnybos ekspertai jiems negailestingi: šios profesijos jau kelerius metus iš eilės patenka tarp mažiausiai paklausių darbo rinkoje. Menkas kai kurių universiteto diplomų poreikis vien per dvejus metus persikvalifikuoti nusprendusių asmenų skaičių išaugino daugiau nei dvigubai.

Darbo ieškantys žmonės nebenori gaišti laiko eilėse prie karjeros konsultantų kabinetų ir dažniau darbo ieško internetu. Šį procesą jiems palengvina Užimtumo tarnybos elektroninės paslaugos, kuriomis 2017 m. pasinaudojo beveik 140 tūkst., o per nepilnus 2018 m. – 136 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Lietuvos darbo birža pradeda dirbti ne tik su bedarbiais, bet ir su dirbančiaisiais, taip siekiama išvengti prastų Lietuvos darbo rinkai piešiamų scenarijų, rašo „Verslo žinios“. Lietuvos darbo biržos vadovė Ligita Valalytė teigia, kad iki šiol įstaiga užsiėmė vien pasekmėmis, užuot vykdžiusi nedarbo prevenciją, nors pastaroji valstybei kainuoja pigiau. Tad nuspręsta persikvalifikavimo galimybes suteikti ir tiems, kurie dar dirba, o ne laukti, kol jie taps bedarbiais.

Lietuvos darbo biržai tampant Užimtumo tarnyba pokyčių neišvengs ir patys darbo biržų darbuotojai. Telkiamasi bus ne į vadovavimą, o į konsultavimą. Tačiau verslininkų atstovai abejoja reorganizavimo nauda. Tik įėjus į Lietuvos darbo biržos puslapį iššoka priminimas, kad 10 teritorinių darbo biržų bus prijungta prie Lietuvos darbo biržos ir taps vienu juridiniu asmeniu Užimtumo tarnyba.

 Ministrų kabinetas pritarė Darbo biržos pertvarkai, pagal kurią atskirai veikiantys teritoriniai padaliniai būtų prijungti prie Darbo biržos ir nuo kitų metų spalio susijungtų į Užimtumo tarnybą. Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui. „Projekto tikslas - pertvarkyti teritorines darbo biržas į vieną juridinį vienetą, siekiant užtikrinti efektyvų valdymą ir kokybiškas paslaugas bedarbiams ir darbdaviams.

Socialinės apsaugos ministerija pradeda Darbo biržos pertvarką ir nuo kitų metų spalio įsteigs Užimtumo tarnybą - ji į vieną struktūrą sujungs dabar atskirai veikiančius teritorinius Darbo biržos padalinius. „Apie poreikį reformai pasisako ne tik politikai, klientai, darbdaviai, savivaldybės ir kiti socialiniai partneriai, bet ir tarptautinės organizacijos. Turime aiškias EPBO rekomendacijas, į kurias rimtai atsižvelgiame.